Atsako specialistė

Šeimos gydytoja Emilija Trumpaitė:
Kada įtarti ligą
Kai karšta, prakaitavimas paprastai būna padidėjęs ir tai yra normali organizmo reakcija. Nesergantiems žmonėms per parą fiziologiškai gali pasigaminti net iki 10, kartais ir – 14 litrų prakaito. Kada išties reikėtų susirūpinti? Kai užsitęsus karščiams ar kaip tik atvėsus orams, organizmas neprisitaiko ir prakaitavimas išlieka gausus. Taip pat kai su prakaitu netenkama per daug elektrolitų, ypač natrio. Su gydytoju tikrai reikėtų pasikonsultuoti, kai prakaitavimas yra toks stiprus, jog tenka po nakties keisti drabužius ir patalynę.
 
Už gausaus prakaitavimo gali „slėptis“ endokrininės, vadinamosios hormonų sistemos ligos, paprastai – skydliaukės sutrikimai. Padidėjęs prakaitavimas vargina cukriniu diabetu sergančius žmones, ypač kai stipriai nukrenta cukraus kiekis kraujyje (vadinamoji hipoglikeminė būklė). Tokie žmonės turėtų itin stebėti savijautą, nes vasarą esant mažesniam apetitui kartais išgeriama daugiau nei norisi skysčių, dėl to gali dažniau pasitaikyti hipoglikeminė būklė. Juo labiau šiuo metu atostogaujama, pamirštama vartoti vaistus arba jie vartojami pertekliškai siekiant kompensuoti praleistus kartus. Tai irgi turi įtakos.
 
Rečiau pasitaikančios, bet tiek pat aktualios ligos mūsų kraštuose – tuberkuliozė, kai kurie onkologiniai susirgimai, rečiau – neurologiniai sutrikimai. Taip pat alkoholio ar kofeino ir kitų narkotinių medžiagų vartojimas gali paskatinti per didelį prakaitavimą. Tereikia suvartoti didesnį nei įprasta alkoholinių gėrimų arba kofeino kiekį ar tiesiog išgerti kitokios rūšies pupelių (stipresnės) kavos ir tai jau gali atsiliepti.
 
Pasitelkia ir lazerį
Jei prakaitavimas padidėjęs dėl fiziologinių priežasčių, svarbu suvokti, kad jokiu būtų jo slopinti negalima. Pirmiausia reikėtų pasirūpinti pakankama higiena, dažnai praustis, naudoti antiperspirantus. Rinktis tokias priemones, kurių sudėtyje būtų kuo mažiau aliuminio, kad nebūtų užkemšamos poros. Galima rinktis tiek augalinius, tiek sintetinius preparatus.  
Dar vienas pagalbos būdų esant itin dideliam diskomfortui – chirurginis arba lazerinis metodas, kai šalinamos prakaito liaukos tiek delnuose, paduose, tiek pažastyse. Aišku, kaip ir bet koks chirurginis įsikišimas, tai gali nepraeiti be pasekmių – pastebima, kad tokiu būdu prakaitavimą mažinusiems žmonėms gali būti padidėjusi Alzheimerio ir kitų ligų rizika.
 
Bendri patarimai – rinktis natūralaus audinio drabužius, tokių spalvų, raštų, kad prakaitas ne taip matytųsi. Sportuojant galima vilkėti sintetinio audinio drabužius, kurie yra laidūs prakaitui ir jį garina. Šiandien sukurta pažangių sintetinių medžiagų ir jų tikrai nereikėtų bijoti.
Be to, jokiu būdu net gausiai prakaituojant nereikėtų atsisakyti vartoti skysčių. Nuo to, kiek jų išgersime, mažiau prakaituoti nepradėsime, bet gali atsirasti stiprus troškulio jausmas, sumažėti darbingumas. Taigi gerti būtina, galima rintis vėsius skysčius.
 
Organizmas turi tokią savybę, kad prisitaiko prie aukštos temperatūros ir tuomet mažiau prakaituojama, bet būtent skysčių gėrimas, vėsinimasis ir padeda greičiau tą padaryti.
Tarp kitko, tai, ką vadiname pertekliniu prakaitavimu, dažnai būna kultūriniai dalykai. Mums nėra priimtina matyti šlapias pažastis, tai atrodo nevalyvumo ženklas, nors fiziologiškai yra visiškai normalus dalykas. Didelis visuomenės spaudimas, kaip mes turime atrodyti, sukelia antrinį stresą ir psichologinį diskomfortą.

---

 
Verta žinoti
Skiriamas pirminis ir antrinis gausus prakaitavimas. Pirminis (be priežasties) prakaitavimas gali būti židininis ir generalizuotas. Židininio metu stipriai drėksta delnai, pėdos, pažastys, veidas – kuri nors viena iš minėtų vietų arba kelios. Kodėl tai vyksta, nėra aišku. Manoma, kad ten esančios prakaito liaukos tiesiog labai aktyvios ar jautrios. Generalizuoto metu gausiai prakaituoja visas kūnas. Antrinis prakaitavimas paprastai turi savo priežastį – ligą (onkologinę, infekcinę), dėl jo gali būti kaltas tam tikrų vaistų vartojimas. Kad paaiškėtų, kur šuo pakastas, žmogui reikia nuosekliai išsitirti ir atlikti specialius testus.

---

Kiek vandens gerti?
Bendra rekomendacija – 2 l, bet tai yra individualu, priklauso nuo fizinio aktyvumo, temperatūros, kūno svorio. Bendra rekomendacija smulkaus sudėjimo žmogui – 1,5 l. Stambesniam, maždaug 2 metrų aukščio, sveriančiam apie 100 kg gali prireikti ir 2,5 l vandens.
Jei nesinori gerti, nereikia savęs versti tą daryti. Geriausias indikatorius yra troškulys. Tačiau nereikia ir vienu ypu išgerti pusės litro, tą daryti galima po truputį.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!