Prof. M.Miglinas: „Atmosfera transplantacijoms - vis geresnė“

Aigustė Tavoraitė
2017-10-16
„Visuomenės sąmoningumas auga, vis daugiau giminaičių sutinka paaukoti artimojo inkstą. Žuvusio asmens inksto pas mus vidutiniškai tenka laukti iki dvejų metų. Tai - trumpesnis terminas, nei, pavyzdžiui, JAV, kur vidutiniškai laukti tenka ir iki penkerių metų, bet ilgesnis nei kai kuriose Europos šalyse“, – sako VUL Santaros klinikų Nefrologijos centro vadovas prof. dr. Marius Miglinas.
Prof. M.Miglinas: „Atmosfera transplantacijoms - vis geresnė“
„Vidutiniškai persodintas inkstas funkcionuoja apie dešimt dvylika metų. Tačiau pakankamai daug atvejų, kai šis laikas skaičiuojamas dešimtmečiais“, - sako VUL Santaros klinikų Nefrologijos centro vadovas prof. dr. Marius Miglinas.

Inkstų transplantacijoms Lietuvoje – jau arti pusės šimto metų. Kuo galime pasidžiaugti?
Tiek pagal pacientų po operacijos išgyvenamumą, tiek pagal persodintų inkstų skaičių šiandien prilygstame pripažintiems pasaulio centrams. Pagerėjo recipientų priežiūra, griežčiau prižiūrima, kaip vyksta inksto iš donoro paėmimas. Tam naujas galimybes atvėrė perfuzijos aparatas, padedantis išlaikyti geresnę donorinio inksto būklę ir funkciją po persodinimo. Mūsų klinikos vienintelės šalyje kaip tik įsigijo naują modernų aparatą, suteikiantį galimybę panaudoti organus iš vyresnių nei septyniasdešimties metų amžiaus donorų.
 
Iki šiol tokie organai transplantacijoms netikdavo. Be to, jau rutina tapo inkstų transplantacija iš nesuderinamos kraujo grupės gyvo donoro. Nors pasaulyje tokios operacijos atliekamos jau penkiolika metų, pas mus jos pradėtos prieš septynerius. Kadangi Lietuvoje, palyginus su kitomis Skandinavijos šalimis, tokių transplantacijų atliekama ne tiek daug, tai labai padeda išplėsti gyvosios donorystės rūšį. Dėl to stipriai išaugo transplantacijų prieinamumas, galima padėti didesniam skaičiui dializuojamų pacientų.
 

Dalyvavote vienose pirmųjų Baltijos šalyse inksto ir kasos transplantacijose. Kaip dažnai jos dabar atliekamos? 
Iškart atlikti dviejų organų transplantaciją iš to paties donoro dializuojamam diabetikui – unikalus laimėjimas. Vienos operacijos metu žmogus pagydomas nuo dviejų bene sunkiausių ligų – galutinės stadijos inkstų nepakankamumo ir pirmojo tipo cukrinio diabeto. Kasmet atliekame po vieną dvi tokias transplantacijas. Nuo 2008-ųjų susikaupė nemažai tokių pacientų. Šiandien jiems nebereikia leistis insulino, dializuotis.
 
Pamenu pakankami jauną žmogų, persirgusį ir insultais, jam reikėjo didelių insulino dozių, nuolatinės dializės. Prognozės ir perspektyvos buvo blogos, tačiau persodinus kasą ir inkstą žmogus tiesiog pražydo ir asmeninis gyvenimas pagerėjo. Be abejo, tokios transplantacijos – nemažas iššūkis visai komandai – ir imunologams, ir reanimatologams, operacijos metu dalyvauja dvi brigados – pilvo chirurgai ir urologai. Be to, keliami aukšti reikalavimai donorui, juo negali būti miręs žmogus, todėl tokios transplantacijos žymiai retesnės nei vieno inksto persodinimas. Taip pat, jei prastai funkcionuojančią širdį turinčiam žmogui atsisako dirbti ir inkstai, esame pasiruošę iš to paties donoro persodinti ir inkstus, ir širdį. Tai pasaulyje nėra dažna operacija, tačiau tai yra kitas žingsnis, kurio link einame.
 
Nesant artimojo, galinčio tapti donoru, žmogui taikomas pakaitinis gydymo būdas. Tačiau vienas jų – žmogaus fiziologijai daug artimesnė ir didesnį išgyvenamumą padedanti užtikrinti peritoninė dializė – Lietuvoje vis dar prieinamas mažumai pacientų.
Pas mus skirtingai nei kitose šalyse pirmiausia pradedama nuo hemodializės vien todėl, kad peritoninės dializės procedūros organizavimas nėra tinkamas, vis dar nėra nustatytas įkainis. Dėl to nugalint daug barjerų ir kliūčių peritoninė dializė vyksta tik keliuose centruose. Tačiau dėl peritoninės dializės prieinamumo išplėtimo yra sudarytos darbo grupės, vyksta diskusijos. Teigiamų signalų yra, tikimės, kad jie virs realybe.
 
Kartais dializuojamam pacientui donoro prisieina laukti gana ilgai. Žmonės vis dar baiminasi paaukoti organus? 
Atmosfera transplantacijoms tampa vis geresnė, tačiau yra dar kur pasistengti. Nors pas mus transplantacijų skaičius iš lėto didėja, Europoje vis dar atsiliekame nuo kitų šalių. Pavyzdžiui, lyginant su Kroatija, Ispanija, Slovėnija atliekame mažiau transplantacijų. Aišku, tai nereiškia, kad ten išgyvenamumas geresnis. Džiugu, kad mūsų visuomenės sąmoningumas auga, vis daugiau giminaičių sutinka paaukoti artimojo inkstą.
 
