Skatinant vairuotojų ir pėsčiųjų sąmoningumą bei pilietiškumą žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičių šalyje per pastarąjį dešimtmetį pavyko gerokai sumažinti. Prie to stipriai prisidėjo penkerius metus vykdytas ir tokiam pačiam laikotarpiui metų pradžioje pratęstas projektas „Saugokime vieni kitus kelyje“. Tačiau kodėl žmonės vis dar neretai stokoja atsakomybės tiek už savo, tiek kitų eismo dalyvių saugumą?
Nors žuvusiųjų eismo įvykiuose kasmet mažėja, vis dar netrūksta blogo elgesio pavyzdžių keliuose. Saugaus eismo ekspertai sutaria, kad 85–90 proc. eismo įvykių priežasčių yra žmogiškasis faktorius – žmogiškojo elgesio klaidos.
Pilietiškumas ugdomas pamažu
„Ilgą laiką gyvenusi agresyviai visuomenė negali per vieną dieną tapti socialiai atsakinga“, – pastebėjo
psichologė, „Lietuvos draudimo“ pykčio keliuose valdymo konsultantė Eglė Masalskienė. Pasak jos, viena psichologijos teorija, siūlanti skirstyti žmones pagal mentalitetą, tikruoju pilietiškumu įvardija aukščiausią žmogaus kaip asmenybės augimo etapą, kuomet rūpinantis kitais pasirūpinama ir savimi.
„Tai – ekologiškas požiūris į visuomenę. Padarius gerą darbą – informavus atitinkamas instancijas apie neblaivų eismo dalyvį arba pasidalinus atliekamu atšvaitu – nebūtina tikėtis iškart sulaukti atsako. Galbūt prasisukus nemažam žmonių ratui tai sugrįš tavo vaikui ar kitam artimajam“, – kalbėjo specialistė.
Tačiau tokį suvokimo lygį galima pasiekti tik pamažu.
Elgesį lemia ir charakteris
Siekiant didinti tarpusavio suvokimą kelyje svarbu ne tik aktyviai elgtis kitų eismo dalyvių atžvilgiu, bet pirmiausia atsigręžti į save. „Istoriškai susiformavo požiūris, jog nutikus autoįvykiui kalčiausiu laikomas automobilio vairuotojas, tačiau jokiu būdu ne pėsčiasis. Vyrauja toks įsitikinimas, kad vairuotojai turi būti labiau atsargūs ir pasirūpinti saugumu, o pats galiu eiti „kur papuola“. Juo labiau retas kuris pėsčiasis baiminasi dėl gresiančios baudos“, – aiškino E.Masalskienė.
Ji pridūrė, kad pėstieji kaip savarankiškos transporto priemonės neįsisąmonina ir dviračių. Todėl drąsiai išžygiuoja prieš atvažiuojantį dviratį galvodami, kad jam lengviau sustoti nei automobiliui. O juk yra priešingai – staigiai prieš perėją stabdydamas dviratinkas gali patirti traumą.
Kodėl mes nesirūpiname savo saugumu, lemia ir kultūrinė nuostata – „elgiuosi, taip kaip ir kiti“. Be to, skiriasi ir žmonių požiūris į tai, kas yra saugumas. „Vieni visuomet elgiasi labai atsargiai, neina per arti šaligatvio krašto ir kt. Jie labiau pasirūpina savimi ir kelyje. Tačiau yra ir tokių, kurie tiesiog pasikliauja sėkme. Galima sakyti, šitokį elgesį nulemia ir charakteris“, – pastebėjo psichologė.
Moko tik asmeninė patirtis
Dar vienas momentas – neturintis vairavimo patirties žmogus negali suprasti vairuojančiojo transporto priemonę.
„Pavyzdžiui, niekada nevairavusiai vyresnio amžiaus moteriai nė į galvą neateitų, kad automobilio šviesos gali jos laiku neapšviesti, kai ji eina tamsiai apsirengusi naktį kelkraščiu. O vairuotojui pamačius žmogų, kai liko du metrai, ir pasukti vairą į šalį jau yra sudėtinga, – aiškino E.Masalskienė.
- Žmonės yra plačiai informuojami apie saugų, atsakingą elgesį kelyje, dažnai puikai žino, kad reikia užsisegti atšvaitą. Tačiau vis dėlto tik tam tikroje, netgi avarinėje, situacijoje susidūręs asmuo gali išties tai įsisąmoninti.“
Todėl, psichologės nuomone, vertinga būtų tiesiog gatvėse suteikti galimybę naudojant specialius akinius kompiuteryje tam tikras sumodeliuotas situacijas pamatyti kito dalyvio akimis.
Efektyviausia – mokyti nuo mažens
Siekiant sumažinti nelaimes dabar pasitelkiama daug iniciatyvų – įvairiais kanalais transliuojamos socialinės reklamos, atšvaitų dalinimo akcijos, platinami informaciniai leidiniai, organizuojami mokymai ugdymo įstaigose.
Pilietiškumui ugdyti labai svarbu paskatinti ir aktyvius aptarimus visuomenėje – internete ar gyvai, vairavimo ar paprastose mokyklose.
Žmogaus nuostatos daug dažniau keičiasi tik savo požiūrį išsakant garsiai ir diskutuojant.
„Kitas kelias – dirbti su vaikais. Aišku, tai – ilgas procesas, vaisių duodantis tik po kokių 20 metų, tačiau efektyvus. Išmokius nuo mažens pilietiškai reaguoti kasdienėse situacijose, atskirti skundimą ir informavimą, ieškoti būdų išspręsti visuomenei opią problemą, galima tikėtis ir socialinės atsakomybės padidėjimo keliuose “, – sakė specialistė.¬
Komentaras
Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius:
.jpg)
- Nors žuvusiųjų eismo įvykiuose kasmet mažėja, vis dar netrūksta blogo elgesio pavyzdžių keliuose. Nežinia, ar visuomet doras ir sąžiningas eismo dalyvis, pamatęs kelyje šiurkščiai pažeidžiantį taisykles asmenį, gali jį paveikti ar sulaikyti. Todėl matant pavojingai besielgiantį, reikėtų informuoti teisėsaugos institucijas.
Tačiau nederėtų eismo dalyvių kultūros ugdymą suprasti tiesmukai, tik kaip pažeidimų ir bausmių sistemą. Labai svarbios ne tik nuobaudos ar sankcijos prasižengusiems, bet ir švietėjiškos prevencinės priemonės visiems eismo dalyviams. Saugaus eismo ekspertai sutaria, kad 85–90 proc. eismo įvykių priežasčių yra žmogiškasis faktorius – žmogiškojo elgesio klaidos.
Programų ir renginių, kuriais siekiama ugdyti eismo dalyvių pilietiškumą – daugybė ir tikėtina, ateityje jų tik daugės. Galiu paminėti pratęstą iniciatyvą „Saugokime vieni kitus kelyje“, konkursus ,,Saugokime jaunas gyvybes keliuose“. Be to, per pastaruosius keletą metų Lietuvos kalendoriuje atsirado nemažai atmintinų dienų, susijusių su eismo saugumu.
Beje, noriu priminti, kad kitąmet įsigalios naujasis administracinių nusižengimų kodeksas ir nuobaudos už grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus bus kur kas griežtesnės.
.jpg)
.jpg)
Komentuoti: