Ner­vi­nė įtam­pa tai­ko į sil­pniau­sią vie­tą

Aigustė Tavoraitė
2016-10-03
Stre­sas – be­veik kiek­vie­no šiuo­lai­ki­nio žmo­gaus pa­ly­do­vas. Ta­čiau jei bė­ga­te per gy­ve­ni­mą lyg į ra­tą įsi­su­ku­si vo­ve­rė, ne­nu­steb­ki­te vie­ną die­ną tar­si iš gied­ro dan­gaus už­griu­vu­sio­mis rim­to­mis svei­ka­tos bė­do­mis.
Ner­vi­nė įtam­pa tai­ko į sil­pniau­sią vie­tą
Kai įtampa patiriama ilgą laiką ir su ja sunku susitvarkyti, sudėtinga susikaupti, dirbti, ypač protinį darbą, nerimas tampa patologinis. Tai pablogina bendrą žmogaus emocinę savijautą, gali pasireikšti depresija, panikos, generalizuoto nerimo ir kiti sutrikimai, atsiliepti ir rimtesniais fiziologiniais negalavimais.

Nei­gia­mai vei­kia vi­są or­ga­niz­mą
„Ner­vi­nę įtam­pą kiek­vie­nas žmo­gus iš­gy­ve­na sub­jek­ty­viai – vis­kas pri­klau­so nuo ap­lin­ky­bių, stre­są su­ke­lian­čių veiks­nių stip­ru­mo. Be to, ski­ria­si ir žmo­nių adap­ty­vu­mas, – pa­ste­bė­jo Vil­niaus uni­ver­si­te­to li­go­ni­nės San­ta­riš­kių kli­ni­kų gy­dy­to­ja psi­chiat­rė Ag­nė Ša­po­lie­nė.
 
Pa­sak jos, šiaip ne­ri­mas yra svei­ka emo­ci­ja, pa­de­dan­ti mo­bi­li­zuo­tis, su­si­kaup­ti, įveik­ti sun­ku­mus. Pa­ty­rus to­kią trum­pa­lai­kę emo­ci­ją per daug suk­ti gal­vos ne­rei­kė­tų.
Ta­čiau kai įtam­pa pa­ti­ria­ma il­gą lai­ką ir su ja sun­ku su­si­tvar­ky­ti, su­dė­tin­ga su­si­kaup­ti, dirb­ti, ypač – pro­ti­nį dar­bą, ne­ri­mas tam­pa pa­to­lo­gi­nis. Tai pa­blo­gi­na ben­drą žmo­gaus emo­ci­nę sa­vi­jau­tą, ga­li pasireikšti dep­re­si­ja, pa­ni­kos, generalizuoto ne­ri­mo ir kiti su­tri­ki­mai, at­si­liep­ti ir rim­tes­niais fi­zio­lo­gi­niais ne­ga­la­vi­mais.

 
„Ne­ri­mas su­ke­lia psi­cho­lo­gi­nius ir so­ma­ti­nius simp­to­mus – ne­ri­mau­jant pa­daž­nė­ja šir­dies pla­ki­mas, at­si­ran­da krau­jo­spūdžio svy­ra­vi­mų, su­in­ten­sy­vė­ja pra­kai­ta­vi­mas, svaigs­ta gal­va, vir­pa ga­lū­nės, su­ak­ty­vė­ja žar­ny­no veik­la. Ne­ri­mas ga­li su­kel­ti ki­tų li­gų pa­blo­gė­ji­mą, pa­vyz­džiui, – gli­ke­mi­jos svy­ra­vi­mus, ne­re­gu­lia­rų krau­jo­spūdį, šir­dies rit­mo su­tri­ki­mus ir kt.“, – kal­bė­jo gy­dy­to­ja.
 
Tai­gi nuo­la­tos pa­ti­ria­ma ner­vi­nė įtam­pa ga­li su­trik­dy­ti įvai­rių or­ga­nų veik­lą: pra­dė­ti var­gin­ti il­ga­lai­kiai gal­vos skaus­mai, padažnėti mig­re­nos prie­puo­liai, pasireikšti ne­mi­ga, įvai­rūs virš­ki­na­mo­jo trak­to ne­ga­la­vi­mai. To­kia bū­se­na ga­li pri­ves­ti ir prie in­sul­to ar in­fark­to.
„Ga­li­ma sa­ky­ti, kad nuo­la­ti­nis ne­ri­mas pa­vei­kia sil­pniau­sią or­ga­niz­mo vie­tą“, – sa­kė A.Ša­po­lie­nė.
 
Pa­čiam ge­riau ne­si­gy­dy­ti
Pa­ste­bė­jus pa­na­šius simp­to­mus psi­chiat­rė pa­ta­rė ge­riau iš­kart kreip­tis pa­gal­bos į spe­cia­lis­tą, nei lauk­ti ir ban­dy­ti pa­čiam pa­leng­vin­ti bū­se­ną.
„Įver­ti­nęs si­tu­a­ci­ją gy­dy­to­jas ne­bū­ti­nai iš­kart skirs me­di­ka­men­tus ar psi­cho­te­ra­pi­ją, o pir­miau­sia pa­tars, kaip ga­li­ma su­si­tvar­ky­ti ki­tais bū­dais. Pa­pras­čiau­si pa­de­dan­tys da­ly­kai – re­gu­lia­ri die­no­tvarkė, tin­ka­mas mie­go-būd­ra­vi­mo, mi­ty­bos re­ži­mas, iš­si­krau­ti, emo­ciš­kai at­si­pa­lai­duo­ti pa­de­da spor­tas“, – sa­kė spe­cia­lis­tė. 
 

Ieš­kan­tie­ji trum­pa­lai­kės pa­gal­bos ga­li­ įsi­gy­ti ne­re­cep­ti­nių žo­li­nių pre­pa­ra­tų. Kai ne­ri­mas var­gi­na il­gą lai­ką ir truk­do gy­ven­ti vi­sa­ver­tį gy­ve­ni­mą, pri­rei­kia var­to­ti ir stip­res­nius me­di­ka­men­tus.
„Ta­čiau juos ga­li pa­skir­ti tik spe­cia­lis­tas – šei­mos gy­dy­to­jas ar­ba psi­chiat­ras. Jo­kiu bū­du ne­ga­li­ma sau „pa­si­skir­ti“ ra­mi­na­mų­jų vais­tų, nes jie pa­dė­jo kai­my­nui. Be to, lin­kę į ne­ri­mo simp­to­ma­ti­ką prie šios gru­pės me­di­ka­men­tų grei­čiau pri­pran­ta. Tuo­met išsivysčius pri­klau­so­my­bei ir ma­ži­nant vais­tus ne­ri­mo simp­to­mai tik ­stip­rė­ja. To­dėl ra­mi­na­mų­jų vais­tų ne­ga­li­ma skir­ti il­ga­lai­kiam gy­dy­mui“, – aiš­ki­no A.Ša­po­lie­nė.


Ver­ta žino­ti
Už­si­tę­sęs stre­sas sil­pni­na imu­ni­nę sis­te­mą, at­spa­ru­mą įvai­rioms li­goms.

No­rė­da­mi tu­rė­ti stip­rią ner­vų sis­te­mą, pa­si­sten­ki­te gau­ti su mais­tu pa­kan­ka­mai B gru­pės vi­ta­mi­nų. Vi­ta­mi­nas C, pre­pa­ra­tai su cin­ku stip­ri­na imu­ni­te­tą ir di­di­na at­spa­ru­mą stre­sui. Svar­bu ne­pa­mirš­ti ir skys­čių. Ry­te ge­riau tik­tų sti­mu­liuo­ja­mo­sios ar­ba­tos – juo­do­ji, ža­lio­ji, o va­ka­re – ra­mi­na­mo­sios žo­lių (me­li­sų, mė­tų, gu­do­be­lių, jo­na­žo­lių).

 
Komentaras
Psi­cho­lo­gas dr. Ma­rius Dau­ge­la­vi­čius:

- Ne­ri­mui, įtam­pai su­val­dy­ti yra du ke­liai. Efek­ty­viau­sia bū­tų „kirp­ti šak­nį“ – ša­lin­ti es­mi­nę prie­žas­tį. Žmo­gui ver­tė­tų pa­klaus­ti sa­vęs, kas su­ke­lia tą įtam­pą, koks yra pa­grin­di­nis stre­si­nis veiks­nys. Tai – dau­giau te­ra­pi­nė kryp­tis, rei­ka­lau­jan­ti su­si­tel­ki­mo, įsi­gi­li­ni­mo į sa­ve. Čia pa­gel­bė­ti ga­li ir spe­cia­lis­tas, jei­gu žmo­gus at­si­du­ria aklagatvyje. Ki­tas ke­lias – ban­dy­ti pa­veik­ti pa­sek­mes.
 
Tai ga­li bū­ti ma­žiau efek­ty­vu, ta­čiau ki­tą kar­tą ne vi­sa­da leng­vai ir pa­vyks­ta iš­kart pa­ša­lin­ti pir­mi­nę prie­žas­tį. Tam žmo­gus ga­li rink­tis įvai­riau­sius bū­dus. Yra įvai­riau­sių at­si­pa­lai­da­vi­mo pra­ti­mų – pra­de­dant kvė­pa­vi­mo, bai­giant jo­ga. Tin­ka bet ko­kie už­si­ė­mi­mai ma­lo­nia veik­la, pa­si­vaikš­čio­ji­mai gam­to­je. At­pa­lai­duo­jan­ti veik­la – svar­bi kiek­vie­no žmo­gaus svei­ko gy­ve­ni­mo da­lis. Jei žmo­gus gy­ve­na vien tik už­si­ė­męs dar­bo rei­ka­lais, tai jau yra pro­ble­ma. 



Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Drąsa šypsotis – tik po operacijos

    Drąsa šypsotis – tik po operacijos

    Kaunietė Justė dar neseniai dėl netaisyklingo sąkandžio buvo varžoma komplekso. Patikėjimo savimi ir savo šypsena merginai ...
    Iki uždelstos ligos formos – keli mėnesiai

    Iki uždelstos ligos formos – keli mėnesiai

    Pasaulinę kovos su prostatos vėžiu dieną Nacionalinio vėžio instituto (NVI) sode surengtas jau penktą kartą organizuojamas renginy...

    Budinti vaistinė


    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...
    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Vaistinės sulaukia klientų klausimų, kada galės atsiimti Vilniaus miesto gyventojams skirtas nemokamas kalio jodido tabletes. Gyve...

    Sveika šeima


    Saugo nuo viruso, bet kenkia odai

    Nors kaukės – viena pagrindinių apsaugos priemonių nuo koronaviruso, ilgai dėvimos jos gali paskatinti aknės bei kitų odos problemų atsiradimą. Aktualūs patarimai šia tema – iš medicinos kosmetologės Akvilės Martinkutės lūpų.

    Sveikatos horoskopas


    Rugsėjo 14-20 d.

    Avi­nas
    Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    A.Navalno kova už gyvybę dar nesibaigė

    Charite ligoninės Berlyne atstovai praneša, jog Aleksėjaus Navalno būklė gėrėja, tačiau taip pat yra įsitikinę, jog jo laukia labai ilgas kelias iki, kol visiškai pasveiks.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kaip sustabdyti laiką?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
    Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Arbata. Pirma dalis
    Henrikas Vaitiekūnas Arbata. Pirma dalis

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica