Slaugytojų trūkumas – problema numeris vienas
 
Respublikinės Klaipėdos ligoninės (RKL) Reabilitacijos filiale „Pušynas“, įsikūrusiame Palangoje, vyko jau ketvirtasis nacionalinis sveikatos vadybos forumas, sutelkęs aukščiausio lygio šalies sveikatos priežiūros įstaigų vadovus, gydytojus, slaugytojus, visuomenės sveikatos srities vadovus ir vadybininkus. Kaip sako pagrindinis forumo organizatorius ir vėliau vykusios diskusijos moderatorius RKL vadovas, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos tarybos pirmininkas Darius Steponkus, vis didesnio susidomėjimo sulaukiantis forumas – graži tradicija, kur medikų bendruomenė be pykčių susitinka aptarti svarbiausių sveikatos apsaugos sistemos klausimų. Simboliška, kad tokio masto renginys vyksta ten, kur sumaniai tvarkomasi su specialistų pritraukimu.
Šiemet forumas buvo skirtas žmogiškųjų išteklių sveikatos priežiūroje aktualijoms nagrinėti, į kurį pranešimo skaityti atvyko ir sveikatos apsaugos ministrė prof. Marija Jakubauskienė.
 
„Forumas – tai ne galutinės tiesos deklaravimas, o veikiau klausimai, įžvalgos, refleksijos, aktualijos, kuriomis norime pasidalyti. Šio forumo metu labai lauksiu jūsų įžvalgų, komentarų ir galbūt patarimų, kad kartu galėtume tvirčiau ir tikslingiau formuoti sveikatos politiką žmogiškųjų išteklių srityje, atsižvelgdami į bendrą kontekstą ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje bei pasaulyje“, – sveikindama dalyvius ir dėkodama organizatoriams už kvietimą sakė sveikatos apsaugos ministrė.
 
Ji aiškino, jog senstant visuomenei auga sveikatos priežiūros paslaugų poreikis, tačiau atkreipė dėmesį ir į tai, kad senstanti populiacija neatlieps augančių sveikatos priežiūros poreikių Europoje vien tik didinant sveikatos priežiūros darbuotojų skaičių. Anot jos, Vyriausybės strateginės analizės centro 2023 metų atnaujinto tyrimo duomenimis, prognozuojama, kad 2032 m. daugiausiai trūks bendrosios praktikos slaugytojų (4643), todėl vienas ministerijos prioritetų – kuo didesnis slaugytojų įgalinimas.
 
„Kad sumažintume didėjantį slaugytojų trūkumą, svarbu įsipareigoti ir investuoti į esamą darbo jėgą, susikoncentruoti ir suvienyti jėgas, kad slaugos profesija taptų patrauklia, užtikrinant darbo jėgą, galinčią patenkinti būsimus poreikius“, – pabrėžė M.Jakubauskienė.
 
Ji informavo, kad SAM su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija išsiderėjo valstybės finansuojamų slaugos studijų kolegijose ir universitetuose skaičiaus padidinimą – šiais metais vietų skaičius išaugo šimtu.
Lietuvos slaugytojų vadovų sąjungos prezidentė dr. Daiva Zagurskienė atkreipė dėmesį, kad slaugytojų trūkumas – visuotina pasaulio problema.
 
„Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad iki 2030 metų pasaulyje trūks apie 4,5 milijono slaugytojų. Lietuvoje situacija taip pat kelia nerimą – pagal Vyriausybės strateginės analizės centro naujausius duomenis, 2032 metais šalyje prognozuojamas daugiau nei 6 tūkstančių slaugytojų trūkumas. Tikimės produktyvių diskusijų, kaip pritraukti slaugytojus ir kaip išlaikyti šią profesiją mūsų įstaigose“, – kalbėjo D.Zagurskienė. Mat greta pastarųjų trūkumo – dar viena problema: nemaža dalis slaugytojo išsilavinimą įgijusių specialistų nubyra pereidami dirbti į grožio sektorių.
 
Čia pat išsakyta ir idėja, kaip situaciją keisti. LSMU Kauno ligoninės direktorė prof. Diana Žaliaduonytė gyrė Plungės rajono savivaldybės mero Audriaus Klišonio iniciatyvą. „Jis daug metų kviečia medicinos srities lyderius atvykti pas juos į ugdymo įstaigas ir dešimtos-dvyliktos klasės mokiniams pasakoti, kas yra medicina. Pati ne kartą važiavusi ir pasakojusi, mačiau, kaip užsidega mokinių akys“, – sakė D.Žaliaduonytė, siūliusi ir kitoms savivaldybėms atrasti panašų receptą veikti.
 
Lietuvos visuomenės sveikatos asociacijos prezidentė prof. Ramunė Kalėdienė atkreipė dėmesį į dar vieną grėsmę – visuomenės sveikatos specialistų trūkumą. Anot jos, koją šios profesijos populiarumui kiša itin žemi atlyginimai. Palyginti su gydytojų atlygiu, visuomenės sveikatos specialistų uždarbis yra nekonkurencingas. Dėl to kyla reali rizika, kad artimiausiu metu ims smarkiai trūkti ir šios srities specialistų, ypač visuomenės sveikatos biuruose.


 
Slauga – viena svarbiausia sveikatos priežiūros paslaugų
 
Lietuvos slaugytojų vadovų sąjungos prezidentė dr. D.Zagurskienė įsitikinusi, jog slauga – viena svarbiausių sveikatos priežiūros paslaugų, tačiau ji vis dar dažnai laikoma sąnaudų centru. Ji pasidalino neseniai atlikta metaanalize naudojant šešias duomenų bazes, kurioje dalyvavo trys milijonai slaugytojų. Tyrimas atskleidė, kad kas septintas slaugytojas palieka darbą, o du iš penkių ketina keisti profesiją.
 
„Slaugytojų trūkumas daro įtaką tiek pacientui, tiek sveikatos priežiūros įstaigai. Atsiranda nauji organizaciniai iššūkiai: tenka perorganizuoti darbo vietas, nukelti operacijas ar atliekamus tyrimus. Kenčia ir kiti specialistai, nes didėja darbo krūvis. Galutinį poveikį pajunta pacientas – gali sudėtingėti paslaugų prieinamumas, prastėti jų kokybė. Mat slaugytojas dėl didelio darbo krūvio net ir norėdamas atlikti savo funkcijas bei pareigas, to dėl laiko trūkumo atlikti negali, prastai jaučiasi.
 
„Ne iš vienos slaugytojos teko išgirsti, kad iš profesijos ji nutarė pasitraukti ne dėl to, jog nemylėtų darbo, o dėl to, kad prastai jaučiasi negalėdama jo atlikti tinkamai“, – liūdnomis aktualijomis dalinosi slaugytojų atstovė pridurdama ir tai, kad dirbant padidintu krūviu, didėja ir slaugytojų klaidų rizika.
 
Anot D.Zagurskienės, nors nacionaliniu lygiu yra parengta slaugytojų pritraukimo ir išlaikymo strategija, tokią turėtų turėti kiekviena įstaiga, padalinys.
„Bendradarbiaukime, klausykimės vieni kitų, siūlykime idėjas“, – žinutė iš D.Zagurskienės lūpų skriejo valdžios atstovams.


 
Aukštas uždarbis regionuose – iš desperacijos
 
Svarbiomis įžvalgomis apie gydytojų ir slaugytojų darbo užmokesčio netolygumus rajono ir regiono ligoninėse pasidalino Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Gytis Bendorius. Analizuodamas skaičius, jis atkreipė dėmesį, kad jų darbo užmokesčio santykis su vidutiniu šalies atlyginimu Lietuvoje artėja prie Europos rodiklių. Vidutinis gydytojo atlyginimas Lietuvoje „ant popieriaus“ siekia penkis tūkstančius eurų. Tai atitinka apie 2,3 vidutinio darbo užmokesčio.
 
Tiesa, G.Bendorius atkreipė dėmesį, kad gydytojų atlyginimai augo greičiau negu slaugytojų, kas sudarė +13 proc. gydytojams ir +10 proc. slaugytojams. Skaičiuojama, kad slaugytojų atlyginimas sudaro 49 proc. gydytojų atlyginimo.
Vis dėlto G.Bendorius pastebėjo, kad rajono ligoninės gydytojams moka pačius didžiausius vidutinius atlyginimus.
 
„Paaiškinimo neturiu. Yra kelios hipotezės: aukšti atlyginimai atvykstantiems medikams mokami iš desperacijos siekiant išlaikyti licenciją. Įdarbinti po 0,25 etato, gydytojai palaiko mirštantį chirurgijos skyrių…“ – svarstė G.Bendorius atkreipdamas dėmesį ir į tai, kad regioninės gydymo įstaigos, kurios gydytojams moka aukščiausius atlyginimus, slaugytojams atlygį moka patį žemiausią.
 

„Jei šiandien kalbame apie didesnį slaugytojų įgalinimą, turime lūkesčių, kad jie dirbtų su išmaniaisiais įrenginiais, jiems atlyginimas turėtų būti mokamas solidesnis. Gydymo įstaigos neturėtų teisintis, kad neturi tam pinigų. Jei pinigų suranda gydytojų algoms, vadinasi, jų įstaiga turi“, – tęsė VLK direktorius Gytis Bendorius.

 
Kalbėdamas apie dar vieną ypač opią šalies sveikatos sektoriaus problemą – ilgas eiles pas specialistus, jis dūrė pirštu į šalies gėdą – kelio endoprotezavimo operacijas. Jų pacientams eilėje tenka laukti nuo pusantrų iki dvejų metų. Anot G.Bendoriaus, Lietuvoje eiles sudaro dažnai nebūtini pacientų siuntimai pas specialistus, juos šeimos gydytojai išrašo siekdami apsidrausti. Tai iliustravo pateikdamas duomenų, kokiu intervalu šeimos gydytojai pacientams rašo siuntimus. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai vieno vizito metu pacientui išrašoma 11 skirtingų siuntimų.
 
VLK vadovas skaičiuoja, kad Lietuvoje apytiksliai yra išrašoma vienu milijonu siuntimų per daug. Pasigirdo siūlymų įvesti siuntimo pas specialistus patikrą. Mat tokia tvarka vadovaujasi kai kurios Skandinavijos šalys.
 
Geroji praktika – iš Respublikinės Klaipėdos ligoninės
 
Organizuoti tokio pobūdžio diskusijas – D.Steponkui, panašu, kaip gliaudyti riešutus. RKL gali pasigirti ne tik gerąja praktika personalo politikos, bet ir atsakingo finansų valdymo srityje, kartu būti orientuota į kokybišką sveikatos priežiūrą. Pozityviai ne tik direktorių, bet ir visą kolektyvą nuteikia įstaigos turimi ištekliai – tiek žmogiškieji, tiek finansiniai.
 
Paklaustas, kokia D.Steponkaus sėkmingai vadovaujamos gydymo įstaigos formulė, šis sako, jog tai – nuolatinis lyderystės stiprinimas. Tai įrodymas, kad norint siekti gerų veiklos rezultatų reikalinga veikti kūrybiškai ir strategiškai, nuoširdų rūpestį rodyti kiekvienam.
 
„Stengiamės gerbti kiekvieną įstaigos darbuotoją. Mums rūpi tiek atliekantieji sudėtingiausias operacijas, tiek šluojantieji kiemą. Taip kuriame gerą mikroklimatą. Tai pastebi ir mūsų įstaigą lankantys svečiai, Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai, ministerijos atstovai“, – apie darbo principus kalba D.Steponkus.
 
G.Bendoriaus pastebėta gydymo įstaigų tendencija slaugytojams mokėti sąlyginai žemą atlyginimą, palyginti su gydytojais, pasak D.Steponkaus, jų ligoninėje neegzistuoja. Slaugytojų atlyginimas čia – civilizuotas.
 
Gal dėl to, RKL gali pasigirti ne tik užpildytu gydytojų specialistų būriu, bet ir pilnomis slaugytojų gretomis. RKL direktoriaus pavaduotoja slaugai Andželika Zavackienė sako, jog slaugytojų komandai jie suteikia visas galimybes ne tik komfortiškai veiki, bet ir tobulėti.
 

„Slaugytojai mūsų gydymo įstaigą renkasi dėl geros reputacijos, skaidrios veiklos, stiprios organizacinės darbo kultūros. Slaugytojai vertina aiškiai apibrėžtas veiklos funkcijas ir vienodas taisykles, taip pat subalansuotą darbo krūvį. Darbo vertybių, kurias viešai transliuojame, stengiamės ir laikytis. Taip pat orientuojamės į pacientų paslaugų kokybę, mokymąsi, stiprų bendradarbiavimą. Be to, tiek slaugytojai, tiek slaugos studentai mūsų gydymo įstaigą renkasi dėl sparčios technologijų plėtros, inovacijų diegimo. Pas mus studentai turi galimybę dirbti su tomis pačiomis pažangiomis priemonėmis kaip ir aukštojo mokslo institucijose“, – pasakoja RKL direktoriaus pavaduotoja slaugai Andželika Zavackienė.

 
Vienas už visus – visi už vieną
 
LSMU Kauno ligoninės direktorė prof. D.Žaliaduonytė taikliai apibendrino sveikatos priežiūros darbuotojų generacinius ir institucinius motyvatorius. Ji siuntė žinutę, kaip stiprinti darbuotojų komandą – jų pritraukimui ir išlaikymui ypač svarbi tinkama, šiuolaikiška vadyba ir tinkamas raktas į medikų širdis. Tai, kas tiko darbuotojams prieš tris dešimtis, šiandien – jau atgyvena. Anot jos, jaunosios kartos atstovai greta deramo atlyginimo kaip vieną svarbiausią prioritetą darbe įvardija gerą psichologinį klimatą. Sėkmės formulė? D.Žaliaduonytė sako tai – komandinis darbas. Juk skruzdėlyne turint gerą komandą, joks skruzdėda tampa nebaisus ir jį galima įveikti.
 
Tiesa, tarp darbuotojų ligoninės vadovė sako pastebinti darbo našumo sumažėjimą: „Jaunoji gydytojų karta dėl keliamų aukštų reikalavimų ir didelio krūvio, jaučiasi persidirbę, pervargę, neįvertinti. Be to, nemotyvuoti darbuotojai yra linkę keisti darbo vietas, tampa nekūrybiški, nėra lankstūs, nenori prisiimti atsakomybių, nenori spręsti kylančių problemų – jas palieka spręsti vadovui. Organizacijoje formuojasi blogas fonas, tad būtina rasti būdų, kaip užkurti komandą veikti sistemiškai išvien. Darbuotojas vos atėjo, jį apmokinome ir, žiūrėk, jo nebėra. Tai vadovams visokeriopos išlaidos.“
 
D.Žaliaduonytė įsitikinusi: vidinė motyvacija – daug svarbesnė nei išorinė. Tai įrodo ir mokslas, paaiškinantis, kaip motyvacija formuojasi smegenyse.


 
Pavyzdžiai, kaip nevadovauti įstaigai
 
Į pranešėjo tribūną stojęs LSMU VSF Sveikatos vadybos katedros profesorius dr. Vytenis Kalibatas į forume gvildenamas opias temas įnešė gero ūpo dozę. Jis pasakojo apie stažuotės metus, praleistus Kazachstane. Neigiama patirtis svečioje šalyje leido suprasti, kaip svarbu gera vadyba ir kaip reikia veikti sveikatos įstaigoje.
 
„O kiek Lietuvoje Kazachstano?“ – retoriškai klausė jis baigdamas pranešimą, taip gydymo įstaigų vadovus skatindamas susimąstyti apie vadovavimo metodus.
 
V.Kalibatas įsitikinęs – organizacijose natūraliai vyksta tik trys dalykai: trintis, sumaištis ir neproduktyvi veikla. Visa kita reikalauja lyderystės, tad vadovų pagrindinė užduotis, anot jo, stiprinti šios įgūdžius.
 
„Kaip vadovui jums mokama už tai, kad jaustumėtės nepatogiai. Jei jaučiatės patogiai, tai – aiškus ženklas, kad kažką darote ne taip“, – pranešimą užbaigė V.Kalibatas, palydėtas audringais salės plojimais.


 
Diskusija apie žmogiškuosius išteklius kėlė aistras
 
Ne mažesnio susidomėjimo sulaukė antroji forumo dalis, skirta aptarti žmogiškuosius sveikatos priežiūros sistemos išteklius. „Kaip vertinate dabartinę sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių strategiją? Ar ji atitinka valstybės sveikatos tikslus?“ – aistras salėje kurstė diskusiją moderavęs pagrindinis forumo organizatorius D.Steponkus.
 
D.Žaliaduonytė pastebėjo, kad visos gydymo įstaigos „verda“ viename katile – dėl žmogiškųjų išteklių konkuruoja su visu sveikatos priežiūros sektoriumi. Tiesa, konkurencija, anot jos, nėra blogai.

Visuomenės sveikatos balsas – Kėdainių savivaldybės visuomenės sveikatos biuro vadovė Danguolė Avižiuvienė atkreipė dėmesį į didelį visuomenės sveikatos priežiūros specialistų trūkumą. Pagaliau atėjo laikas atsigręžti ir į visuomenės sveikatos biurų teikiamą naudą. Anot jos, visuomenės sveikatos specialistai nepelnytai neįvertinti, nors jų darbo indėlis visuomenei ypač naudingas ir reikalingas.
 
„Nors visuomenės sveikatos biurai Lietuvoje veikia jau 18 metų ir turi didžiulį įdirbį tiek dirbant su žmonėmis, tiek bendruomenėse, mokyklose, šiandien dar neturime visuomenės sveikatos priežiūros specialistų darbo strategijos, taip pat žmogiškųjų išteklių planavimo. Sveikatos biurai vykdo valstybės deleguotas funkcijas, kurių yra net 22, jos yra vertinamos tiek kokybiniu, tiek kiekybiniu principu. Laikas kalbėti apie visuomenės sveikatą plačiąja prasme: jos indėlį, įtaką, naudą ir vertę ilgalaikėje perspektyvoje“,– kalbėjo D.Avižiuvienė pažymėdama, kad visuomenės sveikatos specialistai išgyvena profesijos prestižo krizę.
 
O štai slaugytojų profesijos prestižo krizė baigiasi. A.Zavackienės manymu, su politinio pasitikėjimo pagalba slaugytojų darbas imamas vertinti vis labiau.
 
„Kai prieš 33 metus pradėjau dirbti slaugytoja, situacija buvo tragiška. Skyriuje budėjau viena turėdama 50 slaugomų pacientų…“ – dalinosi prisiminimais A.Zavackienė pasidžiaugdama, kiek toli šiandien esame pažengę.
 
Sudėjus strateginius akcentus apie slaugytojų kuriamą vertę sveikatos priežiūroje, sveikatos apsaugos ministrė pažymėjo, kad realią žmogiškųjų išteklių situaciją sveikatos sistemoje mato panašiai.
 
„Ši sinergija sudaro prielaidas, kad gydytojų, slaugytojų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų pritraukimo, įgalinimo ir išlaikymo strategijos bus įgyvendintos“, – viltį socialinėje erdvėje sėjo vos pasibaigus forumui M.Jakubauskienė, organizatoriams – D.Steponkui, prof. R.Kalėdienei ir dr. D.Zagurskienei – dėkodama už elegantišką ir su sveiku humoru palaikomą diskusijos formatą.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!