Skaudi rykštė
Oda – vienas svarbiausių mūsų organų. Jei jos nudegama 50–60 proc., žmogus miršta. Todėl ir įvairūs odos negalavimai ypač nemalonūs. Be to, jie sukelia ir psichologinį diskomfortą, jei ligų simptomai pasireiškia matomose ir sunkiau paslepiamose kūno vietose.
 
Gana dažnai oda nukenčia dėl alerginių reakcijų. Alergija vadinama šio amžiaus rykšte, pavyzdžiui, Europoje nuo alerginių ligų kenčia net 35 proc. žmonių. Lietuvoje alergija dažniausiai sukelia žiedadulkės, dulkių erkės, maisto produktai, pelėsiniai grybeliai, cheminės medžiagos, metalai, gyvūnai, paukščiai. Šie alergenai sukelia įvairias ligas. Viena jų – alerginis kontaktinis dermatitas.
 
Būna ūminė ir lėtinė liga

Alerginis kontaktinis dermatitas – egzogeninės kilmės odos uždegimas, kuris atsiranda dėl kontakto su alergenu. Pasak Kauno klinikinės ligoninės Odos ir venerinių ligų poliklinikos gydytojos Rasos Mačiulienės, ši liga gali būti ūminė arba lėtinė. „Ūminei ligos fazei būdinga niežtinti, paraudusi, patinusi, šlapiuojanti, su šašais, pūslelėmis oda, – kalbėjo R.Mačiulienė. – Jei oda šerpetoja, yra paraudusi, suskilusi, sausa, galima įtarti užsitęsusį kontaktą su alergenu ir lėtinę ligos eigą.“
 
Sergant lėtiniu kontaktiniu dermatitu oda parausta mažiau, ant jos būna mažiau pūslelių, šašų, šlapiavimo. Kita vertus, ligonio oda smarkiai pleiskanoja, galimi įtrūkimai. Dėl dažno kasymo sergančiojo oda tampa sausa ir stora. Kai alergenas sukelia dermatitą, veikiant ultravioletiniams spinduliams, dermatitas vadinamas fotoalerginiu.
 
Kas kaltas?
„Šiuo metu nustatyta apie 4500 medžiagų, kurios gali sukelti alerginį kontaktinį dermatitą, – pasakojo R.Mačiulienė. – Dažniausiai alergines reakcijas sukelia metalai, ypač nikelis, kurio yra juvelyrikos dirbiniuose, mobiliuosiuose telefonuose, kūno priežiūros priemonėse esančios sudėtinės medžiagos, kosmetika (kvapai, konservantai), odos gaminiai (cheminės medžiagos, naudojamos odai išdirbti, dažyti, paruošti), lateksas, plaukų dažai. Taip pat kai kurie tepami vaistai, ypač naudojami esant lėtinėms, negyjančioms opoms.“
 
Alergiją gali sukelti ir guminės pirštinės, drabužių gumelės, guminiai žaislai, žindukai, balionai, maudymosi kepuraitės, prezervatyvai, padangos, elastiniai bintai, kramtomoji guma. Kontaktinę dilgėlinę sukelia kiviai, bananai, avokadai, įvairūs augalai.
 
Apsilanko daug pacientų
Per metus Kauno klinikinės ligoninės Odos ir venerinių ligų poliklinikoje iš viso apsilanko iki 50 tūkst. pacientų. Šiuos ligonius konsultuoja profesionalūs ir garsūs savo srities specialistai, kurie taiko ir nuolatinę priežiūrą. Pacientams tiriamos ir gydomos odos, plaukų, nagų, lytiškai plintančios ligos. Su modernia aparatūra tiriami ir šalinami apgamai, odos dariniai, taikoma pakitusių nagų plokštelių priežiūra ir gydymo procedūros. Poliklinikoje dirba patyrę alergijų gydymo specialistai. Jie atlieka odos lopo alergijos mėginius su europiniais standartiniais, kojos opos ir odontologiniais alergenų rinkiniais.
 
Alergeną būtina išaiškinti
Pasaulyje kuriami įvairūs vaistiniai preparatai alergijų gydymui, tačiau efektyviausia priemone tebėra kontakto su alergenais vengimas. Tam būtina nustatyti, kas dirgina odą. „Alergenų lopo testą reikia atlikti, jei dermatito priežastis yra įtariama kontaktinė alergija ir nesiseka gydyti dermatito, – sakė R.Mačiulienė. – Reikia įsitikinti, ar pacientas nėra jautrus gydymui naudojamų vaistų sudėtyje esančioms medžiagoms.“
Kauno klinikinės ligoninės Odos ir venerinių ligų poliklinikoje medikai konsultacijos metu nusprendžia, ar žmogaus bėrimų priežastis gali būti alerginis kontaktinis dermatitas. Po to parenka reikalingą alergenų lopo rinkinį. „Testo atlikimo metu neribojama įprastinė dienos veikla, tik reikia susilaikyti nuo aktyvios fizinės veiklos, nes nugara turi būti sausa“, – aiškino R.Mačiulienė.
 
Modernios tyrimo priemonės 
Alergenų lopo testas klijuojamas ant sveikos nepažeistos odos. Nerekomenduojama tepti vietinių steroidų testo aplikacijos alergenų testo vietoje bent 3-4 savaites, kad nepasireikštų klaidingai neigiamų reakcijų dėl imunosupresijos. Didelės dozės sisteminių steroidų (daugiau nei 10mg) gali taip pat sąlygoti klaidingus rezultatus. Ant nugaros yra klijuojami lapeliai su į rinkinį įeinančiais mažos koncentracijos alergenais, jie laikomi 48 val. Po to nuimama ir vertinama uždegiminės reakcijos stiprumas po 2, 3 ir 4 parų. Vėlyvosioms reakcijoms atpažinti – po 7 dienų.
 
„Alerginio kontaktinio dermatito diagnozė patvirtinama, jei nustatoma alerginė reakcija tirtai medžiagai, – sakė R.Mačiulienė. – Gydytojas supažindina su nustatytu alergenu ir paaiškina, kaip jo išvengti ir užkirsti kelią tolesniems bėrimų paūmėjimams. Jei pašalinama priežastis (alergenas), bėrimas negydomas praeina savaime per 2-4 savaites.“
„Dabar atsirado puiki galimybė atlikti išsamesnį ištyrimą su papildomomis alergenų serijomis: stomatologiniu rinkiniu, kuris turi chemines medžiagas (plastikai, kvapai, dantų taisymui naudojamos sudėtinės medžiagos), dažniausiai alergizuojančias dirbančius dantų priežiūros srityje ir kojų opos rinkiniu su medžiagomis“, – sakė medikė.