GERL: kai virš­ki­ni­mo bė­da vie­na ne­vaikš­to

Aigustė Tavoraitė
2017-11-20
Už krū­tin­kau­lio jau­čia­te de­gi­ni­mą, grau­ži­mą? Ma­tyt, pir­miau­sia su­ne­rim­si­te dėl šir­dies būk­lės. Ta­čiau tai ga­li bū­ti ir rė­muo – pa­grin­di­nis simp­to­mas vis daž­nė­jan­čios gast­ro­e­zo­fa­gi­nio re­fliuk­so li­gos.
GERL: kai virš­ki­ni­mo bė­da vie­na ne­vaikš­to
Lie­tu­vo­je, kaip ir vi­sa­me pa­sau­ly­je, ser­ga­mu­mas GERL spar­čiai au­ga. Ne­se­niai at­lik­tas ty­ri­mas pa­ro­dė, kad mū­sų ša­ly­je per de­šimt­me­tį stem­plės už­de­gi­mo at­ve­jų pa­dau­gė­jo dau­giau nei 10 kar­tų.

Iš­pro­vo­kuo­ja net ir ast­mą

Dau­gy­bė žmo­nių pa­ti­ria gast­ro­e­zo­fa­gi­nį re­fliuk­są (GER) – skran­džio tu­ri­nio pa­te­ki­mą į stem­plę, bet apie tai daž­nai net ne­įta­ria. Jei­gu rūgš­tus skran­džio tu­ri­nys kar­tais pa­ky­la tik iki treč­da­lio stem­plės, ne­pa­sie­kia ger­klės, ne­jau­čia­mas skaus­mas, tai yra nor­ma­lu.

„GERL kom­pli­ka­ci­jos su­ke­lia stem­plės už­de­gi­mą ar ki­tų or­ga­niz­mo sis­te­mų pa­žei­di­mą. Pa­vyz­džiui, rūgš­tus skran­džio tu­ri­nys ga­li pa­tek­ti į vir­šu­ti­nius kvė­pa­vi­mo ta­kus ir iš­pro­vo­kuo­ti il­gą ko­su­lį, ast­mos prie­puo­lį, pa­cien­tams kar­to­ja­si si­nu­si­tai“, – sa­ko gy­dy­to­ja gast­ro­en­te­ro­lo­gė doc. dr. Rū­ta Ku­čins­kie­nė.

Kai pa­cien­tas bent po­rą kar­tų per sa­vai­tę mė­ne­sį ar il­giau jau­čia de­gi­ni­mą už krū­tin­kau­lio, skaus­mą duo­bu­tė­je, at­si­rūgs­ta rūgš­ti­mi, pa­sun­kė­ja ri­ji­mas, at­si­ran­da blo­gas bur­nos kva­pas, py­ki­na­ma ar net ve­mia­ma ir pan., tuo­met jau ga­li­ma įtar­ti gast­ro­e­zo­fa­gi­nio re­fliuk­so li­gą (GERL). Pa­ki­lęs į stem­plę skran­džio tu­ri­nys ga­li iš­de­gin­ti jo­je žaiz­das, nu­ken­tė­ti ki­ti or­ga­nai.
„GERL kom­pli­ka­ci­jos su­ke­lia stem­plės už­de­gi­mą ar ki­tų or­ga­niz­mo sis­te­mų pa­žei­di­mą. Pa­vyz­džiui, rūgš­tus skran­džio tu­ri­nys ga­li pa­tek­ti į vir­šu­ti­nius kvė­pa­vi­mo ta­kus ir iš­pro­vo­kuo­ti il­gą ko­su­lį, ast­mos prie­puo­lį, pa­cien­tams kar­to­ja­si si­nu­si­tai, au­sies už­de­gi­mai, ga­li skau­dė­ti ger­klę ir kt.“, – aiš­ki­no Kau­no kli­ni­kų gy­dy­to­ja gast­ro­en­te­ro­lo­gė doc. dr. Rū­ta Ku­čins­kie­nė.


Ka­da su­ne­rim­ti dėl at­py­li­nė­ji­mo

Pa­sak gy­dy­to­jos, GERL simp­to­mai la­bai pri­klau­so nuo am­žiaus. Kū­di­kiams pa­grin­di­nis po­žy­mis – at­py­li­nė­ji­mas, o jei pro­ble­ma ne­spren­džia­ma, ga­li pra­si­dė­ti kom­pli­ka­ci­ja – stem­plės už­de­gi­mas. Tuo­met ma­žy­liai ne­no­ri pra­ry­ti mais­to, kar­tais jį at­pi­la su krau­jo gys­le­lė­mis.

„Rei­kia pa­ste­bė­ti, kad vi­si kū­di­kiai at­py­li­nė­ja. Tai yra nor­ma­lus fi­zio­lo­gi­nis re­fliuk­sas. Jie ga­li at­py­li­nė­ti nuo dvie­jų sa­vai­čių ar pir­mo­jo mė­ne­sio iki pu­sės me­tų am­žiaus. Vė­liau šis fi­zio­lo­gi­nis reiš­ki­nys pa­laips­niui iš­nyks­ta. De­šim­čiai pro­cen­tų ma­žy­lių jis ga­li tęs­ti iki me­tų ar kiek il­giau. Jei kū­di­kis ge­rai val­go ir au­ga, ne­tu­ri ki­tų skun­dų, tai į at­py­li­nė­ji­mus ne­krei­pia­mas dė­me­sys“, – pa­brė­žė  R.Ku­čins­kie­nė.

Kai su GERL su­si­du­ria kiek vy­res­ni vai­kai, jie pa­tys daž­nai skun­džia­si, kad ger­klė­je jau­čia lyg gu­zą, ją skau­da, py­ki­na. Kar­tai ma­žie­ji pa­cien­tai ir ve­mia. Tė­vai pa­ste­bi, kad dar­že­li­nio am­žiaus vai­kai nak­tį kar­tais ban­do lyg at­pil­ti, ry­ja sei­les taip, lyg bū­tų sun­ku­mas ger­klė­je.

„Pa­aug­liams ir su­au­gu­siems pa­grin­di­nis GERL simp­to­mas – grau­žia rė­muo. Be­je, jiems ger­klę dėl šios li­gos skau­da daž­niau nei ma­žiems vai­kams“, – sa­kė gy­dy­to­ja.

Vis dau­gė­ja ser­gan­čių­jų

Lie­tu­vo­je, kaip ir vi­sa­me pa­sau­ly­je, ser­ga­mu­mas GERL spar­čiai au­ga. Ne­se­niai at­lik­tas ty­ri­mas pa­ro­dė, kad mū­sų ša­ly­je per de­šimt­me­tį stem­plės už­de­gi­mo at­ve­jų pa­dau­gė­jo dau­giau nei 10 kar­tų.

„Stem­plės už­de­gi­mas ga­li kil­ti dėl dvie­jų prie­žas­čių: ko­kio che­mi­nio po­vei­kio (pa­vyz­džiui, nu­si­de­gi­nus ac­to esen­ci­ja), ar­ba – pa­ki­lu­sio rūgš­taus skran­džio tu­ri­nio. To­dėl ty­ri­mo duo­me­nys lei­džia teig­ti, kad ser­ga­mu­mas GERL au­ga. Dau­gė­ja ser­gan­čių ma­žų vai­kų. Su mais­tu jie gau­na daug įvai­rių prie­dų, ku­rie ska­ti­na mais­to aler­gi­ją, o ši pro­vo­kuo­ja šią li­gą. GERL pa­ska­ti­na ne tik ne­tin­ka­ma mi­ty­ba, bet ir blo­ga emo­ci­nė būk­lė, stre­sas“, – kal­bė­jo R.Ku­čins­kie­nė.


GERL prie­žas­tys pa­gal li­gos pa­to­ge­ne­zę skirs­to­mos į pir­mi­nes ir ant­ri­nes. Ji bū­na su­si­ju­si su skran­džio, stem­plės ar dvy­li­ka­pirš­tės žar­nos li­go­mis, kuo­met vy­rau­ja apa­ti­nio stem­plės rau­ko re­gu­lia­ci­jos su­tri­ki­mas, pa­vyz­džiui, ser­gant opa­li­ge, stem­plės ir skran­džio už­de­gi­mais, po­li­pais, na­vi­kais.

