Spaudos diena

Jolanta Babiliūtė
2015-05-07
Šiandien - spaudos atgavimo diena. Žurnalistų profesinė šventė. Eilinį kartą bus šnekama apie tai, kad žiniasklaida sužlugdyta, o popierinei spaudai skamba ne tik varpai. Girdisi lopetos kapojančios kapo duobės grumstus. Kai kam jau ir angelų choras, daugeliui velnių kanopų trepsėjimas. Kaip užuojautos mirusiam, dėsningai, ateina sveikinimai. Ten tiek gražių žodžių apie demokratiją, spaudos laisvę ir visokius visuomenės veidrodžius, kad net graudulys apima. Vieną kartą per metus galima. Jeigu į laidotuves atneša bent gėlių, spaudai - tik palinkėjimai, nes ims ir išgyvens.

Nuvilsiu gedėtojus. Popierinė spauda nesiblaško konvulsijose. Ji tiesiog apsivalė. Rinka - nedidelė, tad ir laikraščiai išliko tie, kurie turi savo skaitytoją. Taigi įtaka ir išgyvenimo šaltiniai persiskirstė. Tų, kurie iš laikraščių darė reklaminius bukletus arba, atvirkščiai, tenkino pačius žemiausius skaitytojo instinktus, tiesiog nebereikia. Kaip neliko savininkų, manančių, kad „parašyti rašinėlį“ gali bet kas. Nuolat kyla ir slūgsta diskusijos, kas išliks - laikraščiai ar portalai. Jos tuščios - geriausia abu. Kiekvienas turi savo nišą, tik vartotojas spręs, kiek ilgai ji bus. Laikraščių niekam nebereikia? Niekai. Skaitytojai vertina. Valdžia bloga? Ji ir neturi būti gera profesijai, kurios misija ginti visuomenės interesą. Tačiau valdžia spaudą gerbti ir su ja skaitytis privalo. Žurnalistikos vilkui geriau rankos į nasrus nekišk - nukąs ir net neapsilaižęs išspjaus. Laikraštis ne tik musę užmuša, jis gali iš žvirblio padaryti erelį ir, atvirkščiai, iš liūto - apgailėtiną hieną.

Valdžia turi ko stebėtis. Ypač buvusi naktinė - konservatoriaus Andriaus Kubiliaus ir tautos prisikėlėlio, tuometinio Seimo pirmininko Arūno Valinsko. Spaudai taip užveržė kilpą, kad pilvas su stuburu sulipo. Apdėjo mokesčiais: viską, kas susiję su leidyba, pabrangino. Laikraščių kiekis ženkliai sumažėjo. Geri žurnalistai tapo ministerijų klerkais viešiesiems ryšiams, kavinių savininkais ir mokytojais. Į jų vietą stojo žali, užtat pigūs. Nuo to laiko politikai pradėjo nebesuprasti rinkėjų. Nes šie ėmė domėtis tais, kurie šoka, dainuoja, sportuoja arba demonstruoja papus. O ką?

Turime problemą, kurią galima įvardinti 60+. Jų nedaug. Dėl didelio valdžios troškimo, apsirgusių ypatingu Alzheimeriu. Todėl vis dar gyvenančių laike, kai nebuvo jokių internetų, todėl prie spaudos kioskų rikiuodavosi eilės naujienų ištroškusių skaitytojų, o laikraščiai kainuodavo kapeikas ir pašto dėžutės lūždavo nuo spaudos. Reklamos kaip ir konkurencijos - dviejų kapitalizmo slibino galvų - nebuvo. Vietoj to - redakcijose nustatytas etatų skaičius, eilė į partiją, užtikrintos algos ir paketai. Apie partinius bosus - gražiai arba nieko, apie daugiastaklininkes - jautriai, apie spekuliantus - su panieka ir bjauriai. Persėdęs į valdišką automobilį, toks veikėjas pasijunta anų laikų bosas ir pradeda tikėti, kad jo delnas stebuklingas. Visi iš jo minta.

Alzheimerio pažeistos mintys apie žiniasklaidą rinkėjui, ypač tam, kuris skaito, todėl įjungia kritinį mąstymą, keistos. Nevyniosiu į vatą - kvailos. Partijos sako tą patį - rinkėjas nori naujų veidų. Gal tiesiog - kitokio elgesio, mokėjimo nusileisti ant žemės ir pagyventi kaip visi. Po rinkimų į savivaldybes jos ūmiai puolė ieškoti jaunų žmonių, kurie turėtų savo smailiais užpakaliais uždengti daugelį metų išsėdėtas duobes. Šie politikai į žiniasklaidą žvelgia atidžiai. Ligos pažeistam funkcionieriui kiekvienas pirstelėjimas - labai svarbus. Jam atrodo, kad žurnalistai būtinai tai turi vaizdžiai aprašyti, o skaitytojai - perskaityti. Pardon, sako redaktorius, nei jūsų, nei kita partija nėra laikraščių savininkai. Niekam neįdomu, dėl ko jūs eilinį kartą stanginotės. Žurnalistas turi nepatogių klausimų... Nesupranta. Tai liga ant smegenų uždeda matricą, kuri atsuka tuos laikus, kuomet būti valdžioje reiškė turėti po padu spaudą.

Saldus vaizdelis - redaktorius šluosto šaltu prakaitu išpiltą kaktą ir sekiodamas tarsi užhipnotizuotas rodomąjį pirštą, atsiprašinėja. Pacientas visada teisus. Bent jau sau. 
Man 50+. Ligos simptomus taip pat jaučiu. Tik kitokius? Argi ne diagnozė nuolat tikėti, kad su valdžia galima diskutuoti ir ji nepurkštaus dėl ne taip, jos manymu, pasakyto žodžio. Reikėtų pasirodyti specialistui, nes siautė Sąjūdis - kai pinigai nesvarbu, valdė tik idėjos. Dabar, ačiū Dievui, viskas susitvarkė. Supratau, kad kuo daugiau nori laisvės, tuo ji brangiau kainuoja. Todėl dar miniu Spaudos dieną prie darbo stalo. O kas po to? Jeigu bus gerai - švęsime skaitytojo dieną. Jei ne - žiūrovo. Arba - tinklaraštininko.
Kai nieko nebeliks - tuomet kiauros bačkos. Ant jos užsilipus galima pradėti viską iš pradžios.
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Prof. J.Macijauskienė: brangiausia – sutikti žmonės ir bendrystė

      Prof. J.Macijauskienė: brangiausia – sutikti žmonės ir bendrystė

      „Baigusi mūsų universitetą, iškart pradėjau dirbti dėstytoja, tad visas akademinis gyvenimas ir vyko čia. Brangiausia...
      Dr. A.Pranculis: gali vaikščioti su aneurizma ir to nežinoti

      Dr. A.Pranculis: gali vaikščioti su aneurizma ir to nežinoti

      „Įsivaizduokit, po tokio ypač sudėtingo dviejų aneurizmų gydymo žmogus teoriškai gali po valandos pradėti vaik&scaron...

      Budinti vaistinė


      Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

      Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

      Vasaros sezonui įgaunant pagreitį, specialistai perspėja atkreipti dėmesį į kelionių vaistinėlės sudėtį – ją būtina ruo&scar...
      Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

      Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

      „Sperminas skystas – vartojamas prie bendro silpnumo, po infekcinių susirgimų, prie neurastenijos, prie širdies...

      razinka


      Sveika šeima


      Vasaros išvykas gadina vabzdžiai

      Dėl klimato pokyčių įsibėgėjanti vasara stebina ne tik nenuspėjamais orais, bet ir neįprastai aktyviais vabzdžiais. „Šių metų pavasaris ir vasara gana drėgni – todėl stebimi gausesni vabzdžių spiečiai ir, žinoma, dažnesni įkandimai. Šiemet kreipiasi daug pacientų – tiek vaikų, tiek ir suaugusiųjų, kuri...

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      Kaip iš kelionės neparsivežti tymų?

      Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centras (ECDC) praneša apie didėjantį sergamumą tymais Europoje. Didžiausias atvejų skaičius užfiksuotas Rumunijoje, kur nuo metų pradžios jau susirgo daugiau nei 7 tūkst. žmonių. Taip pat protrūkiai registruojami Prancūzijoje, Nyderlanduose, Belgijoje ir Ispanijoje.

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
      Margarita Jankauskaitė Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
      Pagalbos mirti dilemos
      Paulius Skruibis Pagalbos mirti dilemos
      Legenda apie širdį
      Henrikas Vaitiekūnas Legenda apie širdį

      Naujas numeris