Kaip sumažinti traumų tikimybę slidinėjant kalnuose

www.lsveikata.lt
2018-01-16
Slidinėjimas kaip ir bėgimas, plaukimas ar irklavimas yra ištvermės sporto šaka, reikalaujanti fizinių pastangų. Kalnuose ypač svarbus viso kūno stabilumas ir mobilumas, tvirti liemens ir nugaros juosmeninės dalies raumenys, geras klubų bei čiurnų paslankumas, stiprios kojos ir, žinoma, tinkama įranga.
Kaip sumažinti traumų tikimybę slidinėjant kalnuose
Net jei į slidinėjimo kurortą vykstate nebe pirmus metus, turėtumėte atminti, kad ilgą laiką neslidinėjus, raumenys atpranta nuo fizinio krūvio, patiriamo leidžiantis kalnais slidėmis ar snieglente. Jei planuojate slidinėti visą savaitę, verta iš anksto pagalvoti apie atitinkamą fizinį pasirengimą.

Dažniausiai pasitaikančios traumos
Kineziterapeuto Piotro Dubrovskio teigimu, slidinėjant dažniausiai traumuojamas kelio sąnarys, pažeidžiami kryžminiai raiščiai. Taip pat dažnai patiriamos apatinės nugaros bei dubens traumos. Šiek tiek rečiau traumuojamos viršutinės galūnės – pečiai ir rankų pirštai. Galvos ir kaklo traumas sudaro apie 8 proc. visų pažeidimų.
 

„Vienas pagrindinių rizikos veiksnių yra neparuoštas kūnas – juosmeninės dalies ir pilvo raumenų sumažėjusi jėga, disbalansas, nepakankamas bendras fizinis parengtumas. Kita svari priežastis traumoms patirti – nuovargis“, – sako nacionaline ledo ritulio rinktine besirūpinantis P.Dubrovskis ir priduria, kad žmonės pamiršta savisaugos instinktą, be pertraukos slidinėja daugiau nei 3 valandas per dieną.

 

Ne paslaptis, kad prie saugumo prisideda ne tik trasos pasirinkimas, slidinėjimo greitis, bet ir individualiai pritaikytas inventorius. „Blogai veikianti ar neteisingai sureguliuota įranga yra dažna sužeidimų priežastis. Netinkamai sumontuoti ar naudojami slidinėjimo prietaisai gali sužeisti. Tuo tarpu prevencinė įranga – šalmai, akiniai, įtvarai, užkerta kelią pavojingoms ir net mirtinoms avarijoms”, – įspėja medikas.
 
Efektyvus pasiruošimas
Net jei į slidinėjimo kurortą vykstate nebe pirmus metus, turėtumėte atminti, kad ilgą laiką neslidinėjus, raumenys atpranta nuo fizinio krūvio, patiriamo leidžiantis kalnais slidėmis ar snieglente. Jei planuojate slidinėti visą savaitę, verta iš anksto pagalvoti apie atitinkamą fizinį pasirengimą. P.Dubrovskis pabrėžia, kad pasiruošimas turi prasidėti ne prieš pat kelionę į kalnus, o bent jau prieš keturias savaites: „Dažnai tam nėra laiko, teisinasi žmonės... O patyrę traumą gydymui sugaišta ir išleidžia dvigubai daugiau.“
 
Kalbėdamas apie kūno parengimą, specialistas ragina nepamiršti ir kasdienio apšilimo – prieš kylant į kalną padaryti bent keletą dinaminių pratimų, pratempti problemines vietas. „Pramankšta leis tvirčiau jaustis ir paruoš raumenyną tiek oro permainoms, tiek neįprastam krūviui“, – užtikrina jis ir priduria, kad anksčiau traumas patyrusiems slidininkams prevencija turėtų būti taikoma individualiai, pasitarus su kineziterapeutu ar gydytoju.

 
Rekomenduojami pratimai




Net jeigu liko labai nedaug laiko iki jūsų išvykimo į kalnus, nepraleiskite progos išmokti elementariausių jėgos ir koordinacijos pratimų:

1. Pritūpimai su svoriu rankose ir guma, kuri padės kontroliuoti kelio sąnarių taisyklingą padėtį ir papildomai stiprinti kojų raumenis. 4 serijos po 10 pritūpimų.
2. Stovėjimas ant nestabilios platformos, keičiant kojas ir koncentruojant dėmesį į čiurnas, kurios turi būti išlaikomos tolygioje padėtyje, nejudinamos. 4 serijos po 30 sekundžių kiekvienai kojai.
3. Nežymus pritūpimas abiem kojomis ant nestabilios platformos. Čiurnas ir kelio sąnarius suglausti. Nukreipti kelius į vieną, paskui į kitą puses. 3 serijos po 10 pritūpimų į kiekvieną pusę.
4. Balansas ant vienos kojos. Koja nežymiai sulenkta per kelio sąnarį. 3 serijos po 15-20 sekundžių kiekvienai kojai. 
5. Stovėjimas ant vienos kojos ir lenkimasis į dešinę tiesia nugara. Sugrįžti į pradinę padėtį ir pasisukti į kairę, įsivaizduojant, kad pakeliate dėžę nuo grindų ir pastatote į viršų.3 serijos po 10 pasilenkimų į kiekvieną pusę.
6. Atsistojimas į atsilenkimų poziciją, kojas uždedant ant kamuolio. Įtempti pilvą, neišlenkti nugaros. Užsilaikyti tokioje padėtyje. 3 serijos po 30 sekundžių.

 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Prof. J.Macijauskienė: brangiausia – sutikti žmonės ir bendrystė

      Prof. J.Macijauskienė: brangiausia – sutikti žmonės ir bendrystė

      „Baigusi mūsų universitetą, iškart pradėjau dirbti dėstytoja, tad visas akademinis gyvenimas ir vyko čia. Brangiausia...
      Dr. A.Pranculis: gali vaikščioti su aneurizma ir to nežinoti

      Dr. A.Pranculis: gali vaikščioti su aneurizma ir to nežinoti

      „Įsivaizduokit, po tokio ypač sudėtingo dviejų aneurizmų gydymo žmogus teoriškai gali po valandos pradėti vaik&scaron...

      Budinti vaistinė


      Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

      Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

      Vasaros sezonui įgaunant pagreitį, specialistai perspėja atkreipti dėmesį į kelionių vaistinėlės sudėtį – ją būtina ruo&scar...
      Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

      Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

      „Sperminas skystas – vartojamas prie bendro silpnumo, po infekcinių susirgimų, prie neurastenijos, prie širdies...

      razinka


      Sveika šeima


      Vasaros išvykas gadina vabzdžiai

      Dėl klimato pokyčių įsibėgėjanti vasara stebina ne tik nenuspėjamais orais, bet ir neįprastai aktyviais vabzdžiais. „Šių metų pavasaris ir vasara gana drėgni – todėl stebimi gausesni vabzdžių spiečiai ir, žinoma, dažnesni įkandimai. Šiemet kreipiasi daug pacientų – tiek vaikų, tiek ir suaugusiųjų, kuri...

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      Kaip iš kelionės neparsivežti tymų?

      Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centras (ECDC) praneša apie didėjantį sergamumą tymais Europoje. Didžiausias atvejų skaičius užfiksuotas Rumunijoje, kur nuo metų pradžios jau susirgo daugiau nei 7 tūkst. žmonių. Taip pat protrūkiai registruojami Prancūzijoje, Nyderlanduose, Belgijoje ir Ispanijoje.

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
      Margarita Jankauskaitė Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
      Pagalbos mirti dilemos
      Paulius Skruibis Pagalbos mirti dilemos
      Legenda apie širdį
      Henrikas Vaitiekūnas Legenda apie širdį

      Naujas numeris