Gausiai susirinko Žemaitijoje
 
„Ten, kur būna žmogiškas skausmas, reikalinga rūpestinga širdis, gebanti tą skausmą palengvinti. Kiekvienas prisilietimas, žvilgsnis ar žodis gali tapti vaistu. Slauga – tai ne tik profesija, tai širdies pašaukimas“, – tokiais žodžiais prasidėjo respublikinė slaugytojų konferencija „Mūsų slaugytojai. Mūsų ateitis. Rūpinimasis slaugytojais stiprina ekonomiką“.
 
Profesinę šventę – Tarptautinę slaugytojų dieną – Telšių kultūros centre minėjo per tris šimtus slaugytojų iš visos Lietuvos: Šiaulių, Panevėžio, Mažeikių, Tauragės, Klaipėdos, Varėnos, Kauno, Plungės, Utenos ir Vilniaus.
 
„Džiugu matyti tokią gausią slaugytojų bendruomenę. Būdami kartu parodome, kad slaugytojai ne tik dirba daug ir sunkiai, atiduodami save pacientams, bet ir brangina profesinę bendrystę. Nepaprastai svarbu susirinkti, pasidalinti patirtimi ir kartu pasidžiaugti, kaip sparčiai į priekį žengia slauga“, – kalbėjo LSSO prezidentė Aušra Volodkaitė.
 
„Žemaitijos širdyje sukūrėme erdvę, kurioje gali susiburti, atsikvėpti ir pasisemti įkvėpimo tie, kurie kasdien rūpinasi kitais, – antrino LSSO Telšių skyriaus, kuriam šiemet teko garbė surengti šventinę konferenciją, direktorė Daiva Jomantienė. – Slaugytojai yra profesinė bendruomenė, kuri retai kada turi galimybę sustoti ir pasidžiaugti savo darbo svarba. O šiandien mes ne tik kalbame apie problemas ir jų sprendimus, bet ir švenčiame, padedame vieni kitiems pajusti, kokią didžiulę vertę kuriame.“


 
Pasveikino slaugytojų bendruomenę
 
Į Žemaitiją pasveikinti konferencijos dalyvių atvyko Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė. „Pavasarį – daug gražių švenčių. Balandžio pabaigoje minėjome Medicinos darbuotojų dieną, gegužės pirmąjį savaitgalį – Tarptautinę mamos dieną, o šiandien švenčiame Slaugytojų dieną. Slaugytojai išties yra kaip mamos – pirmieji sutinka pacientus, paskutinieji palydi. Ačiū jums, kad esate priešakinėse linijose, kad savo rankomis gydote kūną, o šiltu žvilgsniu teikiate vilties“, – kalbėjo pirmininkė.
 
„Sosėrinkat čė ėš vėsuos Lietovuos. Negaliu jusu paleistė neėšgėrdosiuos žemaitiu šnektuos“, – autentiška žemaičių tarme susirinkusius slaugytojus pralinksmino Telšių rajono meras Tomas Katkus. – Jus esat tėi tėkriejė heruojē, katrėi ne žuodēs, a sava darbās ė prisėlietėmās gīda žmuogu.“
 
Meras pasinaudojo proga ir pakvietė slaugytojus atvykti dirbti į Žemaitijos sostinę. „Jeigu turite draugą, kuris dar neapsisprendęs, kur dirbti, tegul atvažiuoja į Telšius. Mes tą draugą gerai priimsime, aprodysime miestą, priedais palepinsime“, – šypsojosi T.Katkus.
 
Už sunkų kasdienį darbą slaugos specialistams dėkojo ir Regioninės Telšių ligoninės direktorė Jovita Seiliuvienė. „Gerų žodžių pasaulyje nebūna per daug. Ačiū jums už tai, ką darote, už jūsų profesionalumą, už tai, kad visada stovite šalia gydytojo. Mes, gydytojai, be jūsų – kaip be rankų. Tegul šis simbolinis angeliukas apskrieja kiekvieno jūsų širdutę, suteikdamas tos šilumos, kurią dalinate kitiems“, – dovanodama didelę gėlių puokštę su angelo skulptūrėle kalbėjo J.Seiliuvienė.
 
„Džiaugiuosi matydama, kaip auga slaugytojo profesijos svarba. Visi ministerijos teisės aktai stiprina šios profesijos statusą. Jums vėl atsiranda jėgų pasijusti reikalingiems. Todėl išeikite iš čia šiandien pakilios nuotaikos, su viltimi, kad jūsų darbe tikrai bus geriau. Linkiu jums ištvermės, sėkmės ir tikėjimo – tikslas pasimeta tik tada, kai patys jį pamirštame“, – auditoriją sveikino Telšių rajono PSPC direktorė Laima Jurytė-Zakarauskienė.
 
