Problema ne tik ūkininkams
Retas, kuris turbūt negirdėjo, kad Afrikinis kiaulių maras (AKM) – ypač pavojinga virusinė liga. Ja serga kiaulės, šernai ir laukinės kiaulės. Tik dažnas šalies gyventojas galvoja, kad ši problema aktuali vien ūkininkams. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba perspėja, kad AKM gali sukelti rūpesčių ne tik kiaulių augintojams. Dėl šios virusinės ligos gali nukentėti ir kiti šalies ūkio sektoriai. Iš esmės, pagrindinė AKM žala šaliai – finansinė. „Pirmiausiai, žinoma, ši liga paliečia kiaulininkystės sektorių, tačiau gali nukentėti ir mėsos perdirbimo sektorius. Netenkama ir darbo vietų. Gali būti prarastos ir didžiosios užsienio rinkos. Yra tikimybė nukentėti pašarų sektoriui. Jei būtų nustatyta, kad afrikinis kiaulių maras plinta per pašarus, galimas grūdinių kultūrų eksporto ribojimas. Tačiau noriu priminti, kad Nacionaliniame maisto veterinarijos rizikos vertinimo institute, ištyrus pašarų mėginius, paimtus iš ligos židinių, buvo gauti neigiami atsakymai,“ – apie galimus nuostolius šaliai pasakojo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos skyriaus l.e.p. skyriaus vedėjo pavaduotojas-valstybinis veterinarijos inspektorius Artūras Šimkus.
 
Kovos būdai
Pagrindiniai kovos su afrikiniu kiaulių maru būdai – kiaulių laikytojų griežtų biologinių saugumo priemonių reikalavimų laikymasis ir šernų populiacijos reguliacija. Šių laukinių gyvūnų populiacija neturėtų būti perteklinė.
A.Šimkus paaiškino, kad šernų populiacija mūsų šalyje yra didelė, todėl kovoti su maro paplitimu joje yra labai sunku. „Kai užsikrečia kiaulės, lokalizuoti ligos židinį kur kas paprasčiau. Šernai – laukiniai gyvūnai, vaikšto kur nori. Sumedžioti juos sudėtinga,“ – apie AKM suvaldymo problemas pasakojo specialistas. - Kiaulių laikytojai, pastebėję neaiškių ženklų, visuomet turi kreiptis į veterinarus ir pranešti tarnyboms. Geriau ligą pastebėti anksčiau. Na, o medžiotojai yra mūsų akys ir ausys, todėl radus nugaišusį šerną raginu taip pat nedelsti ir mus informuoti.“
Jei kiaulių augintojai nesilaiko saugos reikalavimų, ligos paplitimo tikimybė padidėja. Norint išvengti AKM, veterinarijos specialistai pataria naudoti dezinfekuojamąsias priemones, riboti pašalinių asmenų lankymąsi, stebėti laikomas kiaules.
 
Yra ką paneigti
A.Šimkus teigia, kad žmonėms informacijos apie AKM pakanka, tačiau vis dar esama mitų, kuriuos reikėtų paneigti. „Žmonės galvoja, kad pavojinga valgyti afrikiniu kiaulių maru užsikrėtusių gyvulių mėsą. Tačiau noriu akcentuoti, kad šia liga serga tik kiaulės ir šernai. Žmonėms ar kitiems gyvūnams ji nepavojinga. Užsikrėtusių kiaulių mėsą draudžiama vartoti ne dėl pavojaus sveikatai, o dėl viruso išplatinimo galimybės,“ – pasakojo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas.
Anot jo, taip pat daug kas galvoja, kad pavojingos tik iš užkrėstų teritorijų atvežtos maistinės atliekos, o savo virtuvės – ne. Pasirodo, AKM protrūkiai įvairiose pasaulio šalyse prasidėjo būtent per maisto atliekas. Todėl specialistai griežtai draudžia kiaules šerti gyvūninės kilmės maisto atliekomis.
„Dabar kilęs ažiotažas dėl kiaulių registracijos. Daugelis žmonių galvoja, kad jei laiko po vieną ar dvi kiaules, jų nereikia registruoti. Visi kiaulių augintojai privalo registruoti gyvulius du kartus per metus sausio ir liepos mėnesiais. Siekiantys valstybės paramos – kartą per metų ketvirtį. Kiaulių registracija svarbi ne tiek Veterinarijos tarnybai, kiek patiems augintojams. Kilus AKM išplitimo pavojui, nustačius šios ligos atvejį ūkyje, už sunaikintus gyvūnus valstybė suteikia kompensacijas. Tačiau, jos skiriamos tik už registruotus gyvūnus“ – aiškino A.Šimkus.
 
Tarp kitko
Žemės ūkio ministerija pristatė parengtą prevencijos ir kontrolės priemonių programą, kurį turėtų suvaldyti situaciją. Ši programa bus suderinta su Latvija, Estija ir Lenkija, o vėliau nusiųsta Europos Komisijai. Savo pasiūlymus Šiaurinės kaimynės jau pateikė, dabar laukiama Lenkijos. Iš viso plane yra išskirtos trys priemonių grupės: prevencijos ir kontrolės priemonės, parama smulkiajam ūkiui, mobili naikinimo komanda. Galutinai parengta programa bus pristatyta Europos Komisijai rugsėjo pradžioje. Į šią ES instituciją ketinama kreiptis dėl 100 proc. patiriamų nuostolių ir išlaidų kompensavimo. Išskyrus atvejus, kai ketinama pereiti prie kitokios žemės ūkio veiklos, tuomet bus prašoma kompensuoti iki 70 proc. išlaidų.