Išmokos už sumedžiotas šernų pateles

www.lsveikata.lt
2015-12-09
Kovojant su afrikiniu kiaulių maru medžiotojams siūlomos nemenkos išmokos ir tikimasi, kad tai paskatins mažinti šernų populiaciją bei efektyviau kovoti su plintančia liga. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistų, šįkart bus mokama už sumedžiotas šernų pateles.
Išmokos už sumedžiotas šernų pateles
Išmokos mokamos už sumedžiotas šerno pateles nuo 12 iki 24 mėn. amžiaus sieks 50 eurų ir už sumedžiotas pateles nuo 24 mėn. amžiaus – 100 eurų.

Faktas
Europos Komisija priėmė sprendimą visose regiono valstybėse koofinansuoti išmokas už sumedžiotas šernų pateles: medžioklės plotų naudotojai, siekiantys gauti išmokas, turės pristatyti teritorinei VMVT tarnybai arba į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą (NMVRVI) sumedžiotos šerno patelės apatinį žandikaulį ir išorinius lyties organus, tinkamai supakuotus ir su tinkamai užpildytu šernų mėginių paėmimo afrikinio kiaulių maro tyrimui, amžiaus ir lyties nustatymui aktu. Išmokos mokamos už sumedžiotas šerno pateles nuo 12 iki 24 mėn. amžiaus sieks 50 eurų ir už sumedžiotas pateles nuo 24 mėn. amžiaus – 100 eurų.

Skatins medžioti pateles
„Populiacijos gausumas - pagrindinis faktorius įvairioms ligoms plisti, gyvūnų užkečiamosios ligos - ne išimtis. Mokslininkai teigia, kad veiksmingas šernų populiacijos reguliavimas leistų lokalizuoti ir sustabdyti afrikinio kiaulių maro plitimą. Kaip tik todėl šernų tankumas šalyse, kur pasireiškė ši pavojinga liga, turi būti minimalus. Tikimės, kad išmokos motyvuos medžiotojus, nes visos iki šiol taikytos šernų populiacijos reguliavimo priemonės nebuvo pakankamai efektyvios. Saugant ir nemedžiojant šernų patelių bandų gausumas labai greitai atsikurdavo“, – sako VMVT direktorius prof. Jonas Milius.
Patvirtinus išmokų už sumedžiotas šernų pateles skaičiavimo ir mokėjimo tvarką, medžiotojai už iki kitų metų pabaigos sumedžiotą šerno patelę galės gauti nustatyto dydžio išmoką. Šia tvarka siekiama paskatinti medžioti ne tik jaunus patinus, bet ir pateles, kad efektyviau šalyje būtų reguliuojama šernų populiacija.
Išmokos už šernus mokėtos ir pernai. Tiesa, tik tam tikrą laiką. Praėjusią žiemą Vyriausybė buvo nutarusi už kiekvieną sumedžiotą šerną skirti iki 250 litų (72,40 euro) išmokas. Tokia suma mokėta nustačius, kad šernas sirgo afrikiniu kiaulių maru arba kai medžiotojai atsisakė jo mėsą vartoti maistui. Nenustačius maro viruso, mokėta 150 litų (43,44 euro) išmoka.
 
Kokybiški mėginiai
Pasak specialistų, siekiama, kad kiekviename medžioklės ploto vienete sezono metu būtų sumedžiojama ne mažiau kaip 20 proc. vyresnių nei antramečių šernų nuo viso per medžioklės sezoną sumedžiotų šernų skaičiaus.

Pagal patvirtintą tvarką, norintieji gauti išmokas teritoriniams VMVT skyriams iki einamojo mėnesio 15 dienos turi pateikti prašymus už praėjusį mėnesį sumedžiotas šernų pateles.
Medžiotojai turi užtikrinti, kad iš kiekvienos sumedžiotos šerno patelės būtų paimti kraujo mėginiai ir užpildyti šernų mėginių paėmimo aktai afrikiniam kiaulių marui, amžiui ir lyčiai nustatyti. Neteisingai paėmus mėginius ar blogai užpildžius prašymą arba aktą, išmoka už sumedžiotas šernų pateles nebus mokama. Programa koofinansuojama Europos Komisijos.


Komentaras 
Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos (VAAT) Gyvūnijos naudojimo kontrolės priežiūros skyriaus vedėjas Kęstutis Motiekaitis:

- Nauja išmokų už šernų pateles tvarka parengta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos. Anksčiau kompensacijos už šernus nebuvo skirstomos pagal lytį. Tačiau logiška, kad norint efektyviau kovoti su sparčiai plintančia liga reikia mažinti šernų populiaciją, paprastai kalbant iš bandos išimti pateles. Žinoma, niekas nekalba apie visišką šernų naikinimą, tiesiog populiacijos sumažinimą iki tam tikro skaičiaus.
Tai, kad už vyresnes nei dvejų metų šernų pateles mokamos didesnės išmokos, - natūralu. Jos - reprodukcingesnės. Juk skaičiau kitimas bandoje priklauso būtent nuo patelių joje. Jei norime sustabdyti šernų populiacijos gausėjimą, turime eliminuoti pateles. Šiuo metu, norint veiksmingai kovoti su afrikiniu kiaulių maru, šernų populiacija yra per didelė.
Ar išmokos labiau paskatins medžioti šernus, sunku tiksliai atsakyti. Šiek tiek - taip, tačiau neverta tikėtis, kad dabar medžiotojai ims masiškai medžioti šernų pateles. Juk būreliai turi savas tradicijas ir sampratą. Kaip medžiotojas galiu pasakyti, kad nė vienas neiname šernų medžioti tik dėl mėsos ar šimto eurų. Čia vyrauja visai kitos tradicijos. Tačiau puikiai suprantame afrikinio kiaulių maro grėsmę ir tai, kad turime sumažinti šernų populiaciją.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Virusas pasiglemžė ir gyvenimo džiaugsmą

    Virusas pasiglemžė ir gyvenimo džiaugsmą

    Šakių rajono gyventoja Rita (69 m.) tris mėnesius ligoninėje kovojo su COVID-19 infekcija. Grįžusi namo moteris suprato, ka...
    Hipotonikai vasaros nelaukia

    Hipotonikai vasaros nelaukia

    „Ne juokai yra visą gyvenimą pragyventi su žemu spaudimu. Kai pakyla virš šimto, jaučiuosi keistai“, &nd...

    Budinti vaistinė


    Šiltos dienos kai kam gali būti ne į naudą: vaistininkė pataria atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus

    Šiltos dienos kai kam gali būti ne į naudą: vaistininkė pataria atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus

    Natūralu, kad vasarą, daugiau laiko leisdami gryname ore ir aktyviau judėdami, imame prakaituoti gausiau nei įprastai. Tačiau svar...
    Trijose vaistinėse Vilniuje pradedama skiepyti nuo COVID-19

    Trijose vaistinėse Vilniuje pradedama skiepyti nuo COVID-19

    Trijose vaistinėse Vilniuje pradedama skiepyti nuo COVID-19, pirmadienį pranešė Vilniaus miesto savivaldybė.

    razinka


    Sveika šeima


    Opinis kolitas: ar ligai turi įtakos mityba ir stresas?

    Opinis kolitas – autoimuninė liga, sukelianti lėtinį storosios žarnos uždegimą. Dabartinė medicina su opiniu kolitu padeda gyventi visavertį gyvenimą, o kiek svarbus paciento indėlis? Neretai šia liga sergantieji domisi, kiek jų savijautai ar ligos eigai įtakos turi mityba.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    „Lauktuvės“ iš Nepalo

    Kol Jungtinėje Karalystėje toliau plinta Delta vadinama koronaviruso atmaina, o šalies Vyriausybė rengiasi švelninti karantino ribojimus, Vakarų Europos žiniasklaida praneša apie naują COVID-19 mutaciją iš Nepalo. Mokslininkai sako, kad ją sunkiau veikia vakcinos. 

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Šešios dienos poliklinikose
    Henrikas Vaitiekūnas Šešios dienos poliklinikose
    Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (2)
    Henrikas Vaitiekūnas Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (2)
    Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (1)
    Henrikas Vaitiekūnas Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (1)

    Naujas numeris
























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica