Investicijos į darbuotojo sveikatą atsiperka tris kartus

Evelina Machova
2016-11-28
Investicijos į saugią bei sveikatą tausojančią darbo aplinką, ekspertų teigimu, atsiperka tris ar net keturis kartus. Maža to, jos didina ekonominį našumą bei prisideda mažinant sveikatos ir socialinės apsaugos skiriamas lėšas. Klausiate, kokia nauda iš to darbdaviui? Ekspertai vardina net kelias: laimingas, sveikas darbuotojas – dirba produktyviau, serga rečiau, o jausdamas, kad darbdaviui jis rūpi, atsilygina lojalumu.
Investicijos į darbuotojo sveikatą atsiperka tris kartus
Konferencijos metu apdovanota 18 konkurso „Sveikatą puoselėjanti įmonė – 2016“ laureatų.

Faktas
Lapkričio 17 d. įvyko tarptautinė konferencija „Tvaraus profesinio gyvenimo skatinimas: sveikatą tausojanti darbo vieta visoms amžiaus grupėms“. Konferencija organizuojama dalyvaujant EU-OSHA 2016-2017 m. kampanijoje „Saugi darbo vieta visoms amžiaus grupėms“.

 
Auga naujos rizikos
Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento direktorius Audrius Ščeponavičius sako, kad profesinė sveikata – labai svarbi sritis. Tiesa, jai kol kas skiriamas per mažas dėmesys. „Pastaruoju metu labai daug diskutuojame alkoholio vartojimo, priklausomybių ar psichikos sveikatos temomis. Šios problemos niekur nedingsta ir darbo vietoje. Tačiau pavieniai sektoriai – ar tai būtų sveikatos, ar socialinės apsaugos – nieko negali padaryti, reikia bendradarbiavimo. Todėl džiaugiuosi, kad konferencijoje patirtimi pasidalino Suomijos, Danijos, Vokietijos ekspertai, kur profesinė sveikata yra plačiai išplėtota sritis. Tikiuosi, kad jų gerąsias patirtis pritaikysime ir kasdieniame darbe“, – sako A.Ščeponavičius.
 
Savo ruožtu Higienos instituto vadovas dr. Remigijus Jankauskas sako, kad su Suomijos profesinės sveikatos institutu bendradarbiavimas prasidėjo prieš daugiau nei du dešimtmečius.
Konferencijos iniciatorių teigimu, tikslas atkreipti visuomenės, politikų, darbdavių ir darbuotojų dėmesį į augančias naujas rizikas, kurios tampriai susijusios su amžėjimu, ir drauge ieškoti sėkmingų sprendimų.

 
Nerita Šot, EU-OSHA Lietuvos ryšių punkto vadovė (Valstybinė darbo inspekcija), pristatė 2016–2017 metų Saugių darbo vietų kampanijos tikslus: skatinti tvarų darbą ir vyresnių darbuotojų sveikatingumą nuo pat profesinio gyvenimo pradžios; užtikrinti sveikatos problemų prevenciją visą profesinį gyvenimą; suteikti informacijos darbdaviams ir darbuotojams, kaip valdyti darbuotojų saugą ir sveikatą darbo jėgos senėjimo sąlygomis; skatinti keistis informacija ir geriausia patirtimi.
 
Amžėjimas veikia visas sferas

Higienos instituto Profesinės sveikatos centro vadovės Raimondos Eičinaitės-Lingienės teigimu, vertinant mokslininkų prognozes akivaizdu, kad Europos darbo jėga sensta. Kalbant apie populiacijos amžėjimą dažnai minimas 3x50 fenomenas: mokslininkai apskaičiavo, kad 2050-ais metais daugelyje šalių apie pusę gyventojų bus arti penkiasdešimties metų (Lietuvoje sieks 47-is metus).
Jei reiktų trumpai apibūdinti mūsų vidutinį darbuotoją šiandieną – tai amžėjantis žmogus, savo sveikatos problemas dažnai siejantis su kaulais, sąnariais ar raumenimis, pernelyg mažai judantis, turintis polinkį į antsvorį ir nutukimą, kamuojamas streso.
 
Juk net 61 proc. Lietuvos darbuotojų nurodytas su darbu susijusias sveikatos problemas sieja su kaulais, sąnariais ar raumenimis darbingo amžiaus žmonių sergamumas ir pirmą kartą nustatomas neįgalumas dėl jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto ligų paskutiniais metais pagal dažnumą yra trečioje vietoje. Ar darbdaviai pasiruošę spręsti šias problemas? JAV atliktos apklausos rezultatai rodo, kad 60 proc. joje dalyvavusių įmonių vadovų pripažino, kad kurdamos ilgalaikius verslo planus jų kompanijos neįvertina darbo jėgos amžėjimo. Taigi bendradarbiavimas šioje srityje tarp darbdavių, darbuotojų, mokslininkų, politikų yra svarbus, kuriant veiksmingas prevencines programas.
 
Deja, vis dar tenka susidurti su skeptišku požiūriu į darbo vietose vykdomas programas. Teigiama esą tai – prabanga, tuo gali užsiimti tie, kas neturi kitokių rūpesčių. Ką tai turi bendro su darbų sauga?
Čia vertėtų atsiminti skaičiuoklę, kad į prevenciją investuotas 1 euras atneša 2,5-5 eurų grąžą. Vadinasi, tai – investicija, o ne išlaidos. Moksliniai tyrimai rodo, kad 56 proc. pagerėja psichosocialinis mikroklimatas, motyvacija vykdyti darbo užduotis, 41 proc. pagerėja darbuotojų sveikata, 27 proc. sumažėja kaštai sveikatos priežiūrai; 9 proc. sumažėja nelaimingų atsitikimų darbe skaičius, 8 proc. sumažėja nedarbingumas dėl ligos, 8 proc. padidėja darbingumas (Šaltinis: National Business Group on Health, 2005).
 
O pristatant į amžėjimą orientuotos kultūros darbe formavimą, turėtume akcentuoti – darbas pensiniame amžiuje daliniu krūviu, arba lengvai koreguojamu darbo grafiku, siūlant darbuotojui papildomas užduotis pagal jo patirtį – mentorystė, galbūt įmonės metraščio vedimas, kokybės sistemos aprašymas ir pan.

 
Interviu
Apie investicijas į sveikatą tausojančias darbo vietas ir grįžtančią grąžą L.S. kalbasi su Suomijos profesinės sveikatos instituto eksperte dr. Marjo Wallin.

 
– Kalbant apie sveikatą tausojančią darbo vietą visoms amžiaus grupėms, didesnis dėmesys skiriamas prevencijai. Tačiau bent jau Lietuvoje investicijos į ją kol kas nėra labai populiarios. Gal turite receptą, kaip šį požiūri pakeisti?
– Turiu pripažinti, kad Suomijoje prieš kelis dešimtmečius į prevenciją, sveikatą tausojančią darbo vietą taip pat buvo žvelgiama gana skeptiškai. Pamenu, kai pradėjau kalbėti šia tema, buvo nemažai klausimų, kam viso to reikia.
Tačiau pateikiant mokslinius tyrimus, ateities prognozes tiek darbdaviams, tiek ir įstatymų leidėjams teko susimąstyti. Neinvestuojant į prevenciją, ekonomikos laukia finansiniai praradimai. Demografiniai pokyčiai lemia nemažai problemų. Tačiau jas galima suvaldyti investuojant į darbuotojų sveikatos ir saugos valdymą.
 
