Maitinimo pažeidimų mokyklose ir darželiuose šiais metais padaugėjo. Dažniausios problemos – patalpų higiena, sezoniškumo nesilaikymas, netinkamas produktų parinkimas. O kartais vaikas namo gali grįžti ir gurgiančiu pilvu.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai pastebi, kad tėvai vis aktyviau domisi, kaip ugdymo įstaigose maitinami jų vaikai, o šios atsižvelgia į jų pastabas. Būna, kad darželiai suderintus valgiaraščius keičia atsižvelgdami į tėvų pasiūlymus.
Neatnaujintos patalpos
Darželiuose ir mokyklose maitinimas organizuojamas panašiai, tačiau yra esminių skirtumų. Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai, atlikdami kontrolę mokyklose, pastebėjo, kad didelė problema šiandien yra nerenovuotos patalpos, nes daugumos šių ugdymo įstaigų pastatai yra seni. Maitinimą dažniausiai organizuoja ne pačios mokyklos, o maisto tvarkymo skyriaus nuomininkai, kurie gamina maistą ir jį pateikia vaikams.
„Yra tokių patalpų, kur atnaujintos ir klasės, ir salės, tačiau likimo valiai paliktas maisto tvarkymo skyrius. Užburtas ratas – mokykla neremontuoja, nes laukia, kol tai padarys maisto tvarkovas, o pastarasis laukia, kol suremontuos mokykla. Karuselė taip ir sukasi, nes niekas nenori prisiimti to darbo.
Savivaldybė, kaip steigėjas, turėtų spręsti tuos klausimus arba įpareigoti nuomininką, kad jis sutvarkytų patalpas. Ikimokyklinės Vilniaus ugdymo įstaigos renovuotos, daugelyje maisto tvarkymo skyrių atnaujinta ir įranga, ir patalpos“, - pasakoja
Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotoja valstybinė veterinarijos inspektorė Daiva Ruželienė.
Dažniausiai higienos pažeidimai nustatomi senose patalpose, nes jose plytelės krenta, paviršiai sunkiai valomi, langai nekeisti, įranga susidėvėjusi. Naujas patalpas lengviau išplauti, prižiūrėti, dezinfekuoti, todėl darželių virtuvės yra aukštesnio higieninio lygio.
Taupymas tėvų sąskaita
Ne mažiau aktuali problema – netinkami maisto produktai mokyklose ir darželiuose. Pavyzdžiui, inspektoriai randa maisto produktų, kurių sudėtyje yra vaikams netinkamų iš dalies hidrintų riebalų. Taip pat batonuose, džemuose ir uogienėse aptinkami neleistini maisto priedai. Įstaigos taip nusižengia dėl neatsakingo požiūrio į perkamus produktus.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba darželius skatina laikytis vaisių ir daržovių sezoniškumo, nes tuo yra piktnaudžiaujama. „Jeigu valgiaraštyje patvirtintas agurkas, jų vaikams duodama ir rugsėjį, ir gruodį, nors rudenį turime labai daug Lietuvoje užaugintų daržovių, kurios vaikui būtų sveikesnės. Tačiau einama lengviausiu keliu ir atidaromas marinuotų agurkų stiklainis“, - sako D.Ruželienė.
Privačios ikimokyklinio ugdymo įstaigos – taip pat kontrolės objektas. Tokių įstaigų Vilniuje itin sparčiai daugėja. Maistas čia dažniausiai atvežamas jau pagamintas, todėl iškyla maisto temperatūros problema – dėl transportavimo laiko patiekalas kartais pravėsta.
D.Ruželienė užsimena apie piktnaudžiavimo atvejus siekiant sutaupyti: „Grupę lanko penkiolika vaikų, o porcijų būna užsakyta trylika, todėl pradedama gudrauti dalinant pietų patiekalą. Tiesiog taupoma tėvų sąskaita. Šiais metais nustatėme keturis atvejus, kai porcijų kiekis buvo mažesnis nei grupėje yra vaikų. Kartą patikrinimo metu vaikams jau buvo pateiktas maistas ir jis buvo padalintas – duota pusė kotleto.“
Valgiaraščio manipuliacijos
Viena Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos funkcijų – suderinti penkiolikos dienų perspektyvinį valgiaraštį. Kiekviena ugdymo įstaiga, nusprendžianti pati gaminti maistą, tarnybai pateikia perspektyvinį valgiaraštį.
Suskaičiuojama paros energinė norma, baltymų, riebalų, angliavandenių kiekis. Įvertinę, ar valgiaraštis yra tinkamai paruoštas, įvairus, ar užtenka energinės vertės, ar vaikas pagal amžiaus grupę gaus pakankamai maistinių medžiagų, tarnyba leidžia mokykloms ir darželiams juo vadovautis.
„Subjektai bando gudrauti ir taupyti – užsako vieną dieną daugiau žaliavų, jei jų lieka, bando sugalvoti, kaip jas išnaudoti. Todėl dažnai pasitaiko, kad nukrypsta nuo perspektyvinio valgiaraščio. Be to, savavališkai jie negali nuspręsti pakeisti patiekalų, nes dienos maistinė vertė apskaičiuota tiksliai. Sukeitus patiekalus išsikreipia pietų davinio maistinė vertė. Be to, valgiaraštis privalo būti viešai skelbiamas, su juo turi būti supažindinami tėvai“, - teigia D.Ruželienė.
Kartais darželiai ar mokyklos gauna paramą – vaisių, daržovių, pieno produktų. Gautą maistą jie įtraukia į savo valgiaraščius, nors iš tikrųjų tai yra parama ir priedas vaikams. Įstaigos galvoja, kad tai užskaitoma kaip jų teikiami vaisiai ar daržovės.
Mityba pagal specialius poreikius
Inspektoriai pastebi, kad tėvai vis aktyviau domisi, kaip ugdymo įstaigose maitinami jų vaikai, o šios atsižvelgia į jų pastabas. Būna, kad darželiai suderintus valgiaraščius keičia atsižvelgdami į tėvų pasiūlymus. Taip pat yra sudaromi valgiaraščiai specialių poreikių turintiems, pavyzdžiui, alergiškiems, netoleruojantiems vienokių ar kitokių medžiagų, vaikams.
„Mūsų įstaiga su privačia ikimokyklinio ugdymo įstaiga yra suderinusi valgiaraštį vaikams vegetarams. Mėsa pakeista kitais baltyminiais produktais: labai daug ankštinių daržovių, kurios maistine verte jai nenusileidžia. Jeigu yra gydytojo išrašas ir rekomendacija, kad vaikas netoleruoja tam tikrų produktų, sudaromi valgiaraščiai su tam tikromis išlygomis. Būna, kad iš maisto išbraukiami pieno ar glitimo turintys produktai“, - sako D.Ruželienė.
Tarp kitko
Parėjusių metų sausį pažeidimų ikimokyklinėse Vilniaus įstaigose buvo labai sumažėję, bet šių metų kontrolės duomenys parodė, kad teigiama tendencija neišlieka – pažeidimų vėl padaugėjo. Pagrindinė to priežastis – darbuotojų kaita. Įstaigos akcentuoja tai, kad itin keičiasi maistą gaminantys darbuotojai, už maisto pirkimą atsakingi asmenys, todėl užtrunka tinkamai paruošti naujus žmones.
.jpg)
.jpg)
Komentuoti: