Liga pas kaimynus neišplito
„Jei nuo pirmų užfiksuotų afrikinio kiaulių maro atvejų, nebūtume ėmėsi griežtų, o kartais ir skausmingų tiek gamtai, tiek ūkininkams priemonių, šiandien maras būtų išplitęs ne ketvirtadalyje šalies teritorijos, o visoje. Nuostolius skaičiuotume kur kas didesnius nei dabar“, - įsitikinęs D.Žiogelis.
 
Pasak specialisto, Anykščių rajono situacija sudėtinga dar ir dėl to, jog būtent šiame regione šernų populiacijos buvo gausios. Dėl šios priežasties nestebina ir skaičiai. Vien lapkričio mėnesį užfiksuoti 37 nauji afrikinio kiaulių maro atvejai iš jų 22 būtent Anykščių regione.
 
„Anksčiau medžioklės sezonu mūsų krašte buvo sumedžiojama iki dviejų tūkstančių šernų. Kitose teritorijose skaičiai du ar net tris kartus mažesnis. Žinoma, šiuo metu šernų populiacija gerokai sumažėjusi, tačiau baimintis dėl to labai nereikia. Kaip rodo patirtis, per maždaug metus ji praktiškai atkuriama. Tiesa, turime ir labai skaudžios patirties.
 
Buvo atvejų, kai bandant užkirsti ligos plitimą, medžiotojai stojo į vieną liniją, kaip kare, ir teko šaudyti šernus. Nieko nepadarysi. Šernui per dieną nueiti dešimt ar daugiau kilometrų - juokų darbas. Įsivaizduokite, jei mums nepavyktų jų stabdyti, koks ligos mastas būtų šiandien. Kaip rodo dabartinė situacija, liga pas kaimynus, į Ukmergės regioną, neišplito. Vadinasi, taikytos priemonės – tinkamos. Kovojant su afrikiniu kiaulių maru medžiotojai labai gelbėja“, - sako D.Žiogelis.

Svarbu greitai sunaikinti gaišenas
Medžiotojų sąjungos „Gamta“ vadovo Raimundo Ribačiausko teigimu, šiemet laukinėje gamtoje nustatyta 380 atvejų, kuomet buvo užsikrėtę šernai: 73 sumedžiotiems šernams ir 207 nugaišusiems. „Daugelis nugaišusių šernų rasti liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais. Toks laikotarpis, kai miškuose uogauja ar grybauja gana daug žmonių.
 
Džiugu, kad žmonės elgiasi atsakingai ir radę nugaišusį šerną praneša Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. „Tai, kad rasta kur kas daugiau nugaišusių šernų, mano nuomone, labai prisidėjo už tai mokamos išmokos. Informaciją, kur randami nugaišę šernai, naudinga ir medžiotojams“, - sako R.Ribačiauskas.

Specialistų teigimu, labai svarbu, kad gaišenos būtų kuo greičiau pašalintos iš miško ir tinkamai sunaikintos. Dėl to Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba priėmė sprendimą mokėti 30 eurų dydžio išmokas suradusiems šernų gaišenas. Pinigai pervedami į asmenų nurodytas sąskaitas per 60 kalendorinių dienų nuo dokumentų gavimo dienos.
 
Pateikę informaciją asmenys turi nurodyti tikslią šerno gaišenos radimo vietą. Rasto negyvo laukinio gyvulio negalima judinti, imti mėginių, užkasti ar savarankiškai pristatyti į VMVT padalinį.

Ligos plitimas prislopęs
Pasak D.Žiogelio, pagal turimus duomenis galima sakyti, jog ligos plitimas šiuo metu yra prislopęs, bet tai nereiškia, jog iki šiol taikytos priemonės turi būti atšauktos. Pasak specialistų, medžiotojai turi nuolat mažinti šernų populiaciją. VMVT specialistai informuoja, kad atsižvelgiant į dabartinę afrikinio kiaulių maro situaciją Lietuvoje ir Baltijos šalių regione, taip pat šalyse, kuriose užfiksuoti AKM protrūkiai, numatyta taikant ilgalaikę strategiją mažinti šernų populiaciją.
 
„Šernų populiacija ženklai sumažėjusi, nebėra kontakto ligai plisti. Tai, kad situacija šalyje dėl afrikinio kiaulių maro gana stabili, lemia ir kitos naudotos priemonės. Tarkim, Anykščių rajone, kuriame buvo bene daugiausiai kiaulių augintojų, praktiškai neliko smulkių kiaulių ūkių. Tiesa, iš pradžių ūkininkai buvo labai nepatenkinti sprendimu išskersti kiaules, tačiau suvokę grėsmę, patys ėmėsi veiksmų.
 
Žinoma, labai pagelbėjo ir valstybės kompensacijos. Dabar ūkininkai atranda naujas ūkininkavimo formas. Pastaruoju metu populiarėja kalakutų auginimas.
Stambieji ūkiai investavo į tinkamą biosaugą, o smulkiesiems, auginantiems tris ar keturias kiaules, įgyvendinti visus reikalavimus tiesiog per brangu“, - sako D.Žiogelis.

---

 
Tarp kitko
Kasmet šernų sumedžiojama apie 40 tūkstančių. Remiantis oficialios apskaitos duomenimis, 2013 metais Lietuvoje buvo 61 795 šernai, 2014 metais jų sumažėjo dviem trečdaliais – liko 22 325, o šiemet šernų skaičius jau optimalus – 19 699. Šių žvėrių medžioklė, sako medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas, visiškai neribojama.