Mityba tarpukariu: kam cepelinai, kam – duonos kriaukšlė

Aida Žemaitytė
2018-02-15
Šiuo metu ypač populiari tema, ką valgyti sveika, o ką – ne, atrodo, mažai rūpėjo tarpukario lietuviams. Įsivaizduokite, tarpukariu mitybos specialistų rekomenduota kasdien suvartoti kalorijų norma siekė 3 tūkst. kalorijų, o kareiviams – net daugiau kaip 4 tūkst. kalorijų kasdien. Tiesa, supratimas, kad maistas – ne vien tik kalorijos, tuo metu dar tik formavosi. Neretai buvo manoma, kad svarbiausia „nelikti tuščiu pilvu“.
Mityba tarpukariu: kam cepelinai, kam – duonos kriaukšlė
To meto Lietuvos prezidentų racionas buvo gana paprastas. Pavyzdžiui, visi trys prezidentai mėgo bulves ir rūgpienį, mielai valgydavo košes ir liesą mėsą. Istorikai tokį racioną aiškina tuo, kad valdžios vyrai buvo kilę iš ūkininkų.

Tarpukario mitybą išstudijavęs dr. Aistis Žalnora teigia, kad tarpukariu Kaune ir likusioje Lietuvos dalyje bent jau viduriniosios klasės žmonės maisto stygiumi nesiskundė. „Dar XIX a. pabaigoje ėmė kurtis pirmieji gurmanų pamėgti restoranai, pvz. ,,Metropolis“. Galima sakyti, kad šiuo laikotarpiu restoranuose išplito tai, ką šiais laikais vadiname sočia, riebia lietuviška virtuve: kotletai, cepelinai (didžkukuliai), šniceliai, karbonadai ir kiti bulviniai-mėsiniai patiekalai“, – sako pašnekovas. 

Prezidentai valgė kaip ūkininkai
Tarpukariu ūkininkai dažniausiai maitinosi kiek kukliau, nes taupydavo lašinius, sviestą. Dažniau juos parduodavo nei valgydavo patys. O šeimynai patiekdavo duonos, įvairių košių, sriubų, blynų, kartais kiaušinių, mėsos ar mėsiškų sriubų.

 

„To meto Lietuvos prezidentų racionas buvo gana paprastas. Pavyzdžiui, visi trys prezidentai mėgo bulves ir rūgpienį, mielai valgydavo košes ir liesą mėsą. Istorikai tokį racioną aiškina tuo, kad valdžios vyrai buvo kilę iš ūkininkų. Gal tik A.Stulginskis galėjo kiek nustebinti svečius specifiniu patiekalu – žemėje brandinta stirniena, kuri buvo ne kiekvieno skrandžiui“, - teigia dr. Aistis Žalnora.

 
S.Smetonienė svečius vaišindavo bygosu – raugintų, virtų, šaldytų ir vėl virtų kopūstų bei mėsos troškiniu, ir šiandien labai populiariu kaimyninėje Lenkijoje.
 
Valgis darbininkui – kartą ar du per dieną 
Sprendžiant iš tarpukario duomenų, žymiai daugiau baltyminio maisto – mėsos, kiaušinių, pieno produktų – tuo metu suvartodavo teisininkai, prekeiviai. Šiandien rekomenduojami bent 3 valgymai per dieną tarpukario Vilniaus darbininkui būtų gana didelė prabanga. Paprastai buvo valgoma vos vieną ar dukart per dieną. Rytais valgoma kruopų košė, pietums – sriuba, kartą ar du per savaitę – šiek tiek mėsos. Dirbantys sunkų fizinį darbą ne tik apskritai mažiau valgydavo, bet dažniausiai gaudavo tik nekaloringus produktus: įvairias kruopas, daržoves, tamsią duoną.
 
Maža to, sveikatą, o ypač vaikų, dar pablogindavo ilgai trukdavęs pasninkas Advento ir Gavėnios metu. Tuomet buvo mintama praktiškai tik bulvėmis ir ruginių miltų putra. Lyginant su prieškario metais, vartojama mažai mėsos ir sviesto, o gerokai daugiau – pieno ir cukraus.
Dr. A.Žalnora pastebi, kad Kaune mitybos sąlygos buvo kiek geresnės nei likusioje šalies dalyje. Čia per dieną buvo valgomi keli patiekalai, o pietums – ir sriuba, ir karštas patiekalas.

 
Vaisiai nereikalingi?
Galima būtų tikėtis, kad bent jau saldiklių ir konservantų maiste buvo mažiau nei šiomis dienomis. Deja, realybė nuvilia. „Gydytojo F.Kasperovičiaus duomenimis, Vilniuje parduodami vaisvandeniai buvo gausiai gardinami sacharinu ir kitais saldikliais ir ,,su tikrais vaisiais turi bendrą nebent pavadinimą“. Gaivieji gėrimai tuo metu buvo gaminami nesilaikant higienos reikalavimų, kurių, tiesa, įstatymų lygmenyje ilgą laiką dar net nebuvo. Taigi, kartais jie buvo net kenksmingi sveikatai,“ – pasakoja dr. Aistis Žalnora.
 
Anot mitybos istoriko, „viena keisčiausių to meto mitybos spragų – vitaminai. Keista todėl, kad tuomet jau turėtas gana aiškus supratimas apie vitaminų svarbą mityboje. Deja, tarpukariu į Lietuvą importuojami egzotiniai vaisiai (apelsinai, bananai, persikai, vynuogės) bei užjūrio daržovės (pvz., kalafiorai), buvo apdėti didžiuliais muitais. Argumentas paprastas – reikia palaikyti lietuvių ūkininką, o ne užsieniečius“.

 
Idėja žaliavlgiams
Tarpukariu būta ir keistokų patarimų, kažkuo primenančių tuo metu jau žinotą vegetarystę ar  kontraversišką žaliavalgystės idėją.
Pavyzdžiui, kariškiams skirtoje paskaitoje „Kaip maitintis, kad būti sveiku“ dr. J.J.Kaškiaučius teigė, kad žmogus turėtų valgyti natūralų, gamtoje augantį maistą, kuris ,,geria saulės spinduliuojančią energiją“. Neva niekuo nepagardintas, nevirtas, nekeptas maistas žmogui sveikiausias. Paskaitoje teigta: „Pabandyk apseiti visai be jos [mėsos], o jei kada užsimanai, tai pasivaišink žalia mėsute. Žalia mėsa, žalios žuvys, žalios kiautvarlės (moliuskai), kaip ir žali kiaušiniai ir žalias pienas yra sveikiausia vartoti ir lengviausia viduriams“.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Drąsa šypsotis – tik po operacijos

    Drąsa šypsotis – tik po operacijos

    Kaunietė Justė dar neseniai dėl netaisyklingo sąkandžio buvo varžoma komplekso. Patikėjimo savimi ir savo šypsena merginai ...
    Iki uždelstos ligos formos – keli mėnesiai

    Iki uždelstos ligos formos – keli mėnesiai

    Pasaulinę kovos su prostatos vėžiu dieną Nacionalinio vėžio instituto (NVI) sode surengtas jau penktą kartą organizuojamas renginy...

    Budinti vaistinė


    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...
    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Vaistinės sulaukia klientų klausimų, kada galės atsiimti Vilniaus miesto gyventojams skirtas nemokamas kalio jodido tabletes. Gyve...

    Sveika šeima


    Saugo nuo viruso, bet kenkia odai

    Nors kaukės – viena pagrindinių apsaugos priemonių nuo koronaviruso, ilgai dėvimos jos gali paskatinti aknės bei kitų odos problemų atsiradimą. Aktualūs patarimai šia tema – iš medicinos kosmetologės Akvilės Martinkutės lūpų.

    Sveikatos horoskopas


    Rugsėjo 14-20 d.

    Avi­nas
    Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    A.Navalno kova už gyvybę dar nesibaigė

    Charite ligoninės Berlyne atstovai praneša, jog Aleksėjaus Navalno būklė gėrėja, tačiau taip pat yra įsitikinę, jog jo laukia labai ilgas kelias iki, kol visiškai pasveiks.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kaip sustabdyti laiką?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
    Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Arbata. Pirma dalis
    Henrikas Vaitiekūnas Arbata. Pirma dalis

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica