Kauno savivaldybė skirdama įvairioms visuomenės sveikatos stiprinimo programoms lėšas deklaravo, jog pagrindinis siekis – siūlyti miestui išties reikalingas ir realią naudą žmonėms teikiančias paslaugas. Nevyriausybinių organizacijų atstovai pinigų dalybose pasigenda aiškumo ir atvirumo.
Kauno miesto savivaldybė iš visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšų šiemet gausiausiai (160,2 tūkst. eurų) finansuos miesto savižudybių prevencijos modelio priemonių plano parengimą ir įgyvendinimą.
Projektų darbinis arklys
„Esame projektų darbinis arklys, ant kurio savivaldybė nori prajoti ir sau užsidėti pliusą, kad skyrė lėšų, pasiekė tam tikrų rezultatų, tačiau bėda ta, kad nevyriausybinės organizacijos yra tie arkliai, kurie dirba, o iš savivaldybės nesulaukiame aiškumo, negalime net sužinoti, kiek balų projektas buvo įvertintas, kodėl nebuvo skirtas finansavimas“, – teigia
Kauno krašto nefrologinių ligonių draugijos „Kauno gyvastis“ pirmininkė Irma Juodienė.
Kauno miesto savivaldybė miestiečių sveikatai stiprinti, sveikai mitybai, fiziniam aktyvumui skatinti šiemet numačiusi išleisti daugiau kaip 289,6 tūkst. eurų iš savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšų.
Didžioji dalis pinigų – 160,2 tūkst. eurų – skirta miesto savižudybių prevencijos modelio priemonių planui parengti ir įgyvendinti. Po 37 tūkst. eurų – priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo prevencijai ir visuomenės psichikos sveikatai stiprinti, sutrikimų profilaktikai, 37,9 tūkst. eurų – sveikai mitybai ir fiziniam aktyvumui skatinti.
Savivaldybės partneriais įgyvendinant šias programas galėjo tapti nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės, pateikdamos paraiškas programai „Iniciatyvos Kaunui“.
Iniciatyvos Kaunui
.jpg)
„Iniciatyvos Kaunu“ – tai viešųjų paslaugų teikimo projektų finansavimo programa, kurios pagrindinis tikslas yra bendradarbiauti su bendruomenėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis, kitais Kauno mieste veikiančiais juridiniais asmenimis, sprendžiant Savivaldybės bendrosios gyventojų kultūros ugdymo, miesto įvaizdžio stiprinimo, sveikatos gerinimo, socialinių paslaugų teikimo, jaunimo reikalų, kūno kultūros ir sporto plėtojimo klausimus ir taip užtikrinti reikalingų viešųjų paslaugų teikimą Kauno miesto gyventojams“, – teigia
Kauno miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja (savivaldybės gydytoja) Asta Garmienė.
Visuomenės sveikatos stiprinimo srityje šiemet iš viso buvo gauta 31 paraiška. „Priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo prevencija“ prioritete buvo finansuoti 2 projektai, o „Visuomenės psichikos sveikatos stiprinimas ir sutrikimų profilaktika“ prioritete – 1 projektas.
„Visuomenės sveikatos stiprinimo srityje esant mažiau finansuotų projektų negu šiai sričiai finansuoti numatyta Savivaldybės biudžeto lėšų, bus skelbiamas papildomas kvietimas teikti paraiškas „Sveikatos mitybos ir fizinio aktyvumo skatinimo“ prioritetui. Taigi, bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos ar kiti juridiniai asmenys, turintys idėjų, galės jas pateikti papildomo kvietimo metu“, – tvirtina A.Garmienė.
Kaip akli kačiukai
Kauno krašto nefrologinių ligonių draugija „Kauno gyvastis“ teikė paraišką programos „Iniciatyvos Kaunui“ sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo skatinimo srityje. Draugijos projektui „Jaunimas jaunimui – sveikai ir aktyviai“ lėšų skirta nebuvo.
„Mūsų draugija vienija inkstų ligomis sergančius žmones. Projekto idėja – jauni „Kauno gyvasties“ nariai konkursų, įvairių aktyvių veiklų forma skatintų moksleivius, jaunimą sveikai, aktyviai gyventi, pasidalintų patirtimi, kodėl jie susirgo, į ką nekreipė dėmesio, kad taip atsitiko. Idėja, man regis, puiki, deja, finansavimo negavome“, – apgailestauja I.Juodienė.
Draugijos vadovei labiausiai apmaudu, kad organizacijos nėra supažindinamos su vertinimo rezultatais, negali sužinoti, kodėl projektas buvo atmestas.
„Liekame kaip akli kačiukai – pasako nefinansuos ir viskas. Tačiau nežinome, ar per mažai ekspertų balų surinkome, ar kuri nors projekto dalis jiems pasirodė silpnesnė, ar nepataikėme „į temą“, – svarsto I.Juodienė. – Nėra normalu, kad daug dirbusios ir parengusios projektus organizacijos negali sužinoti, kaip jis buvo įvertintas. Tai rodo požiūrį į nevyriausybininkus. Turbūt manoma, kad jie gali padaryti viską, nesvarbu, ar tam turi žmogiškųjų išteklių, ar ne.“
Komentaras
Kauno miesto tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas, Bendruomenės sveikatos tarybos pirmininkas Darius Razmislevičius:
- Esame nutarę, kad geriau turėti mažiau programų prioritetinių sričių, bet kad jos būtų kokybiškesnės, kad būtų nauda miestui ir bendruomenei. Nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių pateiktus projektus vertino nepriklausomi ekspertai pagal savivaldybės nustatytą tvarką. Geriausiai įvertintiems projektams skirtos lėšos. Seniau vyravo nevyriausybinių organizacijų šelpimo modelis. Miesto savivaldybės požiūris yra pasikeitęs: dabar nevyriausybinės organizacijos nebėra šelpiamos ar remiamos, o yra finansuojami projektai, kuriuos įgyvendinant nevyriausybininkai gali būti lygiaverčiai savivaldybės partneriai. Nevyriausybinės organizacijos gali teikti tam tikras paslaugas, kur jie yra tos srities profesionalai. Be to, jie tą darbą dažnai dirba ne tik profesionaliai, bet ir iš širdies.
.jpg)
.jpg)
Komentuoti: