Aplinkos ministras apie GMO: pasaulis išleido džiną iš butelio

Deimantė Zailskaitė
2016-05-09
„Nenoriu nei savo, nei kaimyno darže matyti genetiškai modifikuotų organizmų. Nenoriu, kad jų turėtų lenkai ar olandai, nes daug keliaujame ir nežinia, ką galime parsivežti lauktuvių“, - sako aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, kalbėdamas apie aršias diskusijas keliančius ir nevienareikšmiškai vertinamus genetiškai modifikuotus organizmus bei produktus.
Aplinkos ministras apie GMO: pasaulis išleido džiną iš butelio
„Aš įsivaizduoju, kad ypač genetiškai pakeitus mikroorganizmus, bakterijas, šios taptų kam nors atsparios, galime susilaukti tokios situacijos, kad neturėsime kuo gydytis, kaip apsiginti nuo tų mikroorganizmų“, - teigia aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

- Ar lietuviai turi pakankamai informacijos apie tai, kas yra GMO ir kokius pavojus tai gali sukelti sveikatai?
- Turbūt nepakankamai. Informacijos srautas - milžiniškas ir žmonės sunkiai atsirenka. Juolab kad yra nevienareikšmiškų nuomonių ir suinteresuotų pusių. Kai kurie augintojai, ypač užsienyje, suinteresuoti, kad genetiškai modifikuoti organizmai būtų auginami. Kiti teigia: amerikiečiai šitiek naudoja - nei jie miršta, nei ką. Iš tikrųjų turime tokią situaciją, kad moksliškai nėra įrodyta, jog genetiškai modifikuoti produktai kenktų sveikatai.
 
Galime įvardinti žymiai akivaizdesnių žmogaus sveikatai kenkiančių dalykų, tačiau genetiškai modifikuoti organizmai, augalai ir jų poveikis gali būti ilgalaikis, pasireikšti po kelių generacijų.
Esu matęs dokumentinį filmą apie žiurkes, kurios buvo maitinamos genetiškai modifikuotu maistu ir penktoje kartoje pasitaikė labai daug išsigimimų. Jeigu tikėtume filmo kūrėjų teiginiais, reikia labai atsargiai vertinti genetiškai modifikuotus produktus...
 
- Kurią gi pusę palaiko mūsų šalies ūkininkai, žinant, kad kai kuriose laboratorijose jau yra vykdomi tyrimai su genetiškai modifikuotais organizmais?

- Ūkininkai prisibijo konkurencijos: kas bus, jeigu kiti naudos, o jie – ne? Jie taip ir sako: „Mes sutinkame, kad tai nėra iki galo ištirta ir reikėtų vengti juos vartoti, bet kas bus, jeigu čia pat kaimynai lenkai augins tokius augalus?“ Yra blogai, kai su sveikata ir tam tikromis rizikomis susiję dalykai tampa komercija.
 
Pasaulis, galima sakyti, išsileido džiną iš butelio. Gal jis geras, o gal ir nelabai. Pirmiausia reikia įsitikinti, ar tikrai GMO nekenkia, o tik tada drįsti naudoti. Aišku, yra problema, kad kai kurios šalys, naudodamos genetiškai modifikuotus augalus, įgyja tam tikrą pranašumą. Žinome, kad atsiranda augalų rūšių, kurios įgijusios tam tikrų savybių, pavyzdžiui, jų nepuola kenkėjai, yra apsaugomos.
 
Svarbiausia - koks yra ilgalaikis poveikis žmogaus sveikatai ir gyvūnams?
Lietuvoje mokslinius tyrimus su genetiškai modifikuotais organizmais vykdo keturiolika įstaigų, kur taikomi aukšto lygio apribojimai ir apsaugos priemonės. Žinoma, yra tam tikros taisyklės ir reikalavimai, kad tai ir liktų tarp laboratorijos sienų ir nepatektų į aplinką.
Mes periodiškai juos kontroliuojame ir prižiūrime pagal rizikos klases, bet kol kas jokių pažeidimų šioje srityje nebuvo nustatyta.
 
- Tad, ar galime jaustis ramūs, kad ant lietuvio stalo nepatenka genetiškai modifikuotų produktų?
- Visiškai ramūs negalime būti, nes yra naudojami įvairūs priedai, papildai, mišiniai, pašarai gyvūnams, atvežami iš kitų šalių, kuriose galbūt naudojami genetiškai modifikuoti produktai.
Mūsų aplinkos apsaugos departamentai kontrolę vykdo kas trejus metus. Iki šiol pažeidimų nenustatyta.
 
Manau, kad ateityje kontrolę būtų galima sugriežtinti, nes komercinis noras atsivežti tokių produktų ar augalų didėja. Kas gali garantuoti, kad ūkininkai neatsiveš maišo kito sėklų ir nepradės eksperimentuoti? Kai rasime lauką, užsėtą genetiškai modifikuotais augalais, jau gali būti vėlu...
Reikia galvoti, kaip kartu su Žemės ūkio ministerija sugriežtinti kontrolę, kad neatsitiktų taip, jog galvojame, kad mums niekas negresia ir esame ramūs, o kas nors jau patyliukais eksperimentuoja. Tikėkimės, kad taip nėra.

 
- Vadinasi, negalėčiau auginti genetiškai modifikuotų augalų savo darže...
- Nė nebandykite! Tai - draudžiama. Pirmiausiai būtumėte nubausta pagal žalos aplinkai dydį. Su Žemės ūkio ministerija laikomės vieningos pozicijos, kad kol nėra aiškių tyrimų, nereikėtų Lietuvoje leisti ir kol kas neleidžiame auginti genetiškai modifikuotų augalų.
 
Europos Sąjunga priėmė diplomatinį sprendimą, kad šalys savo nuožiūra nuspręstų. Europos Sąjungos Aplinkos taryboje pirmiausiai išdiskutuojama, po to balsuojama ir linkstama prie vienokio ar kitokio sprendimo. Šiuo atveju buvo daug kalbėta apie genetiškai modifikuotus organizmus, bet galiausiai (dėl to, kad moksliškai pagrįstų tyrimų neturime) buvo priimta, kad šalys pačios savarankiškai nusprendžia: leidžia auginti kai kuriuos genetiškai modifikuotus produktus arba ne.
 
Galbūt taip padaryta sąmoningai: jeigu nenorite – neauginkite, bet jie savaime paplis, kaip pažangus ir produktyvus dalykas, ir vieną dieną jūs patys persigalvosite.

Saugumo sumetimais, nei vaikams, nei anūkams nenorėtume duoti tokių produktų, kurie nežinia, kaip atsilieps jų sveikatai ir ateinančioms kartoms.
 
- Galbūt teko ragauti genetiškai modifikuotų produktų arba bent matyti jais nusėtus laukus?
- Ne. Arba nežinojau. (Šypsosi.)
Nėra tekę vaikščioti ir po genetiškai modifikuotų kukurūzų laukus. Niekas per daug ir nesiūlo. Esu ne kartą buvęs Jungtinėse Amerikos Valstijose ir vienoje išvykoje kaip tik labai norėjau pasižiūrėti, kaip atrodo jų fermos ir kaip gyvena vadinamieji kaubojai. Mačiau jų laukus, labai gražius augalus, bet tuomet nepagalvojau, kad jie gali būti genetiškai modifikuoti. Aš manau, kad amerikiečiai yra priėję tokį intensyvumo kraštą, kai minutėmis, sekundėmis, gramais viskas apskaičiuota.
 
Manau, kad mes jau per daug lendame į Dievo kūriniją. Buvo toks geras posakis: gamta gali patenkinti bet kokį mūsų poreikį, bet ji niekada neatleis mūsų gobšumo.
Nežinau, kuo baigsis Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų prekybos sutartis, kur bus nubrėžtos tam tikros tolerancijos ribos šalims, kad jie savo nuožiūra galėtų importuoti arba vartoti pašarams genetiškai modifikuotus produktus, kurių Amerikoje yra gyva galimybė. Tad artimiausiais metais, ko gero, reikės rimtų sprendimų.
 
- Jau užsiminėte apie mūsų šalyje vykdomus tyrimus su genetiškai modifikuotais organizmais. Kokie tokių eksperimentų pavojai?   
- Aš įsivaizduoju, kad ypač genetiškai pakeitus mikroorganizmus, bakterijas, šios taptų kam nors atsparios ir galime susilaukti tokios situacijos, kai neturėsime kuo gydytis, kaip apsiginti nuo tų mikroorganizmų. Dabar vien populiarią literatūrą skaitant apie biologiją yra drąsiai teigiama, kad žmonija Gamtos medyje užmiršo vieną svarbią šaką – būtent mikroorganizmus.
 
Mokslininkai sako, kad į mikroorganizmus reikia kuo daugiau atkreipti dėmesio. Kita vertus, reikia tirti laboratorijose (farmacininkai irgi labai domisi), galbūt tokie mikroorganizmai gali būti geri pagalbininkai kovojant su tam tikrais kenksmingais mikroorganizmais, bakterijomis, galbūt padės apsisaugoti nuo ligų. Esame kryžkelėje, kai dar nėra aišku, kur pasukti. Kol nėra aišku, ir nereikėtų niekur sukti.
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ričardas Daunoravičius: „Šiandien motinystė prilygsta sakramentui“

    Ričardas Daunoravičius: „Šiandien motinystė prilygsta sakramentui“

    Kone 45 metus gydytoju akušeriu dirbantis Ričardas Daunoravičius, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Akušerijos ir...
    Jauna mergina: net menkiausias širdies permušimas keldavo paniką

    Jauna mergina: net menkiausias širdies permušimas keldavo paniką

    Įsivaizduokite situaciją, kai visu kūnu jaučiate, jog smarkiai sunegalavote ir skubiai reikalinga greitoji pagalba. Tačiau atvykę ...

    Budinti vaistinė


    Nuo COVID-19 pradėti skiepyti šalies vaistininkai

    Nuo COVID-19 pradėti skiepyti šalies vaistininkai

    Pagrindinis šalies vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ informuoja, kad įmonės darbuotojai jau pavieniais atvejais ...
    Seimas įteisino didesnes vaistų kompensacijas nepasiturintiems

    Seimas įteisino didesnes vaistų kompensacijas nepasiturintiems

    Nuo kovo 1-osios valstybė kiek daugiau kompensuos už vaistus ir jų priemokas nepasiturintiems, neįgaliesiems ir pensininkams. ...

    Sveika šeima


    Jums tinkanti arbata gali atnešti daug naudos

    Arbata gaivina kūną, minkština širdį, budina mintį, sakė senovės persų gydytojas Avicenna. Kada kokią arbatą gerti, kaip ją paruošti, pasakoja prekybos tinklo „Skonis ir kvapas“ atstovas, arbatos žinovas Andrius Žilinskas.

    Sveikatos horoskopas


    Gruodžio 14-20 d.

    Avi­nas
    Sap­nai, su­sap­nuo­ti pir­ma­die­nio nak­tį, pil­dy­sis ar­ti­miau­siu lai­ku. Penk­ta­die­nį jau­si­te ener­gi­jos ir ge­ros nuo­tai­kos ant­plū­dį. Sa­vait­ga­lį eu­fo­ri­ja kiek nu­slūgs, ta­čiau nu­si­min­ti ne­ver­ta - ūpas pa­kils, jei at­si­pa­lai­duo­si­te namie su knyga ar karštoje vonioje.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    PAR virusas griebė už gerklės

    Statistiniais duomenimis, apie COVID-19 plitimą pasaulyje besidalijanti informacinė svetainė „Worldometers“ skelbia, jog Pietų Afrikos Respublika (PAR) pašoko į 15 vietą ir susirgimų skaičiumi toliau vejasi tokias šalis kaip Lenkija, Meksika bei Argentina. Panašu, jog ir vakcinacijos procesai šalyje klimpsta, o ligoninės nebes...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Informacijos disbalansas
    Henrikas Vaitiekūnas Informacijos disbalansas
    Ketsuekigata nani gata?
    Henrikas Vaitiekūnas Ketsuekigata nani gata?
    Tema ir būsimos potemės
    Henrikas Vaitiekūnas Tema ir būsimos potemės

    Naujas numeris

























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica