Kur mesti obuolio graužtuką?

Deimantė Gruodė
2016-11-21
Aplinkos apsaugai neabejingi daugiabučių ir gyvenamųjų namų gyventojai gūžčioja pečiais: kur dėti bulvių arba morkų lupenas, obuolių graužtukus, šaldytuve užsistovėjusius ir jau spėjusius sugesti maisto produktus? Ne paslaptis, kad daugelis jų paprasčiausiai keliauja į šiukšlių kibirus kartu su kitomis komunalinėmis atliekomis. Tiesa, jau greitai gyventojai turės rūšiuoti ir jas.
Kur mesti obuolio graužtuką?
Rūšiuoti biologiškai skaidžias atliekas dabartiniai teisės aktai įpareigoja tik prekybos centrus, kavines, restoranus ir kitus maisto tvarkymo subjektus. Tačiau po dvejų metų tai daryti privalės ir fiziniai asmenys.

Ne visur stovi rūšiavimo „varpeliai“
Rūšiuoti biologiškai skaidžias atliekas dabartiniai teisės aktai įpareigoja tik prekybos centrus, kavines, restoranus ir kitus maisto tvarkymo subjektus. Kaip nustato Atliekų tvarkymo taisyklės, viešbučiai ir restoranai turi atskirai surinkti maisto atliekas ir atiduoti jas įmonėms, turinčioms leidimą tvarkyti tokias atliekas, iš kurių vėliau gaminamas kompostas, biodujos, kaulų miltai ir taip toliau.
 
Kaip sakė Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas, planuojama nustatyti reikalavimą, kad ir gyventojai atskirai surinktų maisto atliekas. Todėl reikės ir ta skirtų konteinerių. Šiems įsigyti Aplinkos ministerija numato skirti Europos Sąjungos paramos lėšų.
„Visų pirma gyventojams reikia suteikti galimybę rūšiuoti. Didmiesčiuose, atrodo, pastatytos specialios konteinerių dėžės, bet rajono savivaldybėse daugelis neturi tokių rūšiavimo „varpelių“. Bent po tris pastatytume. Pavyzdžiui, Alytaus rajone gyventojai rūšiuoja, ir visai neblogai.

 
Bet reikia jiems suteikti galimybę, tai yra pastatyti specialius konteinerius. Po to nupirkti automobilius, nes gyventojai rūšiuoja, rūšiuoja, o atvažiuoja vienkonteinerinis automobilis, kuris surenka atliekas, viską supila ir išveža. Žmonės, švelniai tariant, supyksta ir patys „atšoka“ nuo atliekų rūšiavimo. Reikia padaryti taip, kad mašinos atskirai surinktų tokias atliekas. Džiugu, kad visuomenė palankiai vertina atliekų rūšiavimą. Vokietijos kolegos, su kuriais man teko bendrauti, tvirtina, kad reikia nuo darželio pradėti mokyti vaikus rūšiuoti“, - sako parlamentaras Algimantas Salamakinas, praėjusios kadencijos Seime pirmininkavęs Aplinkos apsaugos komitetui.
 
Jo teigimu, gyventojus būtų galima paskatinti rūšiuoti. „Rūšiuojantys atliekas galbūt galėtų mokėti mažesnę kainą, nes šiuo metu yra taikomas europinis mokestis už atliekų patekimą į sąvartyną. Nors išsyk buvo norima įvesti „žiaurų“ mokestį – 27 eurus už toną, bet pernai sumažinome iki trijų eurų. Būtų galima propaguoti tai, kad kuo daugiau rūšiuosite, tuo bus mažesnis mokestis“, - siūlo A.Salamakinas.
 
Ruošiasi naujovėms
Sukurti maisto atliekų tvarkymo sistemą (surinkimą, išvežimą į tvarkymo įmones) – savivaldybių rūpestis.
„Tiek Anykščių savivaldybėje, tiek Utenos regiono kitose penkiose savivaldybėse maisto ir virtuvės atliekos nėra renkamos atskirai. Jos patenka į mišrių komunalinių atliekų srautą. Lapkričio mėnesį, jeigu neklystu, atliekų tvarkymo taisyklės aplinkos ministro įsakymu buvo pakoreguotos, kad maisto atliekas privalėsime rūšiuoti po dvejų metų.
 
Ruošiamės rinkti biologines atliekas iš daugiabučių namų, gyvenamų namų sektoriaus. Maisto ir virtuvės atliekos nuo mišrių komunalinių atliekų srauto sudaro apie dvylika procentų“, - sako Anykščių rajono savivaldybės administracijos Bendrojo ir ūkio skyriaus vyriausioji specialistė (ekologė) Inga Žukauskienė.

 
Valstybinis atliekų tvarkymo 2014-2020 metų planas įpareigoja iki 2019-ųjų įdiegti maisto atliekų rūšiuojamąjį surinkimą ir įrengti pakankamai pajėgumų šioms surinktoms atliekoms apdoroti. Tad turi būti sudarytos galimybės gyventojams nuo 2019 metų maisto atliekas atskirti nuo kitų komunalinių atliekų, pastačius specialius konteinerius joms surinkti.
 
Siekiama, kad sąvartynuose šalinamos biologiškai skaidžios atliekos, tarp jų ir maisto, po ketverių metų sudarytų ne daugiau kaip 35 procentų 2000 metais susidariusių tokių atliekų kiekio. Žinoma, šį ES reikalavimą pasiseks įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu maisto atliekas rūšiuos ir gyventojai.

 

Komentaras 
Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė:

- Man atrodo, kad kol kas maisto atliekos nepakankamai stipriai yra rūšiuojamos. Ypač miestuose, kadangi nėra tam pritaikytų konteinerių. Bioskaidžių atliekų rūšiavimas dar tik pradedamas ir jiems skirti specialūs konteineriai turėtų atsirasti nuo naujų metų. Turėtų būti ir europiniai projektai dėl įvairių rūšiavimui skirtų konteinerių, kurie bus numatyti ir maisto atliekoms.

 

Tarp kitko
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2012 m. jų buvo surinkta apie 138,4 tūkst. tonų, 2013 m. – apie 107 tūkst. t, 2014 m. – apie 102,7 tūkst. t. Dauguma šių atliekų vis dėlto patenka į sąvartynus. Juose, regioninių atliekų tvarkymo centrų duomenimis, 2012 m. buvo pašalinta apie 111,4 tūkst. t, 2013 m. – apie 89,9 tūkst. t, 2014 m. – apie 82,8 tūkst. t maisto atliekų. Patekusios į sąvartynus biologiškai skaidžios atliekos ima irti, išskiria ne tik anglies dioksidą, bet ir metano dujas, kurios teršia aplinkos orą dar stipriau nei anglies dioksidas.



Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    E.Matulytė „Čia ne ta infekcija, kuri surinks daug antivakserių“

    E.Matulytė „Čia ne ta infekcija, kuri surinks daug antivakserių“

    Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja infektologė Elžbieta Matulytė (31 m.) su koronavirusu susidūrė ne tik pi...
    Apie tykančią ligą pašnibždėjo troškulys

    Apie tykančią ligą pašnibždėjo troškulys

    Pasislėpusi liga. Taip dauginę mielomą apibūdina trečius metus su ja gyvenanti šiaulietė Irma (51 m.). Kraujo vėžys atėmė i...

    Budinti vaistinė


    Nuo COVID-19 pradėti skiepyti šalies vaistininkai

    Nuo COVID-19 pradėti skiepyti šalies vaistininkai

    Pagrindinis šalies vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ informuoja, kad įmonės darbuotojai jau pavieniais atvejais ...
    Seimas įteisino didesnes vaistų kompensacijas nepasiturintiems

    Seimas įteisino didesnes vaistų kompensacijas nepasiturintiems

    Nuo kovo 1-osios valstybė kiek daugiau kompensuos už vaistus ir jų priemokas nepasiturintiems, neįgaliesiems ir pensininkams. ...

    Sveika šeima


    Abortas - trumpalaikis palengvėjimas

    Nėštumo nutraukimas – jautri tema. Ir nors abortai mūsų šalyje nėra draudžiami, dalies žmonių akyse prilyginami žmogžudystei. Klinikinės psichologės Mildos Lukašonokienės teigimu, jį turėjusios moterys susiduria ne tik su fizinėmis pasekmėmis, tačiau ir su psichologinėmis.

    Sveikatos horoskopas


    Gruodžio 14-20 d.

    Avi­nas
    Sap­nai, su­sap­nuo­ti pir­ma­die­nio nak­tį, pil­dy­sis ar­ti­miau­siu lai­ku. Penk­ta­die­nį jau­si­te ener­gi­jos ir ge­ros nuo­tai­kos ant­plū­dį. Sa­vait­ga­lį eu­fo­ri­ja kiek nu­slūgs, ta­čiau nu­si­min­ti ne­ver­ta - ūpas pa­kils, jei at­si­pa­lai­duo­si­te namie su knyga ar karštoje vonioje.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Izraelio vakcinacija: palestiniečiai „ant ledo“

    Dar praėjusių metų gruodžio 19-ąją per televiziją gyvai transliuota Izraelio ministro pirmininko Benjamin Netanyahu vakcinacija nuo koronaviruso davė startą beveik visuotinam vakcinavimui. Per dvi savaites išganingos vakcinos sulaukė apie 12 proc. Izraelio gyventojų ir šalis pagarsėjo kaip viena greičiausiai vakcinuojan...

    Komentarai


    Ketsuekigata nani gata?
    Henrikas Vaitiekūnas Ketsuekigata nani gata?
    Tema ir būsimos potemės
    Henrikas Vaitiekūnas Tema ir būsimos potemės
    Pulti ant kelių? Taip!
    Henrikas Vaitiekūnas Pulti ant kelių? Taip!

    Naujas numeris

























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica