Poilsiautojai bijo, kad nebūtų „išdurti“ draudikų

Deimantė Zailskaitė
2016-07-04
Gerai, jeigu atostogos užsienyje praeina sklandžiai ir neprireikia medicininės pagalbos. Bet tais atvejais, kai sutrinka kelionės draudimą turinčiojo sveikata, dažniausiai draudikai tikrąja to žodžio prasme tik ir ieško kabliukų, kaip nesumokėti arba padengti tik dalį medicininių išlaidų.
Poilsiautojai bijo, kad nebūtų „išdurti“ draudikų
Viena dažniausių sveikatos bėdų, kuri nutinka poilsiaujantiesiems užsienyje – apsinuodijimas maistu. Panašios patirties turintys keliautojai skundžiasi, jog vėliau draudimo bendrovės atsiųstame pranešime apie ligą arba traumą nukentėjusio asmens laukia puokštė nemalonių klausimų, tarsi draudikai tik ir ieškotų galimybės prisikabinti prie nukentėjusiojo ir atsisakyti padengti medicinines išlaidas.

Galvosūkis ekstremalams

Ne paslaptis, kad lietuviai, vykdami į užsienio šalis, vis rečiau pasitenkina tingiu drybsojimu paplūdimyje, dažniau renkasi adrenalino kupinas pramogas. Tad ekstremalių pomėgių turinčių asmenų galvosūkis - ar vykstant nardyti, plaukioti, slidinėti arba laipioti į kalnus pakanka įprasto kelionių draudimo?
 
„Bent anksčiau būdavo labai neaišku, ar paprastas draudimas apima ir ekstremalius sportus, pavyzdžiui, slidinėjimą. Dabar šiek tiek aiškiau, nes draudimo kompanijos draudžiantis asmeniui internetu jau atskirai nurodo populiariausias ekstremalias sporto šakas. Tai yra leidžia pasirinkti ir pažymėti tą sporto šaką, kuria ketinama užsiimti išvažiavus į užsienį. Tiesa, tokiu atveju draudimas pabrangsta gana ženkliai“, - sako Draudėjų asociacijos vadovas Tomas Paulauskas.
 
Įvykių aplinkybes kardinaliai keičia faktas, jog ligos arba traumos atveju nukentėjusysis yra vartojęs alkoholinius gėrimus.
„Nukentėjusiajam esant neblaiviam įvykis pripažįstamas nedraudžiamuoju ir draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos“, - įspėja T.Paulauskas.

Didelę patirtį sukaupę keliautojai, kuriems atostogų metu yra tekę naudotis medicininėmis paslaugomis, pasakoja, kad atsidūrę gydymo įstaigoje primygtinai prašo, kad būtų ištiriami ir dėl alkoholio kraujyje, jog paskui draudikams nekiltų pagundos kaltės versti svaigalams.
 
Nelogiška prašyti ligos istorijos
Viena dažniausių sveikatos bėdų, kuri nutinka poilsiaujantiesiems užsienyje – apsinuodijimas maistu. Panašios patirties turintys poilsiautojai skundžiasi, jog vėliau draudimo bendrovės atsiųstame pranešime apie ligą arba traumą, kurį reikia užpildyti, nukentėjusio asmens laukia puokštė nemalonių klausimų, tarsi draudikai tik ir ieškotų galimybės prisikabinti prie nukentėjusiojo ir atsisakyti padengti medicinines išlaidas.
Punktai apie įvykio aplinkybių išaiškinimą – suprantami. Bet kaip vertinti tokius nekaltus klausimus: ar nukentėjęs asmuo anksčiau buvo gydomas (operuojamas) dėl tokių pačių ligų?
 
(Taip pat prašoma nurodyti gydymo įstaigos pavadinimą!) Kokioje gydymo įstaigoje yra nukentėjusio asmens sveikatos istorija (ambulatorinė kortelė)?
Asmuo būna priverstas parašyti, jog sutinka, kad šiuo tikslu jo asmeniniai duomenys būtų teikiami ir gaunami iš visur: valstybės registrų, bankų, sveikatos priežiūros įstaigų – taip pat. Visa tai vainikuoja parašas, jog pateikus neteisingą arba ne visą informaciją, draudimo išmoka dėl to gali būti nemokama arba sumažinama.
 
Tad, jeigu asmuo per metus apsinuodija vieną arba du kartus – tai jau pretekstas draudikams nepadengti medicininių išlaidų?
„Jeigu žmogus apsinuodija, kaip sakote, vieną arba du kartus per metus – tai tikrai neturėtų būti pagrindas nemokėti draudimo išmokos.
 
Apskritai draudimo kompanijos prašymas sveikatos kortelės prasilenkia su asmens duomenų apsauga. Jeigu sutartyje nėra prievolės suteikti priėjimą prie tam tikrų asmens duomenų, tuomet tikrai neprivaloma. Jeigu ir yra – tai bent jau, mano pirminiu vertinimu, tokia sąlyga galėtų būti ginčijama ir apskritai kvestionuojama“, - priduria pašnekovas.
 
Nukentėjusysis yra sugluminamas ir tuomet, kai draudikų yra prašomas išvardinti lėtines ligas, apie kurias niekas nesiteiravo prieš sudarant sutartį.
„Jeigu neklystu, kai yra tik kelionės draudimas, tokios informacijos nereikia pateikti. Kai yra gyvybės ar sveikatos draudimas, tuomet asmuo iš tikrųjų turi užpildyti pakankamai išsamias anketas ir nurodyti visas ligas, kuriomis serga. Tokiais atvejais draudimo įmoka padidėja, o draudimo išmokos gali sumažėti. Kartais draudimo kompanijos, įvertindamos riziką, netgi atsisako drausti tokį asmenį.
 
Kelionių draudimo atvejais, kiek man teko susidurti, pakanka nurodyti tik asmens amžių ir prievolės deklaruoti savo ligas nėra.

Jeigu pats draudikas neprašė pateikti informacijos apie atitinkamas ligas, jeigu jis tos rizikos nevertino pasirašydamas sutartį, po to ginčyti, kad pats žmogus savo iniciatyva nepateikė informacijos, nors jis ir neprivalėjo teikti, tikrai neturėtų atsisakyti mokėti draudimo išmokos“, - sako asociacijos vadovas.
 
Beje, kai kurie asmenys prieš tolimą kelionę nuodugniai išsitiria sveikatos būklę, kad paskui, atsitikus negalavimui, nekiltų ginčas su draudikais.
„Tiesiog gali būti bandoma pritempti, kad tai įvyko ne kelionės metu. Jeigu taip modeliuoti situaciją, aišku, medicininės įstaigos ankstesnis patvirtinimas, kad esi visiškai sveikas – padėtų apsisaugoti nuo galimų draudikų interpretacijų“, - sako T.Paulauskas.
 
Išvados tėra rekomendacinio pobūdžio?
Vargu, ar daug kas žinotų, kur reikia kreiptis iškilus nesklandumui su draudimo kompanija.
„Įdomiausia, kad draudimo bendroves kontroliuoja Lietuvos bankas. Bet anksčiau prieš keletą metų veikė draudimo priežiūros komisija ir visiems vartotojams, iškilus neaiškumams arba ginčams, buvo pakankamai aišku, kur reikia kreiptis. Dabar Lietuvos bankas irgi nagrinėja ginčus su draudikais nemokamai, bet jo pateikiamos išvados yra daugiau rekomendacinio pobūdžio.
 

Vartotojas, norėdamas apginti iš draudimo santykių kylančias teises, jeigu draudikas atsisakytų padengti išlaidas netgi po Lietuvos banko išvadų, turėtų samdyti advokatą ir ieškoti teisybės teisme“, - sako T.Paulauskas, nuramindamas, jog draudimo bendrovės vis dėlto stengiasi nespjauti į Lietuvos banko pateikiamas išvadas.

 
Komentarai
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Bradauskas:

- Lietuvos banke yra draudimo priežiūros tarnyba. Anksčiau ji buvo atskira, o dabar veikia po banko sparnu.
Sakykime, žmogus nepatenkintas, jam neišmoka draudimo bendrovė išmokos, atsitikus kokiam nors įvykiui - kiekvienu atveju jis gali kreiptis į draudimo priežiūros tarnybą Lietuvos banke ir jie patikrins.
 
Bendrovėms yra suteikta regreso teisė. Jos mato arba įtaria, kad asmuo buvo išgėręs ir atsitiko draudiminis įvykis. Draudimo sutartyse yra numatomi tokie dalykai. Žmonės dažnai pasirašo sutartis, apsidraudžia, bet jų neperskaito. O ten smulkiomis raidelėmis prirašyta nemažai visokių sąlygų.
 
Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ginčų nagrinėjimo skyriaus viršininkė Eglė Lukošienė:

- Šiais metais kol kas gauti keturi kreipimaisi dėl kelionių draudimo (pernai buvo 10).
Dažniausios kreipimųsi priežastys – vartotojai nepatenkinti draudiko apskaičiuotu draudimo išmokos dydžiu arba draudiko sprendimu pripažinti įvykį nedraudžiamuoju (tais atvejais, kai draudikas pripažįsta, kad įvykis, dėl kurio prašoma išmokėti draudimo išmoką, nepatenka į sutartį sudarančiose taisyklėse nurodytą draudžiamųjų įvykių apimtį) ir dėl to nemokėti draudimo išmokos.
 
Jei žmogus mano, kad draudimo bendrovė galėjo pažeisti jo teises ir interesus, pirmiausia jis turėtų kreiptis į konkrečią draudimo bendrovę su pretenzija ir šiai draudimo bendrovei keliamu reikalavimu. Be to, vartotojas, gavęs jo netenkinantį finansų rinkos dalyvio atsakymą, turi teisę dėl ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka kreiptis į Lietuvos banką raštu arba elektroniniu būdu per vienerius metus po kreipimosi į draudimo bendrovę. 


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    A.Kukulskis: skubiosios medicinos gydytojai – idealistai

    A.Kukulskis: skubiosios medicinos gydytojai – idealistai

    „Visuomenei dar trūksta supratimo, kad skubios pagalbos skyrius nėra vieta, kur paslaugos suteikiamos greičiau – tai v...
    Atspari tuberkuliozė: lengvabūdiškumas turėjo pasekmes

    Atspari tuberkuliozė: lengvabūdiškumas turėjo pasekmes

    Karolio ligos istorija prasidėjo tada, kai jis, įstojęs mokytis kolegijon, išsityrė dėl tuberkuliozės (TB). Siurprizu jam t...

    Budinti vaistinė


    „Vaistinių pasigailėti negalima bausti!“ – kur dėti kablelį

    „Vaistinių pasigailėti negalima bausti!“ – kur dėti kablelį

    Konkurencijos taryba (KT) nustatė, kad Lietuvos vaistinių asociacija (LVA) ir kelios vaistinės neleistinai susitarė dėl kompensuoj...
    Vaistinėse įrengtos utilizuojamų vaistų dėžės

    Vaistinėse įrengtos utilizuojamų vaistų dėžės

    Kasmet utilizavimui iš gyventojų surenkama vis daugiau tonų vaistų, tačiau nemaža dalis žmonių iki šiol nežino, kaip...

    razinka


    Sveika šeima


    Mityba – prieš vėžį

    „Gyvenimas per trumpas, kad neskaniai valgytume“, – turbūt ne kartą teko girdėti šią pilvui palaimingą frazę iš kulinarijos atstovų lūpų. Vis dėlto sveikos mitybos specialistai atkerta: valgome, kad gyventume, o ne gyvename, kad valgytume. Pasaulinės kovos su vėžiu dienos išvakarėse gydomosios m...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Prievartinė kontracepcija: nelemtas eugenikų palikimas

    Tūkstančių Grenlandijos moterų įsčiose, vykdant Danijos inicijuotą Grenlandijos inuitų populiacijos kontrolės kampaniją, šeštajame ir aštuntajame XX a. dešimtmečiuose buvo implantuota kontraceptinė priemonė. Danijos Vyriausybė neseniai paskelbė apie nepriklausomą šios vadinamosios „spiralių ka...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kuri jūsų akis verkia?
    Henrikas Vaitiekūnas Kuri jūsų akis verkia?
    Kaip sutaupyti 99 centus
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sutaupyti 99 centus
    Buvo buvo, kaip nebuvo!
    Henrikas Vaitiekūnas Buvo buvo, kaip nebuvo!

    Naujas numeris