Klasėse – ankštoka, trūksta fizinio aktyvumo

„Atvedę vaikučius į pirmąją klasę daugelis tėvelių buvo nustebę, kodėl tokia maža ugdymo patalpa (ji iš tikrųjų neskirta ugdyti dvidešimt dviems mokiniams), - pasakoja VšĮ „Muzikos galerija“ vadovė, pianistė Rūta Mikelaitytė–Kašubienė, kuri iš pradžių labai džiaugėsi, kuomet dukra sėkmingai įstojo į Nacionalinę M.K.Čiurlionio menų mokyklą. - Prie sienos ar prie lango suole sėdintis vaikas sunkiai gali išeiti nepakeldamas suolo draugo. Klasė labai siaura. Vaikų judėjimas yra labai ribotas. Kai higienos normose mokykloms yra nustatyta, jog vienam mokiniui turi būti numatyta ne mažesnė nei 1,7 kvadratinio metro erdvė.
Kitas labai keistas dalykas, kad vaikai šioje mokykloje ne tik nėra skatinami išbėgti per pertraukas į lauką, bet net ir visos pradinių klasių korpuso durys, vedančios į lauką, yra užrakintos nuo aštuonių iki šešioliktos valandos.
Užsienyje išėjimui į lauką specialiai būna numatytos ilgosios trisdešimt - keturiasdešimt minučių trukmės pertraukos.
Penktadieniais pirmokai turi net šešias pamokas, vadinasi, visas šešias valandas jie būna be oro ir be žaidimų uždaryti viduje! Kokių rezultatų tada galime iš jų tikėtis?
Mūsų mokykloje iš viso nėra nei vienos poilsio zonos nei viduje, nei lauke. O deklaruojama, kad į šią mokyklą yra atrenkami itin gabūs vaikai, jiems užkraunamas žymiai didesnis krūvis (vidurinės mokyklos bei papildomai - muzikos, baleto ar dailės), ir štai jie uždaromi mokykloje „spec. sąlygomis“.
Mama baiminasi, jog nuolatinis buvimas higienos normų neatitinkančioje ugdymo patalpoje kenkia vaikų sveikatai: „Tuoj prasidės peršalimo ligų sezonas, vaikai greičiau vienas nuo kito užsikrės mažoje patalpoje, - mintį tęsia pašnekovė. - Sėdinčiam prie pat vėdinamo lango nuolatos bus šalta (tokį šiltą rugsėjo mėnesį jau buvo sergančių vaikų). O nuolatinė deguonies stoka pamokose gali gerokai sumenkinti pažangumą, turėti įtakos mieguistumui ir apetito pablogėjimui. Vaikai neturi kur išlieti energijos pertraukų metu, todėl sunkiau išsėdi pamokose, sunkiau išlaiko dėmesį. Mano mergaitė jau skundėsi, kad jai nuolat skauda nugarytę ir visą kūną. Aš manau, kad būtent M.K.Čiurlionio mokykloje ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas kūno sveikatai stiprinti, nes ir taip vaikai nuo mažumės turi žymiai daugiau laiko per dieną praleisti sėdėdamas - grodamas ar piešdamas. Pažiūrėkime į tų vaikų ateitį, juk būsima dainininkė privalo turėti ne tik gerą balsą, bet ir tobulą kūną, kad bandytų pretenduoti į tarptautinę karjerą. Tas pats ir su instrumentalistais – šiais laikais yra vertinami ne tik muzikiniai sugebėjimai, bet ir sceninė išvaizda bei laikysena“.
Savo nuomonę moteris išsakė klasės auklėtojai, pavaduotojai ugdymui bei Vaiko gerovės komisijai mokykloje.
„Deja, atsakymas buvo toks, kad šiuo metu nėra didesnių patalpų (visos kitos pradinės klasės yra pakankamo dydžio) ir teks kentėti. O dėl išvedimo į lauką buvo atsakyta, jog lauko durys yra užrakinamos dėl saugumo. Ir prašom, tėveliai gali patys ateiti vidury dienos ir asmeniškai per centrinio pastato duris išsivesti savo vaiką į lauką, jeigu tiktai pageidauja“, - atmestiniu požiūriu piktinosi mama.
 
Klasių centimetrais nematavo

„Atskirų klasių matavimų mes nedarėme, - pripažino Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos direktorius Romualdas Kondrotas, paklaustas, kokie gi klasių išmatavimai šioje vaikų ugdymo įstaigoje. – Klasės yra labai įvairios, jos nėra identiškos ir vienodos, turint omenyje, kad pastatai statyti prieš penkiasdešimt metų. Tai pasakyti, kad ten klasė yra labai erdvi ir didelė – irgi negalime.
Kadangi mes remontuojame kitas klases, tie vaikai bus perkelti į didesnes.
Kitas dalykas – mokykla priima itin gabius vaikus ne vien tik iš Vilniaus, bet iš visos Lietuvos. Man ranka nekils nepriimti gabaus vaiko vien dėl to, kad trūksta pusė ar vieno kvadratinio metro. Tiesiog sąžinė neleidžia.
Jeigu prieš penkiasdešimt metų pastatytoje mokykloje pradėtume su centimetrais bėgioti, galas žino, kiek čia atitiktų tų centimetrų. Žinote, higienos normos rašomos pagal šių dienų reikalavimus, o pastatai, deja, statyti prieš kiek metų“.
Direktorius nesutinka, jog menų mokyklos auklėtiniams yra nesudaromos galimybės daugiau laiko praleisti gryname ore.
„Durys atrakintos, kiekvienas vaikas gali išeiti. Deja, čia nėra vaikų darželis, kad už rankytės mokytoja išvestų vaikus pasivaikščioti. Tokios net tradicijos nėra buvę mokykloje. Pagrindinės durys yra kontroliuojamos, jos visada atrakintos nuo septynių iki dešimtos valandos vakaro. Taigi, jeigu pats vaikas nori, jis tikrai gali išeiti, palakstyti...“ – tikino direktorius.
O kur palakstyti, jeigu vidiniame kieme, kur vaikai galėtų žaisti, darbuotojams įrengta automobilių stovėjimo aikštelė?
„Yra krepšinio aikštelė, kur gali bet kas įeiti ir žaisti. Kita vertus, šitie argumentai, kad ūkinis kiemas turėtų būti vaikų žaidimo aikštelė... Jeigu jūs pažiūrėtumėte į judrų Antakalnio rajoną, nei vienas mokytojas neatvyktų laiku į darbą. Nuo aštuonių iki penkių mašinos stovi ūkiniame kieme. O paskui jau ten gali lakstyti kas nori ir kiek nori“, - kalbėjo direktorius.
 
Išsikovojo pasivaikščiojimus
„Mano vaikai būna lauke kiekvieną dieną ir dar su klase išvedame juos kartą per savaitę į Vingio parką“, - pasakoja su panašiomis problemomis susidūrusi vilnietė Daiva Kalindrienė, kurios vaikai yra mokęsi ir užsienyje (Vienoje ir JAV). - Tiesiog mes gavome nuostabią mokytoją. Ji padarė fizinio lavinimo pamokas ir klasės valandėlę kartu bei paskutines pamokas. Atsirado kelios mamos klasėje, kurios padeda mokytojai suorganizuoti ir nuvesti vaikus iki Vingio parko. Mokytoja savo ruožtu jau kovoja, kad išleistų vaikus išeiti iš mokyklos. Jau jai reikia aiškinti valdžiai, kad mes eisime saugiai ir Vingio parke sportuosime. Tai tikrai geras laikas vaikams tiek sveikatai, tiek jų socialumui. Eidami jie bendrauja, keičiasi poromis, eina per gatvę, renka miške kankorėžius ir taip toliau. Reikia ne tik mokytojos noro, bet ir tėvų įsijungimo į vaikų mokyklos gyvenimą“, - akcentavo mama.

---

 
Komentarai
Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėjos funkcijas atliekantis Laimutė Jankauskienė: 
- Jeigu šalia mokyklos yra erdvė, kuri tinka vaikų buvimui (dažniausiai tokia erdvė yra), ypač mažesni vaikai mėgsta būti lauke: bėgioti, žaisti gaudynes ir panašiai. O dėl reglamentuotos veiklos, tai yra pamokų, ugdymo planuose yra tiek numatyta valandų, kiek susitarta skirti kūno kultūrai. Aš manau, kad dar daug kas ir nuo mokyklos tradicijų priklauso.
Tiesiog reikėtų bandyti išsiaiškinti, kodėl jie per mažai būna lauke, ar tikrai per mažai, kokie yra susitarimai, kokie mokytojai budi lauke ir panašiai. Be abejo, truputėlį absurdiškas atsakymas, kad tėveliai turi ateiti, pavedžioti vaiką lauke per pertrauką... Aš manyčiau, kad trūksta dialogo, geranoriškumo ir bendro susitarimo.
 
Vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys: 
- Pagrindinis dalykas – kaip pačioje klasėje jaučiasi vaikai. Kai ateina tėvai į mokyklą, viskas turi būti aptarta taisyklėse. Jeigu tėvai sutaria, kad tinka, jog mokyklos durys būtų uždarytos dėl vaikų saugumo, turime apsiprasti su tomis taisyklėmis ir vaikams paaiškinti: tu per pertraukas neišeisi į lauką.
Jeigu tai yra jau fizinės sveikatos klausimas, tuomet iš tiesų reikia galvoti apie tai, kad mokykla elgiasi netinkamai. Bet vėlgi – visi tėvai turi kelti tą klausimą.
Pats klasės ankštumas irgi nėra geras dalykas. Bet problema yra santykiuose: jeigu santykiai klasėje geri, mokytojai sugeba dirbti, galbūt nėra jokios problemos. Aišku, smagiau kada yra daugiau erdvių, nes vaikams reikia erdvės darbui, užduotims atlikti ir visam kitam.