Iš­pro­vo­kuo­ja net ir ast­mą

Dau­gy­bė žmo­nių pa­ti­ria gast­ro­e­zo­fa­gi­nį re­fliuk­są (GER) – skran­džio tu­ri­nio pa­te­ki­mą į stem­plę, bet apie tai daž­nai net ne­įta­ria. Jei­gu rūgš­tus skran­džio tu­ri­nys kar­tais pa­ky­la tik iki treč­da­lio stem­plės, ne­pa­sie­kia ger­klės, ne­jau­čia­mas skaus­mas, tai yra nor­ma­lu.

„GERL kom­pli­ka­ci­jos su­ke­lia stem­plės už­de­gi­mą ar ki­tų or­ga­niz­mo sis­te­mų pa­žei­di­mą. Pa­vyz­džiui, rūgš­tus skran­džio tu­ri­nys ga­li pa­tek­ti į vir­šu­ti­nius kvė­pa­vi­mo ta­kus ir iš­pro­vo­kuo­ti il­gą ko­su­lį, ast­mos prie­puo­lį, pa­cien­tams kar­to­ja­si si­nu­si­tai“, – sa­ko gy­dy­to­ja gast­ro­en­te­ro­lo­gė doc. dr. Rū­ta Ku­čins­kie­nė.

Kai pa­cien­tas bent po­rą kar­tų per sa­vai­tę mė­ne­sį ar il­giau jau­čia de­gi­ni­mą už krū­tin­kau­lio, skaus­mą duo­bu­tė­je, at­si­rūgs­ta rūgš­ti­mi, pa­sun­kė­ja ri­ji­mas, at­si­ran­da blo­gas bur­nos kva­pas, py­ki­na­ma ar net ve­mia­ma ir pan., tuo­met jau ga­li­ma įtar­ti gast­ro­e­zo­fa­gi­nio re­fliuk­so li­gą (GERL). Pa­ki­lęs į stem­plę skran­džio tu­ri­nys ga­li iš­de­gin­ti jo­je žaiz­das, nu­ken­tė­ti ki­ti or­ga­nai.
„GERL kom­pli­ka­ci­jos su­ke­lia stem­plės už­de­gi­mą ar ki­tų or­ga­niz­mo sis­te­mų pa­žei­di­mą. Pa­vyz­džiui, rūgš­tus skran­džio tu­ri­nys ga­li pa­tek­ti į vir­šu­ti­nius kvė­pa­vi­mo ta­kus ir iš­pro­vo­kuo­ti il­gą ko­su­lį, ast­mos prie­puo­lį, pa­cien­tams kar­to­ja­si si­nu­si­tai, au­sies už­de­gi­mai, ga­li skau­dė­ti ger­klę ir kt.“, – aiš­ki­no Kau­no kli­ni­kų gy­dy­to­ja gast­ro­en­te­ro­lo­gė doc. dr. Rū­ta Ku­čins­kie­nė.

Ka­da su­ne­rim­ti dėl at­py­li­nė­ji­mo

Pa­sak gy­dy­to­jos, GERL simp­to­mai la­bai pri­klau­so nuo am­žiaus. Kū­di­kiams pa­grin­di­nis po­žy­mis – at­py­li­nė­ji­mas, o jei pro­ble­ma ne­spren­džia­ma, ga­li pra­si­dė­ti kom­pli­ka­ci­ja – stem­plės už­de­gi­mas. Tuo­met ma­žy­liai ne­no­ri pra­ry­ti mais­to, kar­tais jį at­pi­la su krau­jo gys­le­lė­mis.

„Rei­kia pa­ste­bė­ti, kad vi­si kū­di­kiai at­py­li­nė­ja. Tai yra nor­ma­lus fi­zio­lo­gi­nis re­fliuk­sas. Jie ga­li at­py­li­nė­ti nuo dvie­jų sa­vai­čių ar pir­mo­jo mė­ne­sio iki pu­sės me­tų am­žiaus. Vė­liau šis fi­zio­lo­gi­nis reiš­ki­nys pa­laips­niui iš­nyks­ta. De­šim­čiai pro­cen­tų ma­žy­lių jis ga­li tęs­ti iki me­tų ar kiek il­giau. Jei kū­di­kis ge­rai val­go ir au­ga, ne­tu­ri ki­tų skun­dų, tai į at­py­li­nė­ji­mus ne­krei­pia­mas dė­me­sys“, – pa­brė­žė  R.Ku­čins­kie­nė.

Kai su GERL su­si­du­ria kiek vy­res­ni vai­kai, jie pa­tys daž­nai skun­džia­si, kad ger­klė­je jau­čia lyg gu­zą, ją skau­da, py­ki­na. Kar­tai ma­žie­ji pa­cien­tai ir ve­mia. Tė­vai pa­ste­bi, kad dar­že­li­nio am­žiaus vai­kai nak­tį kar­tais ban­do lyg at­pil­ti, ry­ja sei­les taip, lyg bū­tų sun­ku­mas ger­klė­je.

„Pa­aug­liams ir su­au­gu­siems pa­grin­di­nis GERL simp­to­mas – grau­žia rė­muo. Be­je, jiems ger­klę dėl šios li­gos skau­da daž­niau nei ma­žiems vai­kams“, – sa­kė gy­dy­to­ja.

Vis dau­gė­ja ser­gan­čių­jų

Lie­tu­vo­je, kaip ir vi­sa­me pa­sau­ly­je, ser­ga­mu­mas GERL spar­čiai au­ga. Ne­se­niai at­lik­tas ty­ri­mas pa­ro­dė, kad mū­sų ša­ly­je per de­šimt­me­tį stem­plės už­de­gi­mo at­ve­jų pa­dau­gė­jo dau­giau nei 10 kar­tų.

„Stem­plės už­de­gi­mas ga­li kil­ti dėl dvie­jų prie­žas­čių: ko­kio che­mi­nio po­vei­kio (pa­vyz­džiui, nu­si­de­gi­nus ac­to esen­ci­ja), ar­ba – pa­ki­lu­sio rūgš­taus skran­džio tu­ri­nio. To­dėl ty­ri­mo duo­me­nys lei­džia teig­ti, kad ser­ga­mu­mas GERL au­ga. Dau­gė­ja ser­gan­čių ma­žų vai­kų. Su mais­tu jie gau­na daug įvai­rių prie­dų, ku­rie ska­ti­na mais­to aler­gi­ją, o ši pro­vo­kuo­ja šią li­gą. GERL pa­ska­ti­na ne tik ne­tin­ka­ma mi­ty­ba, bet ir blo­ga emo­ci­nė būk­lė, stre­sas“, – kal­bė­jo R.Ku­čins­kie­nė.

GERL prie­žas­tys pa­gal li­gos pa­to­ge­ne­zę skirs­to­mos į pir­mi­nes ir ant­ri­nes. Ji bū­na su­si­ju­si su skran­džio, stem­plės ar dvy­li­ka­pirš­tės žar­nos li­go­mis, kuo­met vy­rau­ja apa­ti­nio stem­plės rau­ko re­gu­lia­ci­jos su­tri­ki­mas, pa­vyz­džiui, ser­gant opa­li­ge, stem­plės ir skran­džio už­de­gi­mais, po­li­pais, na­vi­kais.

Ant­ri­nės prie­žas­tys – tuo­met, kai re­fliuk­sas vyks­ta dėl ner­vų sis­te­mos dir­gi­ni­mo esant vi­sai ki­toms li­goms, pa­vyz­džiui, šla­pi­mo ta­kų in­fek­ci­joms, inks­tų li­goms, aler­gi­joms, cuk­ri­niam dia­be­tui, psi­chi­kos ar ner­vų sis­te­mų li­goms. 

Nau­do­ja pre­pa­ra­tus ir iš jū­ros dum­blių 

No­rint pra­dė­ti GERL gy­dy­ti pir­miau­sia rei­kia nu­sta­ty­ti šio su­tri­ki­mo prie­žas­tis. Įver­ti­nęs si­tu­a­ci­ją gy­dy­to­jas pir­miau­sia pa­de­da su­re­gu­liuo­ti mi­ty­bą (sudaromas tinkamas mitybos planas, o pri­rei­kus ski­ria ir vais­tų. GERL gy­dy­mo me­tu rei­kia veng­ti ašt­raus, rūgš­taus, rie­baus mais­to, pa­vyz­džiui, cit­ru­si­nių vai­sių, obuo­lių, po­mi­do­rų sul­čių ir vai­sių, gė­ri­mų su an­glia­rūgš­te, ka­vos, karš­to šo­ko­la­do, aler­gi­zuo­jan­čių vais­ta­žo­lių ar­ba­tų.

„Ypač mo­kyk­li­nio am­žiaus vai­kams yra svar­bus nor­ma­lus mi­ty­bos re­ži­mas. Kuo jau­nes­nis pa­cien­tas, tuo daž­niau jis tu­ri pa­val­gy­ti“, – pa­ta­rė R.Ku­čins­kie­nė. Pre­pa­ra­tai ski­ria­mi, kai GERL simp­to­mai pra­de­da truk­dy­ti li­go­nio gy­ve­ni­mo ko­ky­bei.
„Vie­na vais­tų gru­pė slo­pi­na rūgš­čių kie­kį skran­dy­je, jais gy­do­ma tik stem­plės už­de­gi­mai. Jei tu­ri­me pa­vo­jin­gų simp­to­mų, pa­vyz­džiui, il­gai trun­kan­tį ko­su­lį, ast­mą, gy­dy­mo kur­sas trun­ka iki 2–3 mė­ne­sių. O iš jū­ros dum­blių pa­ga­min­ti sau­gūs pre­pa­ra­tai – mag­nio ar­ba nat­rio al­gi­na­tai – ski­ria­mi, kai sie­kia­ma su­da­ry­ti skrandžio sultims bar­je­rą. Al­gi­na­tai var­to­ja­mi po val­gio me­cha­niš­kai už­da­ro iš­ėji­mą į stem­plę, tuo­met ne­įvyks­ta re­fliuk­sas. Kai mais­tas skran­dy­je su­virš­ki­na­mas, šis pre­pa­ra­tas per žar­ny­ną pa­si­ša­li­na iš or­ga­niz­mo“, – sa­kė gy­dy­to­ja. 

---

 Tarp kitko:

• Ma­no­ma, kad Lie­tu­vo­je GERL ser­ga apie 10 proc. gy­ven­to­jų, pa­pli­ti­mas tarp vy­rų ir mo­te­rų ne­si­ski­ria. Kai ku­riais GERL at­ve­jais at­lie­ka­mos ope­ra­ci­jos.
• Iš jū­ros dum­blių iš­gau­na­mi al­gi­na­tai nau­do­ja­mi ne tik ser­gant GERL, bet ir mais­to pra­mo­nė­je ga­mi­nant le­dus, kre­mus, sal­dai­nius ir kt.

---

Verta žinoti:
 
Gast­ro­tuss – tai me­di­ci­nos prie­mo­nė, skir­ta gy­dy­ti gast­ro­e­zo­fa­gi­nio re­fliuk­so li­gą, ma­žin­ti su li­ga su­si­ju­sius simp­to­mus, pvz., kąs­nio po­jū­tį ryk­lė­je, ko­su­lį, rė­me­nį, ezo­fa­gi­tą, dis­fo­ni­ją, su­tri­ku­sią no­sies ir ryk­lės epi­te­li­za­ci­ją, at­py­li­nė­ji­mą, už­de­gi­mą bei ki­tus ant­ri­nius gast­ro­e­zo­fa­gi­nio re­fliuk­so su­ke­lia­mus su­tri­ki­mus.
Tai – me­cha­ni­nio po­vei­kio prie­mo­nė, ku­ri su­ku­ria bar­je­rą skran­džio tu­ri­nio at­py­li­mui, ta­čiau ne­ma­ži­na rūgš­čų kie­kio skran­dy­je.
Gast­ro­tuss skran­džio rūgš­čio­je ter­pė­je su­da­ro plū­du­rą, ku­ris tar­si už­da­ro skran­dį ir ne­lei­džia jo tu­ri­niui pa­kil­ti at­gal į stem­plę.
Su­dė­ty­je esan­tis si­me­ti­ko­nas ma­ži­na du­jų su­si­da­ry­mą, leng­vi­na jų pa­ša­li­ni­mą, pre­pa­- ra­tas ne­ab­sor­buo­ja­mas virš­ki­ni­mo trak­te.
Gast­ro­tuss efek­ty­viai ir grei­tai nu­ra­mi­na re­fliuk­so su­kel­tą ko­su­lį ir ki­tus ne­ma­lo­nius simp­to­mus.