– Gal galėtumėte patikslinti, apie kokias problemas, lemiamas demografinių pokyčių, kalbate?
– Mokslininkų prognozės rodo, kad dirbančiųjų amžius pasaulyje auga. Ne išimtis, nei Suomija, nei Lietuva. Natūralu, kad su amžiumi didėja ir ligų skaičius, kuris turi tiesioginės įtakos darbo našumui. Jei smunka darbo našumas, nukenčia ekonomika, be to, augant ligų skaičiui reikia skirti daugiau valstybės finansų sveikatos ir socialinėms problemoms spręsti. Jei nieko neinvestuosime į prevenciją, išlaidos išaugs tiek, kad nebeužteks sveikų ir galinčių dirbti žmonių, joms padengti.
 
– Pranešime, kalbėdama apie vadovavimą, atsižvelgiant į darbuotojų amžiaus koncepciją, darbingumo skatinimo aspektus, akcentavote, kad papildomos darbdavių investicijos atsiperka trigubai ar net keturgubai. Tačiau klausimas, ar ta grąža apčiuopiama?

– Be abejo, įmonei tenka papildomai investuoti resursus norint darbuotojus išlaikyti sveikus ir darbingus. Neužtenka vien tik sukurti darbo vietą ir laukti grąžos. Dar reikėtų pridurti, jog kalbu ne tiek apie apčiuopiamą grąžą, kaip daugiau pagaminti produkto, ar įgyvendinti daugiau projektų, bet apie lojalumą, kuris grįžta dar ir ekonominės naudos pavidalu. Darbuotojas, jausdamas, kad darbdaviui rūpi, kad šis į jo sveikatą investuoja papildomai, yra lojalesnis. Tai, manau, – vienas pagrindinių aspektų, kodėl turi būti kreipiamas didelis dėmesys į sveikatą tausojančią darbo vietą.

 
Išrinkti daugiausiai į darbuotojų sveikatą investuojantys darbdaviai

Konferencijos metu apdovanoti ir konkurso „Sveikatą puoselėjanti įmonė – 2016“ laureatai.
Dalyvauti konkurse paraiškas pateikė 18 šalies įmonių. Tai – nacionalinis konkursas, kurį organizuoja Higienos institutas ir LR sveikatos apsaugos ministerija.
Šį kartą konkursas skirtas surinkti ir skleisti gerąją praktiką darbuotojų sveikatos stiprinimo srityje, kaip įmonės atsižvelgia į specifinius darbuotojų poreikius įvairiais amžiaus tarpsniais (atsižvelgiant ir į EU-OSHA kampanijos temą). Kaip teigia Higienos instituto vadovas dr. R.Jankauskas, planuojama tokius konkursus tęsti ir ateityje pasirenkant ir konkrečias temas.
 

 
UAB „Sicor Biotech“ Sveikatos ir saugos darbe vadovui Sauliui Vaikšnorui Higienos instituto vadovas dr. Remigijus Jankauskas įteikia apdovanojimą už investicijas į darbuotojų sveikatinimą.

 
Komentaras
UAB „Sicor Biotech“ Sveikatos ir saugos darbe vadovas Saulius Vaikšnoras:

– Mūsų šūkis – darbas antri namai. Todėl neužtenka tik įdarbinti žmogų. Reikia sukurti palankias, ergonomiškas, šiltas sąlygas, atsižvelgti į darbuotojo pageidavimus. Mūsų įmonėje įrengtas ir poilsio kambarys trumpoms pertraukėlėms, ir valgykla. Šiemet pradėjome taikyti lankstų darbo grafiką. Taip pat investuojame ir į laisvalaikį: dalyvaujame tiek bėgimo, tiek dviračių maratonuose, tiek žygiuose pėsčiomis.
 
Žinoma, tai – papildomos investicijos įmonei, bet jos grįžta su kaupu. Darbuotojų kaita nedidelė, o daugelis jau dirbančių atsiveda kartu dirbti ir kolegas ar bendrakursius. Be to, kaip rodo tyrimai, investuojant į darbuotojų sveikatą ir palankias darbo sąlygas jie mažiau serga. Turbūt teko ne kartą ir ne du girdėti istorijų, kaip darbuotojai kartais piktnaudžiauja nedarbingumo lapeliais. O kai darbdavys investuoja į darbuotojo sveikatą, šios problemos išsprendžiamos. Manau, daugelis sutiks, jog tai yra ekonominė nauda įmonei.
 
O kiekvienas toks apdovanojimas skatina siekti dar didesnių tikslų. Be to, kai darbuotojas mato, kad jis darbdaviui rūpi, jaučia didesnę atsakomybę už darbo indėlį. Kitas labai svarbus aspektas, kad, tarkim, investavus į darbuotojo mokymus, pavyzdžiui, pirmosios medicinos pagalbos tiekimą ar gaisro gesinimą, įgytos žinios praverčia ne tik darbe, bet ir kasdieniame gyvenime.
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Dr. Tomas Lapinskas – apie naujas kardiologijos aukštumas

    Dr. Tomas Lapinskas – apie naujas kardiologijos aukštumas

    Kauno klinikos pirmosios Baltijos šalyse pasirašė mokslinio bendradarbiavimo sutartį su technologijų ir inovacijų mi...
    Ričardas Daunoravičius: „Šiandien motinystė prilygsta sakramentui“

    Ričardas Daunoravičius: „Šiandien motinystė prilygsta sakramentui“

    Kone 45 metus gydytoju akušeriu dirbantis Ričardas Daunoravičius, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Akušerijos ir...

    Budinti vaistinė


    Vaistininkai skiepyti mokysis universitete

    Vaistininkai skiepyti mokysis universitete

    Šalies vaistininkams jau nuo kovo pirmos dienos bus leista skiepyti klientus. Tiesa, naujos atsakomybės galės imtis ne visi...
    Nuo COVID-19 pradėti skiepyti šalies vaistininkai

    Nuo COVID-19 pradėti skiepyti šalies vaistininkai

    Pagrindinis šalies vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ informuoja, kad įmonės darbuotojai jau pavieniais atvejais ...

    Sveika šeima


    Po pandemijos – cukrinio diabeto šuolis?

    Gydytojai endokrinologai baiminasi, kad pandemija pagausins ir taip neretas pacientų, sergančių cukriniu diabetu, gretas. Ypač nerimaujama dėl karantino metu augančių užleistų ligos atvejų, kas gali sukelti itin sunkias komplikacijas.

    Sveikatos horoskopas


    Gruodžio 14-20 d.

    Avi­nas
    Sap­nai, su­sap­nuo­ti pir­ma­die­nio nak­tį, pil­dy­sis ar­ti­miau­siu lai­ku. Penk­ta­die­nį jau­si­te ener­gi­jos ir ge­ros nuo­tai­kos ant­plū­dį. Sa­vait­ga­lį eu­fo­ri­ja kiek nu­slūgs, ta­čiau nu­si­min­ti ne­ver­ta - ūpas pa­kils, jei at­si­pa­lai­duo­si­te namie su knyga ar karštoje vonioje.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Kai išeina „eterio milžinai“

    Kai prieš 11 metų šis amerikietis vedė paskutinę „Larry King Live“ laidoje prezidentas Barakas Obama pavadino jį „vienu iš eterio milžinų“. Larry Kingas (1933-2021) toks buvo. Nesvarbu, ar kalbėjosi su JAV prezidentu, užsienio lyderiu, garsenybe, skandalų kamuojamu asmeniu arba bet kuriuo ...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Informacijos disbalansas
    Henrikas Vaitiekūnas Informacijos disbalansas
    Ketsuekigata nani gata?
    Henrikas Vaitiekūnas Ketsuekigata nani gata?
    Tema ir būsimos potemės
    Henrikas Vaitiekūnas Tema ir būsimos potemės

    Naujas numeris

























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica