Ramina savivaldybių ugniagesius: neturėtume jūsų atleisti

Deimantė Zailskaitė
2016-07-21
Turbūt savivaldybėse dirbantiems ugniagesiams net gaisrinės žarna iškrito iš rankų, sužinojus, jog Seimo nariai priėmė įstatymo pataisas (jas dar turi pasirašyti prezidentė), kurios apibrėš aiškius ypač sveikatos ir amžiaus kriterijus, kuriuos turės atitikti savivaldybių ugniagesių komandos nariai. Kalbama, kad šis įstatymas padarys daugiau žalos negu naudos.
Ramina savivaldybių ugniagesius: neturėtume jūsų atleisti
Priėmus įstatymo pataisas, atokiausi miesteliai gali likti be ugniagesių pagalbos.

Arba per seni, arba per lėti

Seimo nariai priėmė Priešgaisrinės saugos įstatymo pakeitimus, kurie be darbo, kaip baiminamasi, gali palikti dalį savivaldybėse dirbančių ugniagesių.
„Patys įstatymo rengėjai neformaliuose pokalbiuose pasakė, kad maždaug trečdalis savivaldybėse dirbančių ugniagesių neatitiks reikalavimų, nors dirba jau ilgai ir savo darbą atlieka gerai. Jie arba per seni, arba per lėti, arba dar kas nors negerai. Bet kas ateis į jų vietą? Į šį klausimą niekas negali atsakyti“, – nerimauja parlamentaras Kęstutis Daukšys.
Pakeitimai numato, kad asmuo, priimamas į savivaldybės priešgaisrinės tarnybos pareigas, turi atitikti keturis bendruosius reikalavimus: būti ne jaunesnis kaip aštuoniolikos metų ir ne vyresnis kaip šešiasdešimt penkerių, turėti ne žemesnį kaip pagrindinį išsilavinimą, taip pat turi būti nepriekaištingos reputacijos ir pasižymėti atitinkama sveikatos būkle. Pastaruosius reikalavimus nustatys sveikatos apsaugos ministras.
„Savivaldybės ugniagesys, kuris dislokuotųsi arčiau gaisro židinio, bet kokiu atveju galėtų greičiau atvykti negu labai greiti ir jauni vyrai, esantys už dvidešimt trisdešimt kilometrų. Vilniui, Kaunui ar Klaipėdai jokio nuostolio nebus. O tolimesniuose rajonuose, kur šiuo metu yra po vieną gaisrininkų komandą, jų paprasčiausiai neliks. Seimas paskubėjo ir neapgalvojo sprendimo pasekmių“, - sako K.Daukšys.

Ne vienam sušlubuoja sveikata

Savo ruožtu Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojas Nerijus Adomavičius kol kas nemato pavojaus savivaldybėse dirbantiems ugniagesiams, kurie paprastai neatlieka sudėtingų gelbėjimo darbų, būti atleistiems. „Nebent sugriežtėtų sveikatos reikalavimai. Netgi šiais metais buvo atvejis, kai vienas savivaldybės ugniagesys mirė gaisro metu. Įsivaizduokite, jeigu toks ugniagesys turi širdies ydą... Reikia griežčiau tikrinti sveikatą. Ugniagesiai dirba sudėtingomis sąlygomis, todėl turi pasižymėti ypač gera sveikata“, - sako N. Adomavičius.
Pagrindinė atsakomybė už gaisrų gesinimą įstatymais priskirta valstybinei priešgaisrinei apsaugai, o savivaldybių ugniagesių funkcijos yra tik pagalbinės. Jų darbuotojams taikomi mažesni reikalavimai - jie neprivalo, kaip statutiniai ugniagesiai, eiti į ugnį, jie nedirba cheminėje, radiacinėje aplinkoje, nenardo, nelipa į aukštį.

Palies tik naujai atėjusius?

„Baimintis atleidimų nereikėtų. Daugelis įstatymo naujovių galios naujai sutartis sudaromiems ugniagesiams, - sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Operatyvaus valdymo valdybos Parengties organizavimo skyriaus viršininkas Donatas Gurevičius.Atkreipiu dėmesį, kad 2013 metų audito ataskaitoje minimi reikalavimai sveikatai savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos nestatutiniams ugniagesiams buvo bene vieninteliai reikalavimai, kurie buvo taikomi. Jau tada buvo nustatyti sveikatos reikalavimai sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Tad šiame įstatyme minimas sveikatos apsaugos ministro įsakymas yra labiau formalumas“.
Iš valstybės biudžeto yra finansuojamos 277 savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesių komandos, kuriose yra 2493 pareigybių. Valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje šio įstatymo įsigaliojimas palies iki 120 nestatutinių ugniagesių.
„Paradoksalu, tačiau iki tol tiek Vidaus tarnybos statutu, tiek Priešgaisrinės saugos įstatymu buvo aiškiai reglamentuota Valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje dirbančių statutinių ugniagesių gelbėtojų ir Lietuvoje veikiančių savanorių ugniagesių veikla, o savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesių komandose ir Valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje pagal darbo sutartis dirbančių ugniagesių veiklos reglamentavimas, kaip pažymėjo valstybės kontrolė minimoje ataskaitoje, buvo nepakankamas. Tad šio įstatymo pakeitimas reglamentuos jų veiklą.
Šiai ugniagesių kategorijai nustatyti sveikatos kriterijai šiandien yra identiški reikalavimams, kurie yra nustatyti savanoriams ugniagesiams“, - sako D.Gurevičius.

P.S.
Pasirodė informacija, jog dalis parlamentarų Seimo rudens sesijoje ketina inicijuoti skubias pataisas, kad numatyti bendrieji reikalavimai būtų pakeisti taip, kad šiuo metu dirbantys ugniagesiai nenukentėtų.


 
Komentarai
 
Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro direktorius Marius Buitkus:


- Tikriname statutinių pareigūnų sveikatą, tarp jų - ir gaisrininkų.
Tam valstybės biudžete ir numatytos tam tikros programinės lėšos. Dėl savivaldybėse dirbančių ugniagesių pagal darbo sutartis (ne statutinių pareigūnų)- VRM Medicinos centro Konsultacijų skyrius per praėjusius metus patikrino tik trijų asmenų sveikatą, nes juos atsiuntė Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, kuri ir sumokėjo už jų profilaktinius patikrinimus (2014 metais tokių asmenų buvo 8). Pastaruoju metu keletas savivaldybėse dirbančių ugniagesių kreipėsi ir į kitą VRM MC padalinį - Centrinę medicininę ekspertizės komisiją, nes norėjo iš nestatutinių pereiti į statutinę tarnybą. Jie buvo tikrinami kaip naujai priimami į tarnybą. Dauguma savivaldybėse dirbančių ugniagesių savo sveikatą tikrinasi asmens sveikatos priežiūros įstaigose pagal gyvenamą vietą.


 
Mažeikių rajono savivaldybės meras Antanas Tenys:

- Iš pirmo žvilgsnio įstatymo pakeitimai logiški ir reikalingi. Iki šiol reikalavimai savanoriams gaisrininkams buvo aukštesni negu priešgaisrinių tarnybų profesionaliems gaisrininkams.
Sprendžiant iš situacijos savivaldybės priešgaisrinėje tarnyboje įstatymo pakeitimai neturės didesnės įtakos tarnybos sudėčiai, atleidinėti neatitinkančių reikalavimams tikrai nereikės.
Neturime reikšmingesnių nusiskundimų savivaldybės priešgaisrinės tarnybos darbu, nes pastaraisiais metais pavyko pagerinti vadovavimą, sustiprinti materialinę techninę bazę.
Tarnybos išlaikymas kainuoja daugiau nei 300 tūkst. eurų. Aišku, reikėtų biudžete rasti daugiau lėšų. Ugniagesių atlyginimas siekia nuo 380 iki 420 Eurų.


Tarp kitko

Kasmet Lietuvoje vidutiniškai kyla apie 12 tūkst. gaisrų, kuriuose kasmet žūsta apie 139 žmonių. Ugniagesiai gelbėtojai kasmet vidutiniškai atlieka daugiau nei 7 tūkst. gelbėjimo darbų. Gesinant gaisrus ir atliekant gelbėjimo darbus ugniagesiai gelbėtojai kasmet vidutiniškai išgelbsti 580 gyvybių.


 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Prof. J.Macijauskienė: brangiausia – sutikti žmonės ir bendrystė

    Prof. J.Macijauskienė: brangiausia – sutikti žmonės ir bendrystė

    „Baigusi mūsų universitetą, iškart pradėjau dirbti dėstytoja, tad visas akademinis gyvenimas ir vyko čia. Brangiausia...
    Dr. A.Pranculis: gali vaikščioti su aneurizma ir to nežinoti

    Dr. A.Pranculis: gali vaikščioti su aneurizma ir to nežinoti

    „Įsivaizduokit, po tokio ypač sudėtingo dviejų aneurizmų gydymo žmogus teoriškai gali po valandos pradėti vaik&scaron...

    Budinti vaistinė


    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vasaros sezonui įgaunant pagreitį, specialistai perspėja atkreipti dėmesį į kelionių vaistinėlės sudėtį – ją būtina ruo&scar...
    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    „Sperminas skystas – vartojamas prie bendro silpnumo, po infekcinių susirgimų, prie neurastenijos, prie širdies...

    razinka


    Sveika šeima


    Vasaros išvykas gadina vabzdžiai

    Dėl klimato pokyčių įsibėgėjanti vasara stebina ne tik nenuspėjamais orais, bet ir neįprastai aktyviais vabzdžiais. „Šių metų pavasaris ir vasara gana drėgni – todėl stebimi gausesni vabzdžių spiečiai ir, žinoma, dažnesni įkandimai. Šiemet kreipiasi daug pacientų – tiek vaikų, tiek ir suaugusiųjų, kuri...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Kaip iš kelionės neparsivežti tymų?

    Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centras (ECDC) praneša apie didėjantį sergamumą tymais Europoje. Didžiausias atvejų skaičius užfiksuotas Rumunijoje, kur nuo metų pradžios jau susirgo daugiau nei 7 tūkst. žmonių. Taip pat protrūkiai registruojami Prancūzijoje, Nyderlanduose, Belgijoje ir Ispanijoje.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Margarita Jankauskaitė Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Pagalbos mirti dilemos
    Paulius Skruibis Pagalbos mirti dilemos
    Legenda apie širdį
    Henrikas Vaitiekūnas Legenda apie širdį

    Naujas numeris