Norintiems prisileisti nedidelius kiekius tik savo reikmėms, jokie apribojimai netaikomi, tačiau žmonės, planuojantys užsiimti sulos rinkimu ir pardavimu, turi kreiptis į teritorines valstybines maisto ir veterinarijos tarnybas, jose užregistruoti tokią veiklą ir gauti Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimus (kaip kiekvienu atveju, norint užsiimti maisto tvarkymu).
 
Sulčių gamybos įmonės, norinčios sulą konservuoti ar pasterizuoti, turi parengti ir patvirtinti receptūras, o teikiamą rinkai šį gėrimą paženklinti, suteikiant vartotojams visą būtiną informaciją. Be to, pradedant šią veiklą, būtina nurodyti, iš kokių ir kur augančių medžių (nuosavame, nuomojamame ar kt. sklype) ji bus renkama.
 
Leidžiant sulą, taip pat privaloma laikytis Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarkos. Pagal šią tvarką, sulą tekinti galima iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po penkerių metų. Jeigu medžius planuojama kirsti po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių.
 
Skylės sulai leisti turėtų būti gręžiamos iš šiaurinės pusės, ne aukščiau kaip per metrą nuo žemės. Skylių skersmuo neturi būti didesnis kaip 2 cm, o jų gylis kamienuose – 3 cm. Tarpai tarp išgręžtų skylių turi būti ne mažesni kaip 10 cm.
Baigus leisti sulą, medžių žaizdas būtina užkimšti mediniais kaiščiais ir užtepti tirštu sodo tepalu, kad į pažeistas vietas nepatektų parazitinių grybų ar bakterijų ir medžiai nepradėtų pūti.
 
Labai svarbu, kad leidžiant sulą, būtų naudojami švarūs įrankiai ir indai. Į medyje išgręžtą skylę rekomenduojama įstatyti medinį latakėlį, o indą uždengti, kad nepatektų šiukšlės, įvairūs vabzdžiai ar neprilytų.
 
Suloje yra daug vertingų mineralinių medžiagų, ją geriausiai gerti šviežią. Jeigu neišgeriama iš karto, reikėtų laikyti šaldytuve, uždarame stiklainyje ir suvartoti per 2-3 dienas, nes ji greitai rūgsta. Raugintą, pakaitintą ir užkonservuotą sulą galima vartoti keletą mėnesių.