Nusipelniusios Lietuvos slaugytojos apdovanojimą šiemet pelniusi LSSO viceprezidentė Aistė Raulušaitienė paliudijo to tikslo niekada nepamirštanti: „Į Lietuvos slaugos specialistų organizaciją atėjau norėdama suprasti, ar tikrai pasirinkau teisingą profesiją. Matydama šiuos kolegas, suprantu – visą gyvenimą noriu nešti slaugytojo vėliavą.“
 
„Šiandien kilo daug vidinių klausimų. Vienas jų – jei atsukčiau laiką atgal, ar rinkčiausi slaugytojo profesiją? Galiu krauju pasirašyti – tik slaugytojo! – savo komentaru ovacijų susilaukė viena LSSO Telšių skyriaus įkūrėjų Beruta Zavackienė. – Matau, kad jaunų žmonių šiandien čia nedaug… Jei ateityje norime turėti slaugytojų, auginkime emociškai gilius ir jautrius jaunus žmones.“
 
Laimingi slaugytojai – stipri ekonomika
 
Pagrindinę konferencijos temą plėtojo LSSO prezidentė Aušra Volodkaitė, skaičiusi pranešimą „Rūpestis slaugytojų sveikata ir gerove – sveikatos sistemos tvarumo stiprinimas“.
 
Ji pabrėžė, kad tema pasirinkta neatsitiktinai – Tarptautinė slaugytojų taryba (ICN) turi įrodymų, kad investicijos į slaugytojus stiprina ne tik sveikatos priežiūros kokybę, bet ir šalių ekonomiką.
 
„Šių metų tema kalba apie labai paprastus dalykus – kai slaugytojai jaučiasi gerai, sulaukia paramos ir įvertinimo, jie gali geriau pasirūpinti pacientais. Sveiki žmonės ilgiau išlieka darbingi, aktyvūs, laimingesni. Taip laimi visa visuomenė“, – aiškino A.Volodkaitė.
 
Ji pabrėžė, kad rūpinimasis slaugytojais nėra prabanga, o būtina investicija į sveikatos sistemą ir šalies ekonomiką. „Be slaugos sveikatos sistema neturi jokių galimybių visaverčiai funkcionuoti. Norint slaugytojus išlaikyti darbo rinkoje, tenka investuoti į jų darbo sąlygas, į jų saugumą, į jų gerovę, į sveikatos priežiūrą.“
 
Anot A.Volodkaitės, slaugytojų gerovei reikia konkrečių veiksmų: užtikrinti pakankamą darbuotojų skaičių, kad krūvis būtų žmogiškas; investuoti į technologijas, kurios palengvintų rutiną; sukurti saugią aplinką, kurioje nebūtų vietos smurtui; sudaryti sąlygas nuolat tobulėti profesiškai ir augti. Labai svarbu kurti pozityvią atmosferą kolektyve, užtikrinti, kad patys medikai galėtų lengvai pasirūpinti savo sveikata, ir mokėti atlyginimą, atitinkantį pareigų svorį bei atsakomybę. „Kai šie elementai veikia išvien, laimi visi: slaugytojai, pacientai ir visa sveikatos sistema“, – akcentavo LSSO prezidentė.
 


Mokė padėkoti sau
 
Konferencijai įpusėjus, auditorija įsitraukė į interaktyvią diskusiją. Karjeros mentorė Indrė Globė pranešimo „Dėkingumo efektas: kaip atpažinti savo darbo vertę kasdienybėje?“ metu kvietė slaugos specialistus pasidalinti, kaip jaučiasi dirbdami savo darbą.
 
„Kas aš esu darbe?“ – klausė pranešėja, o auditorija atsiliepė: „ramstis“, „slaugos specialistė“, „komandos narys“, „žmogus, kuris rūpinasi ligoniais“. I.Globė kvietė pažvelgti giliau: „O kas aš esu, kai laikau mirštančio žmogaus ranką? Kas aš esu, kai žiūriu į paciento akis?“.
 
„Dėkingumo efektas – tai gebėjimas pamatyti ir įvertinti, ką aš duodu kitam žmogui, – aiškino lektorė. – Slaugytojai kasdien dovanoja save, tačiau dažnai nepamato šios dovanos vertės. O kai nesame dėkingi sau, išsenkame.“
 
Pranešimo metu I.Globė mokė slaugytojus atpažinti vertės formulę. „Vertės pojūtį sudaro trys elementai: ar darbe darau tai, kas atitinka mano gilumines vertybes; ar matau savo veiksmų teigiamą poveikį kitam žmogui; ar priimu ir pripažįstu tai, ką padariau“, – dalinosi mentorė.
 
