Vietoj grožinės literatūros
„Be abejonės, piktina. Gyvename tokioje visuomenėje, kur specialistų nuomonė, deja, ne visada yra autoritetas. O prioritetu tampa tai, kas parduodama ir perkama. Jeigu ekonomistas nusprendė parašyti knygą, jo įsivaizdavimu, apie sveiką mitybą, kuri bus perkama ir duos pelno, leidyklos ją ir leidžia, - sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas prof. Limas Kupčinskas (nuotr.). – Iš kitos pusės yra specialistai, dietologai, mitybos specialistai, galiausiai gastroenterologai... Tačiau jeigu žmogus pasirenka ką nors kita, kaip jį priversi netikėti burtininkais? Aš turiu didesnių problemų – paskui tokius žmones gydyti. Tai yra valstybės rūpestis. Tegul ji ir rūpinasi, kad būtų mažesnės gydymo išlaidos. Daug lengviau kaip grožinę literatūrą paskaityti fikcinę, dirbtinę, mokslo neįrodytą teoriją ir bandyti eksperimentuoti...“ - piktinosi profesorius L.Kupčinskas.
 
Visų galų meistrai
„Jeigu pristatomos bendros tendencijos apie produktų naudingumą, jų derinimą – gal ir nieko tokio. Bet einant giliau – kalbant apie žmogaus negalavimus, tikrai nevertėtų žadėti, kad išgydysite visas ligas.
Mačiau, vyksta įvairios stovyklos, pavyzdžiui, sulčių dietos: domėjausi, kaip per penkias dienas yra geriamos tiktai sultys... Su gydytoja irgi diskutavome, ar gerai, kad tokie „ekstrymai“ vyksta su žmonėmis. Vis tiek už kiekvieną žodį esi atsakingas.
Atrodo, pasakai žmogui aiškiai, bet kiekvienas, kol teisingai įsisavina informaciją...“ - sakė žaliavalgystės idėjas propaguojanti Gražina Gum.
Ar ji pati turi medicininį išsilavinimą?
„Taip, esu medikė, bet nesu baigusi aukštosios. Esu baigusi medicinos mokyklą. Ar jums tai kompetencija? Dar esu ir menotyrininkė. Tokie kontrastai gyvenime, manau, praverčia. Reikia į viską kūrybiškai žiūrėti. Į žmogaus sveikatą – irgi“, - sako Gražina.
Moteris pripažįsta, kad informacijos gausoje išties sunku atsirinkti.
„Amerikoje yra tam tikri guru. Bet ką aš pastebėjau - kiekvienas turi vieną kryptį ir ją gvildena, per daug visko neapsiimdamas. O pas mus, žiūriu, visapusiški. Visų galų meistrai – ir augina, ir stovyklas rengia, ir gydo.
Kai tiesiog pabandai gražioje formoje išsakyti pastebėjimus, patarti – įsigilinę į savo tiesas nenori girdėti.
Žmogus dabar prisiskaito informacijos ir fanatiškai tiki: „Oi, čia jau labai gerai. Ir jūs, užsidengę akis, užsirišę raiščius, pulkite į kraštutinumą“, - piktinosi moteris.
 
Drąsiai prieštarauja gydytojui

„Žiniasklaida, o ir knygynai, pilni patarimų, ypač mitybos temomis. Tai yra neišsenkanti tema, kuri ganėtinai paprastai skamba, dėl to ir klausančiųjų priimama. O tiems pasisakantiems „specialistams“ užtenka drąsos, nes įsivaizduojama, kad bent jau žmogus nenumirs po jų rekomendacijų, - temos aktualumą pripažino Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytoja dietologė doc. dr. Edita Gavelienė (nuotr.). – Man atrodo, kad tokių patarimų, knygų gausa tik didina nusivylimą mokslu. Nes tie „specialistai“ drįsta teigti, esą tai pagrįsta mokslu, nors dažniausiai remiamasi asmenine patirtimi. Pasikartosiu - tai didina nusivylimą mokslu, medicina ir specialistais.
Man pačiai praktikoje tenka susidurti su tokia situacija, kai aš žmogui ką nors teigiu, o jis man sako: o aš skaičiau kitaip. Kai paklausi, kur, - neprisimena.
Būdama medicinos mokslų daktarė, docentė, turiu pacientui įrodinėti, kad tai, kas buvo parašyta, galbūt visai jam netinka...“
Gydytoja dietologė E.Gavelienė pastebi dar vieną tendenciją –daugėja tokių tėvų, kurie renkasi vegetarišką, veganišką mitybą ir nori tai pritaikyti vaikams. „Negalima pritaikyti patyrimo, gauto tam tikroje klimatinėje juostoje gyvenančių asmenų ir permesti į mūsų tradicijas, mūsų genetiką, į mūsų kraštus“, - įspėja gydytoja dietologė.

---

 
Komentaras
Sveikatos apsaugos viceministrė Jadvyga Zinkevičiūtė:

- Aš pasakyčiau, kad tos knygos, nenoriu nieko įžeisti, yra prasto lygmens. Bet ką darysi – žmonės skaito! Ir iš tikrųjų užsiima savigyda. Gerai, jeigu savigyda duoda rezultatą, bet jeigu sunegaluojama, atsiprašant, prisigėrus žolių, kurios tarpusavyje nedera – tuomet jie grįžta į ligoninę. Pašalinti problemą arba pagelbėti žmogui kartais būna ir per vėlu.
Geriausia, jeigu taip norisi kreiptis į netradicinių veiklų žmones, paprašyti sertifikato, licenzijos, ar jis tikrai specialistas, galų gale ar jis išklausęs kokius nors medicininius mokslus. Ar jis tiesiog paskaitė literatūros, nuėjo į seminarą, pasimokė masažo ir pradėjo veiklą?
Vadinamaisiais gydymais užsiima netgi inžinierių profesijos atstovai, miltų fabriko darbuotojos, kurios „deda“ dėles.
Nežinau, ar jūs patikėsite savo venas ar kraujagyslių gydymą žmogui, kuris nežino anatomijos, neišmano fiziologijos?
Kodėl ligoninėje darbuotojams keliame reikalavimus, kad jie turi baigti mokslus, žinoti, kaip padėti, kokius vaistus skirti, o šitiems veikėjams niekas nekelia jokių reikalavimų?
Apie netradicinės medicinos įstatymo parengimą mes kalbame jau senokai.
Sveikatos apsaugos ministerijoje įkurtas Netradicinės medicinos skyrius, rengiame visą paketą dokumentų, vyksta derinimas su Ūkio, Finansų, Teisingumo ministerijomis...
Duokite mums truputį laiko. Žinote, kai yra daug nuomonių, norisi į jas atsižvelgti.
Vėlgi – gavome šiokių tokių pastabų iš Ūkio ministerijos, iš Teisingumo ministerijos. Artimiausiu metu ministerijoje bus pristatyta, ką mes darome ir kaip toliau viskas rutuliosis. Įstatymas bus, nežinau, ar Vyriausybė pritars. Bet Vyriausybės programoje yra numatyta jį parengti.