„Mirusiųjų nuo AIDS atminimo dieną norime išreikšti liūdesį dėl jau išėjusių žmonių, gyvenusių su ŽIV. Tačiau kartu tai – ir vilties diena. Galbūt kartais esame nepakankamai tolerantiški vienas kitam. Ypač – jei sužinome, kad žmogus gyvena su ŽIV. To neturėtų būti. Tolerancijos trūkumas verčia su ŽIV gyvenančius žmones pasitraukti į užribį. Jie nedrįsta kreiptis į gydytojus, o nesigydydami gali perduoti virusą kitiems”, - sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, ŽIV infekcijos atvejų skaičius didėja. 2016 metais Lietuvoje užregistruota 214 naujų ŽIV atvejų. Tai 36 proc. daugiau nei pernai.
 
Apie 70 proc. su ŽIV gyvenančių žmonių Lietuvoje nėra gydomi, skelbia Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras.
„Pagal šį skaičių esame priešpaskutiniai Europoje. Nuo ŽIV negydomi asmenys ne tik kenčia dėl blogėjančios savo sveikatos – užsikrėsti rizikuoja ir kiti visuomenės nariai. Tačiau ŽIV suvaldyti yra įmanoma, būdai aiškūs ir net nesudėtingi. Yra užsienio patirtis ir ekspertų rekomendacijos, kurios visiškai mums tinka”, - kalbėjo nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicijos „Galiu gyventi” vadovė Jurgita Poškevičiūtė.
 
Jos teigimu, ŽIV galima pažaboti užtikrinant, kad kuo daugiau žmonių turėtų galimybę ir drąsiai ateitų pasitikrinti dėl ŽIV. „Šis pirmas svarbus žingsnis reikalauja visų mūsų supratimo, kad ŽIV gali paliesti kiekvieną. Reikalauja jis ir valdžios supratimo, kad ištyrimas dėl ŽIV turi būti lengvai prieinamas bet kam. O tuo atveju, kai jau žinome, kad organizme gyvena virusas, žmogui būtina suteikti reikiamą medicinos pagalbą ir užtikrinti, kad jis turėtų kontaktą su gydymo įstaiga tol, kol juo bus tinkamai pasirūpinta”, - sakė koalicijos „Galiu gyventi” vadovė.
 
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) mato galimybes iki 2030 metų nutraukti AIDS epidemiją pasaulyje ir Lietuvoje. Tam reikia iki 2020 metų įgyvendinti PSO rekomenduojamą ŽIV ir AIDS valdymo programą „90%-90%-90%” ir per tris artimiausius metus užtikrinti, kad 90 proc. su ŽIV gyvenančių žmonių žinotų apie savo ligą ir 90 proc. jų būtų gydomi antiretrovirusiniais vaistais.
Šios PSO programos įgyvendinimas ŽIV pažaboja taip, kad su ŽIV gyvenančių žmonių artimieji ir visuomenė gali nesibaiminti užkrėtimo, nes gydant viruso perdavimas  tampa beveik neįmanomu. Naujausiais vaistais nuo ŽIV gydomų jaunų žmonių gyvenimo trukmė yra beveik tokia pat, kaip įprasta. Dėl medicinos pažangos dvidešimtmečiai, pradėti gydyti antiretrovirusiniais medikamentais 2010-aisiais, gyvens 10 metų ilgiau nei pirmieji šių vaistų vartotojai, kuriems gydymas pradėtas 1996-aisiais.
 
Vilniaus meras R Šimašius dėl ŽIV tikrintis kviečia visus. „ŽIV gali paliesti kiekvieną, todėl kviečiu: gyventojai – tikrinkimės, su ŽIV gyvenantys asmenys – kreipkitės į gydymo įstaigas, gydytojai – pasirūpinkite tinkamu gydymu, o visi piliečiai – palaikykime žmones, gyvenančius su ŽIV, supraskime juos ir padėkime jiems”, - kvietė sostinės meras.
Jam pritarė J.Poškevičiūtė: „Neturime laukti, kol nutiks kažkas labai blogo, kad imtumėmės reikiamų priemonių ŽIV suvaldyti. Jau ir dabar situacija pakankamai grėsminga, nes epidemijos lygis tam tikrose koncentruotose žmonių grupėse seniai pasiektas ir didėja. Norėtųsi tikėti, kad Lietuva nenueis Latvijos ir Estijos keliu, kur tam, kad į ŽIV būtų pradėta žiūrėti rimtai, viruso paplitimui reikėjo pasiekti epidemijos lygį visoje visuomenėje”.
 
Tarp kitko
Iš viso, iki šių metų sausio 1 d., ŽIV Lietuvoje buvo diagnozuotas 2749 žmonėms. Mažiausiai pusketvirto šimto mirė dėl šios infekcijos sukeltų būklių, įskaitant AIDS. Be to, Lietuva yra pasaulio bendruomenės, kurioje jau 37 mln. žmonių yra užsikrėtę ŽIV, dalis.
Tarptautinė mirusiųjų nuo AIDS diena minima kasmet trečiąjį gegužės sekmadienį. Ja siekiama  atkreipti visuomenės dėmesį į nepakankamą ŽIV/AIDS valdymą, gerinti  supratimą apie ligą ir mažinti su šia liga siejamą stigmą ir diskriminaciją.
 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!