Privaloma visiems

Pasak Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistų, maisto produktų pasirinkimas yra labai svarbus sprendžiant nutukimo, širdies ir kitų kraujotakos sistemos ligų, cukrinio diabeto problemas. Sveikatai nepalankių maisto produktų gausa, jų prieinamumas, ypač kainos atžvilgiu, aktyvios pardavimų strategijos ir informacijos vartotojams stygius sunkina sveikatai palankių maisto produktų pasirinkimą.

Instituto specialistų įsitikinimu, maisto produktų ženklinimas, nurodant maistinę vertę, - vienas būdų informuoti vartotojus apie maisto produktų sudėtį bei padėti jiems tinkamai pasirinkti.
Jau šiemet, nuo gruodžio 13 dienos, maisto produktų ženklinimo etiketėse bus privaloma pateikti maistingumo deklaracijas. Šiuo metu privalomai maistingumo deklaraciją reikia nurodyti tik tuomet, kai pateikiami vadinamieji teiginiai apie maisto produkto maistingumą, pvz., „skaidulinių medžiagų šaltinis“, „daug kalcio“ ir panašiai.

„Gruodį tokios maistingumo deklaracijos turės būti ant visų fasuotų maisto produktų. Tačiau yra maisto produktų, kuriems taikoma išimtis pavyzdžiui alkoholiniai gėrimai, kurių alkoholio koncentracija tūrio procentais didesnė kaip 1,2 procento. Maistingumo deklaracijų nereikės nefasuotiems maisto produktams, pavyzdžiui, daržovėms, sveriamiems produktams. Tiesa, jau šiandien yra dalis maisto produktų gamintojų, kurie dar neįsigaliojus privalomoms maistingumo deklaracijoms jas pateikia maisto produktų etiketėse“, - sako Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Vaida Žeimienė (nuotr.).

Tyrimai Institute

Pasak specialistės, visi maisto gamintoji privalės pateikti informaciją apie maisto produkto energinę vertę, riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, angliavandenių, cukrų, baltymų ir druskos kiekius. Ši informacija bus privaloma maistingumo deklaracijoje. Tačiau, maisto gamintojai, maistingumo deklaracijoje gali nurodyti papildomai mononesočiųjų riebalų rūgščių, polinesočiųjų riebalų rūgščių, krakmolo, skaidulinių medžiagų kiekius bei vitaminus ir mineralines medžiagas, kurių yra atitinkami kiekiai.

„Pateikdami maistingumo deklaracijas gamintojai privalės pateikti vidutines maistinių medžiagų vertes. Jos gali būti ištirtos Instituto laboratorijoje, tyrimais pagristais maisto produkto analize. Kitas variantas - vidutines maistinių medžiagų vertes galės teoriškai apskaičiuoti ir Instituto specialistai. Šios paslaugos yra mokamos ir maisto produktų gamintojai galės pasirinkti jiems priimtiniausią variantą. Tiesa, yra maisto produktų, kuriems teorinis maistingumo vertės skaičiavimas netinkamas. Tai - produktai, kurių gamybos procese taikomi keli terminio apdorojimo būdai ar naudojamos specifinės technologijos, kai gamybos proceso metu gali pakisti mitybinė vertė. Pavyzdžiui, fermentuoti pieno gaminiai, kurių maistinė vertė gali pakisti, todėl tokiais atvejais, dėl tikslumo rekomenduotume atlikti laboratorinius tyrimus“, - sako V.Žeimienė. 

Išsamesnė informacija

Norėdami atlikti teorinius skaičiavimus maistingumo deklaracijai gamintojai privalės pateikti informaciją apie maisto produkto sudedamąsias dalis, jų kiekius, kurie leis labai tiksliai apskaičiuoti maistines vertes. „Taip pat gamintojai patys Galės pateikti faktinius duomenis apie maistines vertes. Jei tokios informacijos neturės, Instituto specialistai, remdamiesi oficialiomis maisto produktų sudėties duomenų bazėmis, juos apskaičiuos. Šiuo atveju labai svarbus specialistų ir gamintojų glaudus bendradarbiavimas, nes norint apskaičiuoti itin tikslias vertes prireiks nemažai informacijos“, - sako V.Žeimienė.

Į klausimą, kokia nauda vartotojams iš maistingumo deklaracijos, specialistai atsako, jog turėdami daugiau informacijos vartotojai galės dar geriau pasirinkti produktus. Dalis informacijos, kuri bus pateikiama maistingumo deklaracijoje, buvo pateikiama ir anksčiau, tiesiog nuo gruodžio ji bus kur kas platesnė.

---

 
Tarp kitko:

Maistingumo deklaracija – tai informacija apie maisto produktų energinę vertę ir tam tikras jų sudėtyje esančias maistines medžiagas (baltymus, riebalus, angliavandenius ir kt.). NMVRVI specialistai primena, kad, pasirenkant maisto produktus, reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į energinę vertę, bet ypač į tokius sveikatai svarbius mitybos faktorius kaip sočiųjų riebalų, cukrų ar druskos kiekis. Beje, žodis „cukrūs“ apima ne tik cukrų (sacharozę), bet ir kitus monosacharidus ir disacharidus (pvz., gliukozę, fruktozę, galaktozę, laktozę). Gamintojas atsakingas už tai, kad maisto produkto etiketėje nurodyta informacija būtų teisinga ir atitiktų realiai produkte esančius maistinių medžiagų kiekius. Instituto laboratorijos turi visas galimybes bei tyrimo metodus tiksliai nustatyti produkto maistingumą, įskaitant druskos ar cukrų kiekį.