Ant­ri­nės prie­žas­tys – tuo­met, kai re­fliuk­sas vyks­ta dėl ner­vų sis­te­mos dir­gi­ni­mo esant vi­sai ki­toms li­goms, pa­vyz­džiui, šla­pi­mo ta­kų in­fek­ci­joms, inks­tų li­goms, aler­gi­joms, cuk­ri­niam dia­be­tui, psi­chi­kos ar ner­vų sis­te­mų li­goms. 

Nau­do­ja pre­pa­ra­tus ir iš jū­ros dum­blių 

No­rint pra­dė­ti GERL gy­dy­ti pir­miau­sia rei­kia nu­sta­ty­ti šio su­tri­ki­mo prie­žas­tis. Įver­ti­nęs si­tu­a­ci­ją gy­dy­to­jas pir­miau­sia pa­de­da su­re­gu­liuo­ti mi­ty­bą (sudaromas tinkamas mitybos planas, o pri­rei­kus ski­ria ir vais­tų. GERL gy­dy­mo me­tu rei­kia veng­ti ašt­raus, rūgš­taus, rie­baus mais­to, pa­vyz­džiui, cit­ru­si­nių vai­sių, obuo­lių, po­mi­do­rų sul­čių ir vai­sių, gė­ri­mų su an­glia­rūgš­te, ka­vos, karš­to šo­ko­la­do, aler­gi­zuo­jan­čių vais­ta­žo­lių ar­ba­tų.


„Ypač mo­kyk­li­nio am­žiaus vai­kams yra svar­bus nor­ma­lus mi­ty­bos re­ži­mas. Kuo jau­nes­nis pa­cien­tas, tuo daž­niau jis tu­ri pa­val­gy­ti“, – pa­ta­rė R.Ku­čins­kie­nė. Pre­pa­ra­tai ski­ria­mi, kai GERL simp­to­mai pra­de­da truk­dy­ti li­go­nio gy­ve­ni­mo ko­ky­bei.
„Vie­na vais­tų gru­pė slo­pi­na rūgš­čių kie­kį skran­dy­je, jais gy­do­ma tik stem­plės už­de­gi­mai. Jei tu­ri­me pa­vo­jin­gų simp­to­mų, pa­vyz­džiui, il­gai trun­kan­tį ko­su­lį, ast­mą, gy­dy­mo kur­sas trun­ka iki 2–3 mė­ne­sių. O iš jū­ros dum­blių pa­ga­min­ti sau­gūs pre­pa­ra­tai – mag­nio ar­ba nat­rio al­gi­na­tai – ski­ria­mi, kai sie­kia­ma su­da­ry­ti skrandžio sultims bar­je­rą. Al­gi­na­tai var­to­ja­mi po val­gio me­cha­niš­kai už­da­ro iš­ėji­mą į stem­plę, tuo­met ne­įvyks­ta re­fliuk­sas. Kai mais­tas skran­dy­je su­virš­ki­na­mas, šis pre­pa­ra­tas per žar­ny­ną pa­si­ša­li­na iš or­ga­niz­mo“, – sa­kė gy­dy­to­ja. 

 Tarp kitko:

• Ma­no­ma, kad Lie­tu­vo­je GERL ser­ga apie 10 proc. gy­ven­to­jų, pa­pli­ti­mas tarp vy­rų ir mo­te­rų ne­si­ski­ria. Kai ku­riais GERL at­ve­jais at­lie­ka­mos ope­ra­ci­jos.
• Iš jū­ros dum­blių iš­gau­na­mi al­gi­na­tai nau­do­ja­mi ne tik ser­gant GERL, bet ir mais­to pra­mo­nė­je ga­mi­nant le­dus, kre­mus, sal­dai­nius ir kt.

Verta žinoti:
 
Gast­ro­tuss – tai me­di­ci­nos prie­mo­nė, skir­ta gy­dy­ti gast­ro­e­zo­fa­gi­nio re­fliuk­so li­gą, ma­žin­ti su li­ga su­si­ju­sius simp­to­mus, pvz., kąs­nio po­jū­tį ryk­lė­je, ko­su­lį, rė­me­nį, ezo­fa­gi­tą, dis­fo­ni­ją, su­tri­ku­sią no­sies ir ryk­lės epi­te­li­za­ci­ją, at­py­li­nė­ji­mą, už­de­gi­mą bei ki­tus ant­ri­nius gast­ro­e­zo­fa­gi­nio re­fliuk­so su­ke­lia­mus su­tri­ki­mus.
Tai – me­cha­ni­nio po­vei­kio prie­mo­nė, ku­ri su­ku­ria bar­je­rą skran­džio tu­ri­nio at­py­li­mui, ta­čiau ne­ma­ži­na rūgš­čų kie­kio skran­dy­je.
Gast­ro­tuss skran­džio rūgš­čio­je ter­pė­je su­da­ro plū­du­rą, ku­ris tar­si už­da­ro skran­dį ir ne­lei­džia jo tu­ri­niui pa­kil­ti at­gal į stem­plę.
Su­dė­ty­je esan­tis si­me­ti­ko­nas ma­ži­na du­jų su­si­da­ry­mą, leng­vi­na jų pa­ša­li­ni­mą, pre­pa­- ra­tas ne­ab­sor­buo­ja­mas virš­ki­ni­mo trak­te.
Gast­ro­tuss efek­ty­viai ir grei­tai nu­ra­mi­na re­fliuk­so su­kel­tą ko­su­lį ir ki­tus ne­ma­lo­nius simp­to­mus.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Prof. J.Macijauskienė: brangiausia – sutikti žmonės ir bendrystė

      Prof. J.Macijauskienė: brangiausia – sutikti žmonės ir bendrystė

      „Baigusi mūsų universitetą, iškart pradėjau dirbti dėstytoja, tad visas akademinis gyvenimas ir vyko čia. Brangiausia...
      Dr. A.Pranculis: gali vaikščioti su aneurizma ir to nežinoti

      Dr. A.Pranculis: gali vaikščioti su aneurizma ir to nežinoti

      „Įsivaizduokit, po tokio ypač sudėtingo dviejų aneurizmų gydymo žmogus teoriškai gali po valandos pradėti vaik&scaron...

      Budinti vaistinė


      Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

      Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

      Vasaros sezonui įgaunant pagreitį, specialistai perspėja atkreipti dėmesį į kelionių vaistinėlės sudėtį – ją būtina ruo&scar...
      Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

      Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

      „Sperminas skystas – vartojamas prie bendro silpnumo, po infekcinių susirgimų, prie neurastenijos, prie širdies...

      razinka


      Sveika šeima


      Vasaros išvykas gadina vabzdžiai

      Dėl klimato pokyčių įsibėgėjanti vasara stebina ne tik nenuspėjamais orais, bet ir neįprastai aktyviais vabzdžiais. „Šių metų pavasaris ir vasara gana drėgni – todėl stebimi gausesni vabzdžių spiečiai ir, žinoma, dažnesni įkandimai. Šiemet kreipiasi daug pacientų – tiek vaikų, tiek ir suaugusiųjų, kuri...

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      Kaip iš kelionės neparsivežti tymų?

      Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centras (ECDC) praneša apie didėjantį sergamumą tymais Europoje. Didžiausias atvejų skaičius užfiksuotas Rumunijoje, kur nuo metų pradžios jau susirgo daugiau nei 7 tūkst. žmonių. Taip pat protrūkiai registruojami Prancūzijoje, Nyderlanduose, Belgijoje ir Ispanijoje.

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
      Margarita Jankauskaitė Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
      Pagalbos mirti dilemos
      Paulius Skruibis Pagalbos mirti dilemos
      Legenda apie širdį
      Henrikas Vaitiekūnas Legenda apie širdį

      Naujas numeris