Perdirbta mėsa sukelia vėžį 
Praėjusiais metais PSO sukėlė audrą paskelbdami, jog perdirbta mėsa sukelia vėžį. Pasirodo, kad tyrimo rezultatai nebuvo tokie baisūs kaip pranešimo antraštė. PSO ataskaitoje rašoma, kad kiekvieną dieną suvartojant apie 50 g perdirbtos mėsos (maždaug tiek yra viename dešrainyje) vėžio rizika padidėja 18 proc. Tačiau tai nėra tas pats, kas sukelti vėžį.
 
Vidutiniškai žmogus turi 5 proc. riziką susirgti gaubtinės žarnos vėžiu, o valgantiems daug perdirbtos mėsos ši rizika išauga tik iki 6 proc. Neperdirbta mėsa - veršiena ar šviežia kiauliena - mažiau siejami su gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiu. Taigi ką daryti renkantis pietus?
 
Patarimas 
JAV vėžio tyrimų institutas siūlo vengti perdirbtos mėsos ir riboti raudoną mėsą – jos suvartoti ne daugiau kaip 500 g per savaitę. Kepsniai ir kiaulienos šonkauliai yra geresnis pasirinkimas nei dešrelės ar šoninė.
 
Natūralūs saldikliai sveikiau nei paprastas cukrus 
Pripažinkime, jei kepdami sausainius į tešlą supilame stiklinę cukraus, tikrai nėra svarbu, kokio tipo jį naudosime, jeigu vis tiek suvalgysime visus sausainius. Jokio skirtumo, ar tai datulių cukrus, agavų sirupas ar džiovintos cukranendrių sultys, svarbiausia tai, kiek, o ne kokio cukraus suvartojame.
 
Moterims per dieną rekomenduojama suvartoti iki šešių arbatinių šaukštelių cukraus, o vyrams – devynių. Didesnis cukraus vartojimas siejamas su padidėjusia širdies ligų rizika, nutukimu ir diabetu. Galite rinktis kokosų cukrų, nes jis mažiau rafinuotas ir nesukelia tokio staigaus insulino šuolio kaip baltasis, bet vis tiek būtina stebėti porcijų dydį. Nepaisant spalvos, tekstūros ir skonio skirtumų, visame cukruje kalorijų yra panašiai – apie 10-20 arbatiniame šaukštelyje. Cukruje praktiškai nėra vitaminų, mineralų ir skaidulų.
 
Patarimas
Galite mėgautis šaukšteliu cukraus kavoje ar gabalėlyje deserto, bet prisiminkite, kad nė vienas saldiklis nėra sveikas maistas.
 
Jūros druska naudingesnė nei stalo
Taip pat kaip ir natūralus cukrus, jūros druska nenusipelno sveikumo aureolės. Nors ji dažnai reklamuojama dėl turimų vario ir mangano mikroelementų, pastarųjų yra tiek mažai, kad naudos mūsų organizmui šios medžiagos nesuteikia. Be to, iš kasdien vartojamo maisto mes ir taip pakankamai gauname visų reikalingų medžiagų.
 
Jūros ir stalo druska turi tokį patį kiekį natrio, kurio mums reikia labiausiai. Jeigu natrio suvartojame per daug, t.y. daugiau nei 2,3 mg per dieną, jo perteklius gali sukelti didesnę insulto, inkstų ligų ir aukšto kraujospūdžio riziką. Iš kulinarinės perspektyvos, druskos rūšis visgi yra svarbi, kadangi tai gali pakeisti patiekalo skonį ir tekstūrą.
 
Patarimas
Todėl rinkitės tam tikros rūšies druską dėl jos kulinarinių savybių, o ne manydami, jog ant maisto barstote sveikatą.
 
Organizmo valymas padeda pašalinti toksinus
Organizmo valymui įprastai naudojami laisvinamieji, sultys ar vaistažolės, kad visi toksinai būtų pašalinti iš kūno, pagreitėtų svorio kritimas bei padaugėtų energijos. Kol kas yra vos keletas mokslinių tyrimų apie valymo efektyvumą, nes detoksikuojamosios dietos konkrečiai neįvardija specifinių toksinų, kuriuos taip siekiama pašalinti.
 
Kai kurie žmonės tvirtina, jog jaučiasi kur kas energingesni po organizmo valymo, bet taip nutinka vien todėl, jog daugelis detoksikuojamųjų dietų atsisako perdirbto maisto. Kur neigiama valymo pusė? Brangūs papildai, galimas maistinių medžiagų trūkumas ir klaidingos viltys. Galite atsisakyti ekstravagantiškų sulčių ir brangių papildų, nes jūsų kūnas ir taip kiekvieną dieną valosi. Mes visi turime toksinų šalinimo sistemą: oda, žarnynas, kepenys ir inkstai efektyviai pašalina atliekas iš kūno su prakaitu, šlapimu ir išmatomis.
 
Patarimas
Todėl geriau rinkitės gerą treniruotę, gerkite vandenį ir valgykite skaidulingą maistą – tai natūraliai išvalys organizmą. Žinoma, organizmą valyti jums reikės rečiau, jeigu nepadauginsite alkoholio, nerūkysite ar nepasikliausite mityba, pagrįsta perdirbtu maistu.