„Kai laikote mirštančio žmogaus ranką, jūs esate ne tik slaugytojas – jūs esate žmogiško orumo saugotojas. Kai pacientui tampate vieninteliu ryšiu su pasauliu, jūs esate ne tik medicinos specialistas – jūs tampate tiltu tarp jo ir gyvenimo“, – apie mažų kasdienių momentų reikšmę kalbėjo I.Globė.
 
Pranešėja įtraukė dalyvius į praktines užduotis – slaugytojai buvo kviečiami pasidalinti jų darbą atspindinčiomis metaforomis. Vienos dalyvės išsirinkta žiburio metafora tapo įkvepiančiu pavyzdžiu: „Kaip žiburys, slaugytojas apšviečia tamsiausius pacientų gyvenimo momentus, suteikia aiškumo ir vilties.“
 
„Dėkingumas sau nėra egoizmas, – pabrėžė lektorė. – Tyrimai rodo, kad žmonės, reguliariai praktikuojantys dėkingumą, patiria mažiau streso, geriau miega ir jaučia didesnį pasitenkinimą gyvenimu. O svarbiausia – jie mažiau pasiduoda perdegimui.“
 
Geras hormonų balansas – gera savijauta
 
Perdegimo, prastos savijautos temą palietė ir kita konferencijos lektorė – Lina Kraučiūnienė, „Flow Hacking“ programos mentorė, pristačiusi pranešimą „Hormonų balansas – geros savijautos šerdis“.
 
„Kiekvieno žmogaus savijautą, nuotaiką ir gebėjimą susikaupti lemia trys pagrindiniai laimės hormonai – dopaminas, norepinefrinas ir serotoninas, – aiškino lektorė. – Kai jų balansas sutrikęs, kankina nuovargis, nemiga, nerimas ar net depresija.“
 
„Serotoninas, mūsų ramybės ir pasitenkinimo hormonas, daugiausiai gaminasi žarnyne. Norint padidinti jo kiekį, rekomenduoju vartoti maistą, turtingą triptofano: pieno produktus, bananus, riešutus, fermentuotus produktus. Taip pat itin svarbu bent 20-30 minučių kasdien praleisti saulės šviesoje“, – patarė lektorė.
 
„Dopaminas, atsakingas už motyvaciją ir malonumo jausmą, priklauso nuo baltymų kiekio mityboje. Valgykite kiaušinius, liesą mėsą, žuvį ir ankštines daržoves. Dopaminą galite pasigaminti patys – reguliariai judėkite, kelkite sau tikslus ir jų siekite. Kai užbaigiate darbą ir pagiriate save „puikiai padariau“, smegenyse iškart išsiskiria dopaminas.“
 
Norepinefriną – hormoną, atsakingą už mūsų energiją ir gebėjimą susikaupti, anot lektorės, efektyviausiai subalansuoti padeda fizinis aktyvumas. „150 minučių kardio treniruočių per savaitę – plaukimas, bėgimas, greitas ėjimas – optimaliai subalansuoja šio hormono kiekį. Skubiai pakelti norepinefrino lygį puikiai tinka šalto vandens procedūros – rytinis šaltas dušas per 15 sekundžių pažadina nervų sistemą ir suteikia energijos visai dienai.“
 
L.Kraučiūnienės pranešimas virto ir praktine sesija: lektorė pakvietė visus slaugytojus kartu atlikti „pykčio paleidimo“ ir „ugninio kvėpavimo“ praktikas.
 
„Šios paprastos praktikos trunka vos kelias minutes, bet gali radikaliai pakeisti jūsų būseną, – tvirtino lektorė. – Kai jaučiate, kad darbas sekina, trijų minučių kvėpavimo pratimas gali perjungti nervų sistemą ir organizmas atgauna energiją.“


 
Per amžius nekintančios vertybės
 
UAB „SDG“ profesinės sveikatos vyriausioji specialistė Jurgita Daunienė auditoriją supažindino su trumpa slaugos istorija. Pranešime „Slaugytojo profesija tada ir šiandien. Kas lieka amžina ir nekintama“ apžvelgė slaugos profesijos raidą.
 
„Slaugos istorija Lietuvoje siekia šimtmečius. XIII-XVIII amžiuje slauga buvo laikoma savanoriška tarnyste, kurią dažniausiai vykdė vienuolės ir pasišventę žmonės, – pasakojo J.Daunienė. – Pirmosios gydymo įstaigos buvo vadinamos špitolėmis, o pirmoji špitolė, tapusi ligonine – Šv. Jokūbo, įsteigta 1506 metais.“
 
Lektorė kalbėjo ir apie kintantį slaugytojo įvaizdį: „Nuo „gailestingosios seselės“, besąlygiškai vykdančios gydytojų nurodymus XX amžiaus viduryje, iki šių dienų savarankiško, aukštąjį išsilavinimą turinčio specialisto – slaugytojo vaidmuo nuolat evoliucionavo.“
 
Kito slaugytojų uniformos, pareigos, statusas visuomenėje. Tačiau tam tikri dalykai išliko amžini, pabrėžė J.Daunienė: „Rūpestis, užuojauta ir profesinė etika – šios vertybės išlieka fundamentalia slaugos profesijos esme. Nors technologijos ir procesai keičiasi, nuoširdus noras padėti ir palengvinti kančias išlieka profesijos pagrindu.“
 
Tam pritarė ir LSSO Telšių skyriaus Plungės ligoninės pirminės grupės pirmininkė Daiva Narbutienė. Savo pranešime „Slaugytojų vertybių įtaka slaugos procese ir tarpusavio bendravime“ ji išskyrė amžinas vertybes, kuriomis vadovaujasi slaugytojai: orumą, pagarbą, teisingumą, dėmesingumą, užuojautą ir pasitikėjimą.
 
„Slaugytojų vertybės daro esminį poveikį ne tik atliekamoms profesinėms pareigoms, bet ir bendravimui su pacientais, kolegomis bei artimaisiais“, – teigė pranešėja.
 
Ji pabrėžė, kad šios vertybės padeda kurti pasitikėjimu grįstą santykį, be kurio gydomoji slauga neįmanoma. „Tyrimai rodo, kad vertybinės nuostatos ypač svarbios formuojant pasitikėjimą tarp slaugytojų ir pacientų. Slaugytojai, kurių elgesys atitinka jų deklaruojamas vertybes, sulaukia teigiamo vertinimo iš pacientų, artimųjų ir kolegų“, – kalbėjo D.Narbutienė.
 
Kaip spręsti slaugytojų trūkumą?
 
Konferencija užbaigta šventiškai – Telšių kultūros centro estradinio dainavimo studijos „Šaltinis“ muzikine programa.
 
Jai pasibaigus, slaugos specialistai įsitraukė į neformalią diskusiją apie slaugos profesijos ateitį.
 
Telšių skyriaus direktorė Daiva Jomantienė neslėpė susirūpinimo: „Neadekvačiai dideli darbo krūviai ir maži atlyginimai trukdo pritraukti jaunus specialistus. Vyriausybė kalba apie specialistų sugrąžinimą iš emigracijos, bet realybėje tai – sunkiai įgyvendinama idėja. Norint sugrąžinti išvykusius slaugytojus, reikėtų iš pagrindų keisti visą medicinos sistemą. Dabartinėmis reformomis ir sąlygomis nesusigrąžinsime nė vieno. Nei darbo sąlygos, nei poilsio galimybės, nei atlyginimas mūsų šalyje dar neprilygsta vakarų standartams.“
 
„Daug kalbama apie slaugytojų pritraukimą, bet šiuo metu tik 53 savivaldybės iš 60 aktyviai įsitraukė į šią programą, – faktais pasidalino LSSO Vilniaus skyriaus vadovė Žana Andrejeva. – Mūsų siūlymas – atlikti vidinę įstaigų analizę, galbūt dalis darbuotojų norėtų perkvalifikavimo į slaugą?“
 
Vis dėlto ji pastebėjo ir teigiamus pokyčius: „Man džiugu, kad pagaliau mūsų profesija pripažinta kaip deficitinė. Tai atveria naujas galimybes sprendžiant atlyginimų ir darbo sąlygų klausimus.“
 
Konferencijos dalyviai sutarė, kad slaugytojų profesijos ateitis priklauso ne tik nuo išorinio pripažinimo – svarbu stiprinti ir vidinę kultūrą. „Stipriausia slaugytojo profesija taps tada, kai kiekvienas mūsų viduje žinos savo vertę, kai nebijosime garsiai kalbėti apie patiriamus iššūkius ir vieningai remsime vienas kitą. Jokios ministerijos nutarimai nebus veiksmingi, jei patys nepradėsime vertinti savo darbo ir savo kolegų“, – kalbėjo slaugos specialistai.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!