Pavyzdžiui, žuvusio asmens inksto pas mus vidutiniškai tenka laukti iki dvejų metų. Tai - trumpesnis terminas, nei, pavyzdžiui, JAV, kur vidutiniškai laukti prireikia ir iki penkerių metų, bet ilgesnis nei kai kuriose Europos šalyse. Aišku, recipiento laukimo laikas priklauso nuo donorinio imunologinio suderinamumo. Jei jis labai geras, vos atsistojus į eilę žmogui ir kitą savaitę gali būti persodintas inkstas. Kitu atveju gali tekti laukti ir dvejus–ketverius metus. Tačiau ilgai laukiant donoro vis tiek sulaukiama.

 
Persodintas inkstas ilgai leidžia džiaugtis gyvenimu?
Tai priklauso nuo individualių organizmo savybių, paciento gyvenimo būdo. Vidutiniškai persodintas inkstas funkcionuoja apie dešimt dvylika metų. Tačiau pakankamai daug atvejų, kai šis laikas skaičiuojamas dešimtmečiais. Kaip tik neseniai buvo atvykęs recipientas, kuris jau berods daugiau nei trisdešimt penkerius metus gyvena su donoriniu inkstu. Pasaulyje nėra tiek daug atvejų, kad daugiau nei keturiasdešimt metų funkcionuotų inkstas.
 
Tikimasi, kad jam persodintas inkstas funkcionuos ir ilgiau. Svarbiausia, kad transplantacija grąžina žmogui normalesnį gyvenimą: galimybę mokytis, dirbti, kurti verslą, vykti į keliones. Moterims – tai galimybė susilaukti vaikų. Tokių pavyzdžių daug. Nuo palyginti techniškai nesudėtingo dalyko – operacijos – taip pasikeičia žmogaus gyvenimo kokybė. Tai smagu stebėti.


 
Dosjė
1987 m. baigė VU Medicinos fakultetą.
1999 m. apsigynė medicinos mokslų daktaro disertaciją („Nefrozinis sindromas: morfologiniai ir dismetaboliniai pokyčiai").
2007 m. gavo docento vardą.
2013 m. tapo VU MF Gastroenterologijos, nefrourologijos ir chirurgijos klinikų profesoriumi.
Nuo 2004 m. – Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Nefrologijos skyriaus vedėjas.
Nuo 2006 m. – Nefrologijos centro vadovas. 
Nuo 2014m. - Lietuvos inkstų fondo vadovas.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ričardas Daunoravičius: „Šiandien motinystė prilygsta sakramentui“

    Ričardas Daunoravičius: „Šiandien motinystė prilygsta sakramentui“

    Kone 45 metus gydytoju akušeriu dirbantis Ričardas Daunoravičius, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Akušerijos ir...
    Jauna mergina: net menkiausias širdies permušimas keldavo paniką

    Jauna mergina: net menkiausias širdies permušimas keldavo paniką

    Įsivaizduokite situaciją, kai visu kūnu jaučiate, jog smarkiai sunegalavote ir skubiai reikalinga greitoji pagalba. Tačiau atvykę ...

    Budinti vaistinė


    Nuo COVID-19 pradėti skiepyti šalies vaistininkai

    Nuo COVID-19 pradėti skiepyti šalies vaistininkai

    Pagrindinis šalies vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ informuoja, kad įmonės darbuotojai jau pavieniais atvejais ...
    Seimas įteisino didesnes vaistų kompensacijas nepasiturintiems

    Seimas įteisino didesnes vaistų kompensacijas nepasiturintiems

    Nuo kovo 1-osios valstybė kiek daugiau kompensuos už vaistus ir jų priemokas nepasiturintiems, neįgaliesiems ir pensininkams. ...

    Sveika šeima


    Jums tinkanti arbata gali atnešti daug naudos

    Arbata gaivina kūną, minkština širdį, budina mintį, sakė senovės persų gydytojas Avicenna. Kada kokią arbatą gerti, kaip ją paruošti, pasakoja prekybos tinklo „Skonis ir kvapas“ atstovas, arbatos žinovas Andrius Žilinskas.

    Sveikatos horoskopas


    Gruodžio 14-20 d.

    Avi­nas
    Sap­nai, su­sap­nuo­ti pir­ma­die­nio nak­tį, pil­dy­sis ar­ti­miau­siu lai­ku. Penk­ta­die­nį jau­si­te ener­gi­jos ir ge­ros nuo­tai­kos ant­plū­dį. Sa­vait­ga­lį eu­fo­ri­ja kiek nu­slūgs, ta­čiau nu­si­min­ti ne­ver­ta - ūpas pa­kils, jei at­si­pa­lai­duo­si­te namie su knyga ar karštoje vonioje.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    PAR virusas griebė už gerklės

    Statistiniais duomenimis, apie COVID-19 plitimą pasaulyje besidalijanti informacinė svetainė „Worldometers“ skelbia, jog Pietų Afrikos Respublika (PAR) pašoko į 15 vietą ir susirgimų skaičiumi toliau vejasi tokias šalis kaip Lenkija, Meksika bei Argentina. Panašu, jog ir vakcinacijos procesai šalyje klimpsta, o ligoninės nebes...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Informacijos disbalansas
    Henrikas Vaitiekūnas Informacijos disbalansas
    Ketsuekigata nani gata?
    Henrikas Vaitiekūnas Ketsuekigata nani gata?
    Tema ir būsimos potemės
    Henrikas Vaitiekūnas Tema ir būsimos potemės

    Naujas numeris

























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica