Vakar buvo Kvailių diena. Visi bandė būti protingi, todėl juokavo rimtomis politinėmis, ūkinėmis temomis. Tai nėra gerai, nes kas nori nuoširdžiai eilinį kartą juoktis iš graužinienių ar nenugriaunamų Vilniaus žaliojo tilto statulų.
Reikėtų įsteigti nacionalinio „durniaus“ premiją. Na, kad ir šimto tūkstančio eurų. Tegul vardan verto prizo konkuruoja ne tik aktoriai, bet ir valdininkai. Ne visi. Būkim gailestingi. Konkurse dalyvauja tik turintieji pasiūlymų dirbti iki tol nepakenčiamame privačiame versle.
Kitų dalia nepavydėtina. Nuolat kovoti ir slapta nekęsti, laukiant atlygio už tai, kad daug metų stengiasi būti reikšmingi. Op... Valdžia pasikeičia ir vėl ropštiesi į kalną, kurio viršūnėje laukia sekretorė su kavos aparatu: „Norite kavos su pienu ar be?..“ Rodos tapai ministru - giminės bei artimieji taip džiaugiasi, bet ateini į darbą - ir vis svetimas. Nei vokelio, nei nemokamų pietų. Kas yra šių laikų ministras? Dažniausiai žmogus, prižadėjęs partijai, kad šioje srityje bus ramu. Partija atsipūtus siunčia bičiulę susipažinti su sistema. O šioje kaip pasaulio avilyje - krebžda tarptautinio pripažinimo sulaukusios pasaulinėje rinkoje itin pageidaujamos bitės.
Nusileidžiam žemiau. Valstybinė ligonių kasa. Reikėtų atskiro paminklo ilgiausiai užsilikusiam sovietiniam valstybino draudimo reliktui. Vilniuje priešais visokių rūbų prekybos centro n aukštose įsikūrusi Valstybinė ligonių kasa sprendžia Lietuvos piliečių nuskaičiuotų už sveikatos paslaugas pinigų likimą. Mokesčių mokėtojams informacijos - nulis. Vietoj jos siūlomi leidinukai, kurių turinys - penktokui. Jam, žinia, sveikata nerūpi. Turinio neverta komentuoti, todėl platinimas - pačių ligonių kasų reikalas. Niekas neprašo ir, be abejo, neužsako. Tokie ten tekstai. Dar įdomiau, kad ši institucija, kurios vis dar esantis vadovas malasi teismuose, o laikinasis ryškus vien tuo, kad nori išlikti - ir tai įdomu stebėti, nesulaukia gilesnio politikų vertinimo. Visi nepatenkinti, bet neatsiranda tokio, kuris galų gale pasakytų - balandžio pirmoji baigėsi!
Žmonės nori aiškumo: kur gydytis, kokių ligų vaistai kompensuojami, kur apmokami geriausi tyrimai, kas naujesnio medicininės aparatūros apmokėjimo, vaistų rinkos, slaugos valstybinėje politikoje. Pagaliau, kiek valdininkai už mūsų visų pinigus pajudėjo pirmyn per mėnesį, ketvirtį, metus. Špygą tau! Sulauksi... Geriau įsivaizduoti, kad mums, nemokytiniems, penkiose nuotraukose garsūs sportininkai praneš naujieną - reikia laiku tikrintis sveikatą pas šeimos gydytoją arba kraujo tyrimus apmoka ligonių kasa. Yra toks filmas - bukas ir dar bukesnis. Čia du personažai. Sveikatos sistemoje galima rengti chorų karus. Aš už sportą. Bet nesutinku, kad mano uždirbtų pinigų dalis, kuriuos taip skrupulingai nuskaičiuoja valstybė už sveikatos paslaugas, remtų olimpinį judėjimą. Taip pat visada būsiu prieš, kad ligonių kasos lietuvius laikytų tiek atsilikusiais, kad jiems kaip naujiena ir skatinimas būtų ateiti pas šeimos gydytoją ir duoti kraujo tyrimams. Po galais, negi šitiek metų slopintas papildomas sveikatos draudimas tam, kad dvidešimt pirmame amžiuje su valdišku draudimu aiškintume žmonėms tokias banalybes.
Jeigu sportininkai reklamuotų Valstybinę ligonių kasą, sugebėjusią išspręsti išskirtines ir aktualiausias šios dienos sveikatos paslaugų problemas, tuomet ir paprastas Balbieriškio ūkininkas pasakytų, kad iš plakato sužinojo, ko pareikalauti iš juodu darbu uždirbtų ir PSD nuskaitytų pinigų.
Pastatykime Vilniuje paminklą. Auksinį, Valdininko, su jau minėta atkišta didele auksine špyga. Tuomet bus aišku - jo darbas rodyti visiems, kad matytų. Nelabai mandagu, užtat sąžininga. Valdininkas šventesnis už piliečių nuomonę, už verslą, kuris išlaiko jį ir dar keturis pensininkus, už partijas, kurių programos jam kaip skiepas – svarbu, kiek pinigų gaus savo keistiems projektams ir viršenybės prezumpcijai. Profesionalai, specialistai - nulis. Esmė - kas lentelėje ant durų parašyta. Girdėta? Taip... nostalgiškas sovietinių laikų aidas.
Valstybinei ligonių kasai balandžio pirmoji turėtų būti ypatinga šventė. Kvailius ir melagius sistema myli. Tai kelia optimizmo. Kai lyderių nėra, jų tiesiog nereikia - lieka tik vykdytojai. Su šiais sudėtingiau, nes „bjaurybės“, patapę visokio plauko vadovais, turi itin gajų išgyvenimo geną. Tačiau jiems yra gera žinia - infantilizmas labai brangiai kainuoja. Todėl valstybinis sveikatos draudimas iki šiol įsitikinęs - pagrindinė užduotis nusiųsti žmogų pas šeimos gydytoją. Visiems balandžio pirmoji baigėsi vakar, o VLK pasiruošusi ją švęsti visus metus.
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
.jpg)
.jpg)
Komentuoti: