Pakilusi kūno temperatūra beveik visada signalizuoja, kad kas nors žmogaus organizme nėra gerai. Kartais, kai imuninė sistema yra silpna, net esant aiškiai virusinei infekcijai temperatūra gali pakilti labai nedaug. Tačiau ilgalaikis nedidelis karščiavimas gali byloti ne tik apie peršalimo, bet rimtesnes – reumatines, net onkologines ligas, tuberkuliozę. Be to, kartais temperatūra šoktelėti gali dėl psichosomatinių priežasčių, pavyzdžiui, depresijos.
 
Pataria specialistė
Naujosios Vilnios poliklinikos vidaus ligų ir šeimos gydytoja Olga Šapienė:
- Nors kartkartėmis pasitaiko dėl neaiškios priežasties karščiuojančių pacientų, jų nėra daug. Dažniausiai be šiek tiek pakilusios temperatūros, tai yra 37 °C ir šiek tiek aukštesnės, jie neturi jokių skundų, gali nebent jausti bendrą silpnumą.
 
Tokiu atveju visada reikalingas nuodugnus ištyrimas. Pirmiausia atliekamas bendrasis kraujo, C reaktyvinio baltymo tyrimai, tikrinama, ar nėra kokio uždegimo. Dažnai vien bendrosios praktikos gydytojo konsultacijos gali nepakakti, prireikia kitų specialistų apžiūros ir tyrimų.
Tikrinama skydliaukė, ar nesutrikusi hormoninė apykaita, moterims praverčia ginekologo konsultacija.
 
Silpnas ilgalaikis karščiavimas gali būti lėtinio tonzilito, lėtinės plaučių ligos, lėtinio bronchito, reumatinių ligų ir kitų lėtinių sutrikimų ženklas. Kartais toks neaiškus karščiavimas lydi ir plaučių uždegimą.

---

 
Verta žinoti
Jei trumpalaikį karščiavimą – iki 38°C ar 38,5 °C – lydi aiškūs ligų simptomai, temperatūros specialiai mažinti nepatariama. Teigiama, kad esant minėtai temperatūrai imunitetas kaip tik geriau kovoja su infekcijomis.
 
Paprastas peršalimas turi praeiti per 5–7 dienas. Jei negalavimas užsitęsė ilgiau, reikėtų kreiptis į gydymo įstaigą.
 
Pakilusią temperatūrą reikia „išgulėti“, vartoti daug skysčių, nuolat valyti nosį, gerklės skausmą mažinti ją skalaujant įvairiais tirpalais, tinktūromis ar žolelių nuovirais, naudojant specialius purškalus.