Poilsiautojai bijo, kad nebūtų „išdurti“ draudikų

Deimantė Zailskaitė
2016-07-04
Gerai, jeigu atostogos užsienyje praeina sklandžiai ir neprireikia medicininės pagalbos. Bet tais atvejais, kai sutrinka kelionės draudimą turinčiojo sveikata, dažniausiai draudikai tikrąja to žodžio prasme tik ir ieško kabliukų, kaip nesumokėti arba padengti tik dalį medicininių išlaidų.
Poilsiautojai bijo, kad nebūtų „išdurti“ draudikų
Viena dažniausių sveikatos bėdų, kuri nutinka poilsiaujantiesiems užsienyje – apsinuodijimas maistu. Panašios patirties turintys keliautojai skundžiasi, jog vėliau draudimo bendrovės atsiųstame pranešime apie ligą arba traumą nukentėjusio asmens laukia puokštė nemalonių klausimų, tarsi draudikai tik ir ieškotų galimybės prisikabinti prie nukentėjusiojo ir atsisakyti padengti medicinines išlaidas.

Galvosūkis ekstremalams

Ne paslaptis, kad lietuviai, vykdami į užsienio šalis, vis rečiau pasitenkina tingiu drybsojimu paplūdimyje, dažniau renkasi adrenalino kupinas pramogas. Tad ekstremalių pomėgių turinčių asmenų galvosūkis - ar vykstant nardyti, plaukioti, slidinėti arba laipioti į kalnus pakanka įprasto kelionių draudimo?
 
„Bent anksčiau būdavo labai neaišku, ar paprastas draudimas apima ir ekstremalius sportus, pavyzdžiui, slidinėjimą. Dabar šiek tiek aiškiau, nes draudimo kompanijos draudžiantis asmeniui internetu jau atskirai nurodo populiariausias ekstremalias sporto šakas. Tai yra leidžia pasirinkti ir pažymėti tą sporto šaką, kuria ketinama užsiimti išvažiavus į užsienį. Tiesa, tokiu atveju draudimas pabrangsta gana ženkliai“, - sako Draudėjų asociacijos vadovas Tomas Paulauskas.
 
Įvykių aplinkybes kardinaliai keičia faktas, jog ligos arba traumos atveju nukentėjusysis yra vartojęs alkoholinius gėrimus.
„Nukentėjusiajam esant neblaiviam įvykis pripažįstamas nedraudžiamuoju ir draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos“, - įspėja T.Paulauskas.

Didelę patirtį sukaupę keliautojai, kuriems atostogų metu yra tekę naudotis medicininėmis paslaugomis, pasakoja, kad atsidūrę gydymo įstaigoje primygtinai prašo, kad būtų ištiriami ir dėl alkoholio kraujyje, jog paskui draudikams nekiltų pagundos kaltės versti svaigalams.
 
Nelogiška prašyti ligos istorijos
Viena dažniausių sveikatos bėdų, kuri nutinka poilsiaujantiesiems užsienyje – apsinuodijimas maistu. Panašios patirties turintys poilsiautojai skundžiasi, jog vėliau draudimo bendrovės atsiųstame pranešime apie ligą arba traumą, kurį reikia užpildyti, nukentėjusio asmens laukia puokštė nemalonių klausimų, tarsi draudikai tik ir ieškotų galimybės prisikabinti prie nukentėjusiojo ir atsisakyti padengti medicinines išlaidas.
Punktai apie įvykio aplinkybių išaiškinimą – suprantami. Bet kaip vertinti tokius nekaltus klausimus: ar nukentėjęs asmuo anksčiau buvo gydomas (operuojamas) dėl tokių pačių ligų?
 
(Taip pat prašoma nurodyti gydymo įstaigos pavadinimą!) Kokioje gydymo įstaigoje yra nukentėjusio asmens sveikatos istorija (ambulatorinė kortelė)?
Asmuo būna priverstas parašyti, jog sutinka, kad šiuo tikslu jo asmeniniai duomenys būtų teikiami ir gaunami iš visur: valstybės registrų, bankų, sveikatos priežiūros įstaigų – taip pat. Visa tai vainikuoja parašas, jog pateikus neteisingą arba ne visą informaciją, draudimo išmoka dėl to gali būti nemokama arba sumažinama.
 
Tad, jeigu asmuo per metus apsinuodija vieną arba du kartus – tai jau pretekstas draudikams nepadengti medicininių išlaidų?
„Jeigu žmogus apsinuodija, kaip sakote, vieną arba du kartus per metus – tai tikrai neturėtų būti pagrindas nemokėti draudimo išmokos.
 
Apskritai draudimo kompanijos prašymas sveikatos kortelės prasilenkia su asmens duomenų apsauga. Jeigu sutartyje nėra prievolės suteikti priėjimą prie tam tikrų asmens duomenų, tuomet tikrai neprivaloma. Jeigu ir yra – tai bent jau, mano pirminiu vertinimu, tokia sąlyga galėtų būti ginčijama ir apskritai kvestionuojama“, - priduria pašnekovas.
 
Nukentėjusysis yra sugluminamas ir tuomet, kai draudikų yra prašomas išvardinti lėtines ligas, apie kurias niekas nesiteiravo prieš sudarant sutartį.
„Jeigu neklystu, kai yra tik kelionės draudimas, tokios informacijos nereikia pateikti. Kai yra gyvybės ar sveikatos draudimas, tuomet asmuo iš tikrųjų turi užpildyti pakankamai išsamias anketas ir nurodyti visas ligas, kuriomis serga. Tokiais atvejais draudimo įmoka padidėja, o draudimo išmokos gali sumažėti. Kartais draudimo kompanijos, įvertindamos riziką, netgi atsisako drausti tokį asmenį.
 
Kelionių draudimo atvejais, kiek man teko susidurti, pakanka nurodyti tik asmens amžių ir prievolės deklaruoti savo ligas nėra.

Jeigu pats draudikas neprašė pateikti informacijos apie atitinkamas ligas, jeigu jis tos rizikos nevertino pasirašydamas sutartį, po to ginčyti, kad pats žmogus savo iniciatyva nepateikė informacijos, nors jis ir neprivalėjo teikti, tikrai neturėtų atsisakyti mokėti draudimo išmokos“, - sako asociacijos vadovas.
 
Beje, kai kurie asmenys prieš tolimą kelionę nuodugniai išsitiria sveikatos būklę, kad paskui, atsitikus negalavimui, nekiltų ginčas su draudikais.
„Tiesiog gali būti bandoma pritempti, kad tai įvyko ne kelionės metu. Jeigu taip modeliuoti situaciją, aišku, medicininės įstaigos ankstesnis patvirtinimas, kad esi visiškai sveikas – padėtų apsisaugoti nuo galimų draudikų interpretacijų“, - sako T.Paulauskas.
 
Išvados tėra rekomendacinio pobūdžio?
Vargu, ar daug kas žinotų, kur reikia kreiptis iškilus nesklandumui su draudimo kompanija.
„Įdomiausia, kad draudimo bendroves kontroliuoja Lietuvos bankas. Bet anksčiau prieš keletą metų veikė draudimo priežiūros komisija ir visiems vartotojams, iškilus neaiškumams arba ginčams, buvo pakankamai aišku, kur reikia kreiptis. Dabar Lietuvos bankas irgi nagrinėja ginčus su draudikais nemokamai, bet jo pateikiamos išvados yra daugiau rekomendacinio pobūdžio.
 

Vartotojas, norėdamas apginti iš draudimo santykių kylančias teises, jeigu draudikas atsisakytų padengti išlaidas netgi po Lietuvos banko išvadų, turėtų samdyti advokatą ir ieškoti teisybės teisme“, - sako T.Paulauskas, nuramindamas, jog draudimo bendrovės vis dėlto stengiasi nespjauti į Lietuvos banko pateikiamas išvadas.

 
Komentarai
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Bradauskas:

- Lietuvos banke yra draudimo priežiūros tarnyba. Anksčiau ji buvo atskira, o dabar veikia po banko sparnu.
Sakykime, žmogus nepatenkintas, jam neišmoka draudimo bendrovė išmokos, atsitikus kokiam nors įvykiui - kiekvienu atveju jis gali kreiptis į draudimo priežiūros tarnybą Lietuvos banke ir jie patikrins.
 
Bendrovėms yra suteikta regreso teisė. Jos mato arba įtaria, kad asmuo buvo išgėręs ir atsitiko draudiminis įvykis. Draudimo sutartyse yra numatomi tokie dalykai. Žmonės dažnai pasirašo sutartis, apsidraudžia, bet jų neperskaito. O ten smulkiomis raidelėmis prirašyta nemažai visokių sąlygų.
 
Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ginčų nagrinėjimo skyriaus viršininkė Eglė Lukošienė:

- Šiais metais kol kas gauti keturi kreipimaisi dėl kelionių draudimo (pernai buvo 10).
Dažniausios kreipimųsi priežastys – vartotojai nepatenkinti draudiko apskaičiuotu draudimo išmokos dydžiu arba draudiko sprendimu pripažinti įvykį nedraudžiamuoju (tais atvejais, kai draudikas pripažįsta, kad įvykis, dėl kurio prašoma išmokėti draudimo išmoką, nepatenka į sutartį sudarančiose taisyklėse nurodytą draudžiamųjų įvykių apimtį) ir dėl to nemokėti draudimo išmokos.
 
Jei žmogus mano, kad draudimo bendrovė galėjo pažeisti jo teises ir interesus, pirmiausia jis turėtų kreiptis į konkrečią draudimo bendrovę su pretenzija ir šiai draudimo bendrovei keliamu reikalavimu. Be to, vartotojas, gavęs jo netenkinantį finansų rinkos dalyvio atsakymą, turi teisę dėl ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka kreiptis į Lietuvos banką raštu arba elektroniniu būdu per vienerius metus po kreipimosi į draudimo bendrovę. 


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    A.Šnipaitienė: vaikams reikia reumatologijos dienos stacionaro

    A.Šnipaitienė: vaikams reikia reumatologijos dienos stacionaro

    Lietuvoje tėra vos du trys vaikų reumatologai, mažiesiems pacientams atliekantys ultragarso tyrimus. Tarp jų – gydytoja vaik...
    Operacija, varpą prikelianti antram gyvenimui

    Operacija, varpą prikelianti antram gyvenimui

    Gydytojas urologas Marius Anglickis Lietuvoje pradėjo Baltijos šalyse unikalias varpos implantacijos operacijas. Vienas pir...

    Budinti vaistinė


    Galimybių pasą atsispausdinti galima ir „Camelia“ vaistinėse

    Galimybių pasą atsispausdinti galima ir „Camelia“ vaistinėse

    Nuo penktadienio „Camelia“ vaistinių tinkle visoje Lietuvoje galima atsispausdinti galimybių pasą. Tai bus dar papildo...
    Vaistininkai pastebi teigiamas tendencijas: vienkartinės kaukės išstūmė medžiagines

    Vaistininkai pastebi teigiamas tendencijas: vienkartinės kaukės išstūmė medžiagines

    Gyventojai, siekdami apsisaugoti nuo COVID-19 bei kitų užkrečiamųjų virusinių ligų, linkę vis labiau įsiklausyti į sveikatos speci...

    Sveika šeima


    Šeimų psichoterapeutė: šiandien viskas techniškiau

    Grožio ir seksualumo standartai, kuriuos mums diktuoja žiniasklaida, troškimai, kuriuos turime „patirti“, iš išorės primestos fantazijos – visa tai atitolina mus nuo savęs ir neleidžia mėgautis intymumu su partneriu. Apie tai, kodėl taip atsitinka ir kaip atsispirti spaudimui, psychologies.ru ka...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Singapūras mėgina susigyventi su COVID-19

    Dar rugpjūčio pabaigoje Singapūro sveikatos apsaugos ministras Ong Ye Kung pasidžiaugė, jog šalyje nuo COVID-19 pasiskiepijo kone 80 proc. gyventojų. Kodėl ši šalis taip greitai rinkosi pasiskiepijusių procentus? Pasirodo, Singapūras vos pradėjęs skiepijimą iš karto ėmėsi ir kontrolės. Nepasiskiepijai? Nei...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Obstipacija: naujas rekordas?
    Henrikas Vaitiekūnas Obstipacija: naujas rekordas?
    Skaičių magija
    Henrikas Vaitiekūnas Skaičių magija
    Raudoną kraują pakeis mėlynas?
    Henrikas Vaitiekūnas Raudoną kraują pakeis mėlynas?

    Naujas numeris























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica