Prisidės prie nedarbo

Idėją dėl specializuotų parduotuvių pernai pirmieji įregistravo konservatoriai. Šią iniciatyvą palaiko ir dabartinis sveikatos apsaugos ministras, anksčiau teigęs, jog specializuotos alkoholio parduotuvės šalyje galėtų atsirasti jau kitąmet, o jų skaičių ketinama nustatyti atsižvelgiant į gyventojų skaičių.
 
„Tai, kas yra siūloma, neturi analogo jokiose mums žinomose Europos ir net pasaulio šalyse. Jose veikia arba „skandinaviškas“ valstybės valdomų specializuotų parduotuvių modelis, arba yra laisva rinka ir tam tikri reikalavimai, kurie nesudaro kvotų sistemos. Taigi, parduotuvių skaičiaus kvotos rinkoje nėra.
 
Kadangi analogų nėra, neturime su kuo palyginti. Tokio reikalavimo įvedimas Lietuvoje paliestų valstybės biudžetą, taip pat investicinę bei verslo aplinką, lemtų ženklų darbuotojų skaičiaus mažėjimą. Vadinasi, turėtų įtakos nedarbui ir socialinės problemos didėtų“, - tikina Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas.
 
Sužlugdys kaimo parduotuves

„Turime apie penkis šimtus penkiasdešimt parduotuvių. Iš jų – keturi šimtai dvidešimt prekiauja alkoholiu. Jeigu bus įgyvendintos numatytos priemonės, apie šimtas parduotuvių neturės techninių galimybių specializuotoms parduotuvėms įrengti. O neprekiaudamos alkoholiu mažiausios parduotuvės praktiškai negalės išgyventi ir jas teks uždaryti.
 
Vadinasi, pagyvenę kaimo gyventojai, kurie neturi galimybės nuvažiuoti į tolimesnes parduotuves, kadangi autobusai ne visada ir ne visur kursuoja, praras galimybę įsigyti pirmo būtinumo prekių, pavyzdžiui, duonos ir dešros“, - pavojus įžvelgia pasitarime dalyvavęs parduotuvių tinklą regionuose valdančios Lietkoopsąjungos valdybos pirmininkas Robertas Miliauskas.
 
Autoparduotuvės, anot jo, irgi ne išeitis. „Autoparduotuvės šiuo metu aplanko daugelį nutolusių gyvendintojų, tačiau jos važinėja kartais vien todėl, kad pardavinėja akcizines prekes, kurių neturi teisės pardavinėti. Tai yra ir kontrabandiniai tabako gaminiai, ir alkoholis. Jeigu dabar gyventojas gali ateiti į parduotuvę ir nusipirkti alkoholio, kai parduotuvė bus uždaryta, o į kiemą atvažiuos autoparduotuvė, ji gyventojus aprūpins viskuo“, - pavojų įžvelgia pašnekovas.
 
Smūgis valstybės biudžetui

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus sutinka, jog turi būti mažinamas alkoholio prieinamumas, tačiau siūlomos priemonėms jam kelia rimtų abejonių.
„Ministras pasisako už tai, kad įvairiais būdais būtų mažinamas pardavimo vietų skaičius. Vis dėlto priemonių planas turėtų būti aiškesnis, konkretesnis ir, be abejo, pagrįstas poveikio vertinimu.
 
Šiuo metu Seime yra pateikti du įstatymo projektai, ribojantys alkoholio vartojimą. Tačiau nei viename jų nėra poveikio analizės. Apklausę verslininkus atlikome preliminarią vidinę analizę ir matome, kad vienas ar kitas pateiktas projektas tikrai sukeltų verslui neigiamų pasekmių. Tai būtų ženklus pajamų, kartu ir mokesčių, kuriuos verslas sumoka į biudžetą, sumažėjimas. Jeigu bus taikomos itin drastiškos priemonės, mokesčių kiekis į biudžetą galėtų mažėti ir trisdešimt, ir penkiasdešimt milijonų eurų per metus“, - įspėjo V.Sutkus.
 
Ieško „aukso viduriuko“

Specializuotų parduotuvių idėja priimtina sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai. „Specializuotų parduotuvių idėjos aš tikrai neatsisakau. Galų gale ji yra įvardinta Vyriausybės programoje. Kaip ši idėja bus įgyvendinama, reikės diskutuoti.
Sveikatos tikslai nebūtinai visada sutampa su verslo tikslu, nes jų noras yra daugiau uždirbti, daugiau parduoti. Sveikatos specialistai, priešingai, nori sumažinti alkoholio pardavimą. Interesai susikerta. Man yra svarbu girdėti verslininkus, nepaisant to, kad nuomonės ne visąlaik sutampa. Kitąkart rizikos, kurios įvardijamos, tikrai yra realios. Jei mes sugebėsime konstruktyviai kalbėti, „aukso vidurį“ tikrai surasime“, - įsitikinęs ministras.

---

 


Komentaras
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas:

- Mūsų frakcija praėjusioje kadencijoje yra registravusi įstatymų paketą, kuriame siūlo įvesti specializuotas parduotuves su tam tikromis išimtimis. Tai yra kaimo parduotuvėse leisti prekiauti iki penkiolikos laipsnių alkoholiu. Tokiu būdu sumažintume stipraus alkoholio prieinamumą kaimo gyventojams. O prekybos centruose galima būtų leisti pardavinėti silpną alkoholį – alų iki penkių, šešių su puse laipsnių. Kaip yra Skandinavijos šalyse.
 
Visa kita turėtų būti pardavinėjama tik specializuotose parduotuvėse. Bet absoliučiai visą alkoholį pardavinėti tik specializuotose parduotuvėse reguliuojant pagal gyventojų skaičių – šiuo metu esamoje situacijoje Lietuvoje padaryti beveik neįmanoma. Dėl to, nebrangindamos eilinių kasdienių produktų, neišsilaikys mažos parduotuvės kaimuose.
 
Yra kitas būdas – išimant stiprų alkoholį iš kaimo parduotuvių ir paliekant tik labai silpną. Arba ženkliai ribojant alkoholio pardavimo laiką trumpinant nuo kokios dešimtos ryto iki šeštos aštuntos vakaro. Ilginant pirkėjų amžių, kuomet alkoholis jiems būtų parduodamas nuo dvidešimties metų, ir visiškai uždraudžiant reklamą.
 
Šių priemonių metams dvejiems tikrai užtektų. Tuomet reikia stebėti situaciją ir stiprinti sveikatingumo fondą. Jam turėtų būti paskirta ne pusė procento lėšų, kaip buvo nutarusi vyriausybė, o nemažiau dviejų procentų nuo alkoholio ir tiek pat nuo tabako akcizų.
Taigi aš pritariu specializuotoms parduotuvėms, bet ne tokiu aklu būdu visiškai nekreipiant dėmesio į pasekmes. Jei kaimuose visiškai išimsime alkoholį, suklestės kontrabanda. Visą gyvenimą kovojau ir kovosiu prieš alkoholizmą, bet tik protingomis priemonėmis.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!