Retam kuriam poilsiaujant gamtoje pavyksta išvengti kraujasiurbių ir kitų vabzdžių atakų. Todėl specialistai pataria prieš ruošiantis į kelionę ar net trumpą išvyką pasirūpinti tinkama apsauga ir pirmosios pagalbos priemonėmis.
Kurie jautresni įgėlimams?
.jpg)
Kauno klinikinės ligoninės gydytojos dermatovenerologės Ritos Matulevičienės pastebėjimu, alergines reakcijas galinčių sukelti šokinėjančių, skraidančių ir ropojančių kraujasiurbių vabzdžių įgėlimų pasitaiko ištisus metus. Tačiau jų apogėjus neabejotinai pasiekiamas šiltuoju metų laiku. Ypač tokią drėgną vasarą kaip ši sudaromos puikios sąlygos mašalams, uodams daugintis.
Alerginę reakciją paprastai sukelia vabzdžiai, tačiau kaip į įgėlimą bus sureaguota, priklauso individualiai nuo žmogaus organizmo jautrumo. „Organizmas tiesiog reaguoja į svetimą baltymą ir stengiasi jį izoliuoti. Prasideda uždegiminė alerginė reakcija. Kartais ji būna labai didelė, o kartais – visiškai nežymi. Paprastai ji išryškėja nuo mažų dienų. Su amžiumi reakcija gali sustiprėti arba sumažėti. Dažnai ji yra paveldima, tad jei vienas arba abu tėvai itin jautrūs įgėlimams, didelė tikimybė, kad atžala į juos irgi reaguos stipriau“, – aiškino gydytoja.
Atpažinti grėsmę gyvybei
Įgėlus vabzdžiui gali atsirasti nuo 2 mm iki 5 cm ir didesnis patinimas, odoje atsiranda pavieniai ar daugybiniai raudoni mazgeliai. Vis dėlto kūno paviršiuje atsiradęs didelis patinimas nebūtinai įspėja apie gyvybei pavojingą būklę.
„Daugelis žino, kaip reikėtų reaguoti į įgėlimą, bet kiti išsigąsta ir neretai į skubiosios pagalbos skyrių atvyksta visai be reikalo. Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei ima tinti gerklė, pradedama sausai kosėti ar springti, jei stipriai ištinsta veido ir vokų srityje, ant kaklo. Karščiavimas – dar vienas simptomas, į kurį, ypač tėveliams, reikėtų atkreipti dėmesį“, – vardijo R.Matulevičienė.
Prasidėjus tokiai ryškiai alerginei reakcijai reikėtų suleisti adrenalino, nesant sąlygų, uždėti šaldantį tvarstį, išgerti antihistamininį vaistą ir kuo skubiau vykti į gydymo įstaigą.
Dermatovenerologė pastebėjo, kad vienodai pavojingi gali būti tiek maži mašalai, tiek bitės – priklauso kokioje vietoje žmogus buvo sugeltas. „Jei mašalai sugėlė kaklo srityje, tai gali būti taip pat pavojinga kaip ir vienas bitės įgėlimas itin jautriam žmogui. Tuomet užspaudus kvėpavimo takus žmogus gali tiesiog uždusti“, – pastebėjo pašnekovė.
Kada užtenka raminančių priemonių
Tuo tarpu jei žmogų vargina tik niežėjimas, yra skiriami antihistamininiai vaistai, taip pat sudirgusiai odai nuraminti tinka įvairūs raminantys, vėsinantys preparatai.
„Kasymas intensyvina infiltraciją audiniuose, paraudimą, tad svarbu sustabdyti niežėjimą. Nepaliaujant kasyti patinusią vietą rizikuojama dar pabloginti situaciją: gali prasidėti antrinė pūlinga infekcija, atsirasti randeliai, pakisti odos spalva. Be to, stipriai nudraskyta įgėlimo vieta kraujasiurbiams šimto metrų atstumu duoda signalą apie netoliese esančią auką“, – įspėjo gydytoja dermatovenerologė.
Taip pat pašnekovė pridūrė, kad antihistaminiai vaistai tikrai neapsaugos nuo pakartotinio įgėlimo atsiradusių simptomų.
Norint išvengti įkandimų patariama nepamiršti tinkamai apsirengti būnant lauke – nesirinkti ryškiaspalvių drabužių, nesikvėpinti, vengti kitų kvapnių kosmetikos priemonių, nevalgyti lauke, sandariai laikyti maistą ir gėrimus. Taip pat – naudoti specialias vabzdžius atbaidančias priemones.
Verta žinoti:
Paraudimas pakinklių, pažastų, kirkšnių, kaklo srityje gali atsirasti įsisiurbus erkei.Jei kyla abejonių, patars gydytojas.
Bičių įgėlimams jautriems žmonėms šiandien įmanoma sėkmingai padėti taikant specifinę imunoterapiją vabzdžių nuodais. Tačiau gydytis prireikia mažiausiai trejus metus iš eilės
.jpg)
Komentuoti: