Nors kaltinimai dar nepareikšti, įtariamųjų namuose vyksta kratos. Vidury baltos dienos iš darbovietės, stebimi tokių pat nustėrusių pacientų ir bendradarbių, be to, kruopščiai saugomi vyrukų, nors niekas nesiruošia bėgti ar iš kišenės traukti revolverį. Šaršalas dėl to, jog kilo įtarimų dėl korupcinių nusikaltimų, surinkta duomenų apie nusikalstamas schemas, pagal kurias vadovai pelnėsi iš kyšių ir ligoninės biudžeto lėšų. Teisine kalba tai reiškia, kad kol kas - nieko tikro. Yra tikimybė, kad iš didelio debesies prapliups lietus arba ne.
 
Sausio mėnesį Generalinė prokuratūra, Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos pareigūnai ikiteisminį tyrimą pradėjo įtarę, kad Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, vykdant viešuosius pirkimus, susijusius su statybos ir remonto darbais, medicininės įrangos tiekimu, galėjo būti piktnaudžiaujama tarnybine padėtimi. Po mėnesio belangėje ligoninės direktorius Ivanas Dorošas paleistas į laisvę už 10 tūkst. eurų užstatą ir šešiems mėnesiams nušalintas nuo pareigų. Ikiteisminis tyrimas vis dar vyksta, pusė metų tirpsta, chirurgas Ivanas Dorošas Jonavoje endoprotezuoja kelio ir klubo sąnarius. Jonavos rajono laikraštis „Naujienos“ apie jį parašė gražų straipsnį...
 
Visi, kurie pabuvo įtariamųjų kailyje ne savo noru virsta dienos įžymybėmis. Jų veidai televizijose, apie visus parašyta portaluose, be to, visi bjauriai apdergti nenuilstančių „visažinių“ komentatorių. Pacituosiu vieną, kuris apibūdina bendrą idiotų choro leitmotyvą: „Pakabinti tokį už kiaušių!..“ Jie trokšta keršto ir linki žmogui, apie kurį iki šiol nežinojo... ilgų kalėjimo metų. „Aukščiau galvą“- sakydavo budelis aukai, kad lengviau būtų atlikti savo darbą. Atkakliųjų genelių akys nulinkusios į kompiuterio klavišus. Tad be raidžių, mato tik plotą, kuris tarp kojų pūpso. O įsivaizduoja esą ne tik budeliai, bet ir suknisti pasaulio teisėjai.
 
Šiuo metu vyksta neįvardinta, bet nuolatinė medžioklė, kodiniu pavadinimu „Kardo kirtis baltaskverniui“. Pagal visus reikalavimus. Su teritorijos žymėjimu, stebėjimo bokšteliais, varovų samdymu. Tik ką su auka daryti, kai vis dėlto esame teisinė valstybė, dar nesugalvota. Čia jau prasideda kitas serialas. Nebe detektyvas. Greičiau trileris. Apie sovietinių laikų visagalį viršininką, važinėjantį į partijos komitetą valdiška „Volga“. Tiesa, scenarijaus autorius ir prodiuseris tuo metu po stalu ropinėjo ir nuo grindų trupinius į burną kišo. O jų sukurtą filmą žiūri daugiausia tie, kurie tada gyveno. Ir nesupranta - nejaugi buvo tokie dvasios ubagai ir ideologiniai kvailiai. 
 
Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė viešai pareiškė, kad ministerijai priklausančios Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Petras Simavičius kiekvieną viešąjį pirkimą pats atvažiuodavo į ministeriją aptarti ir gauti palaiminimą. Geriausias metų vadovas. Ligoninėje - puiki aparatūra ir aukšto lygio paslaugos. Ir štai tau, boba, devintinės - išvedamas cypėn kartu su strateginio valdymo direktore ir infrastruktūros direktoriumi. Tai kur žiūrėjo ir ką veikė SAM-as, jeigu dabar tesugeba vaidinti nustebusius. Beje, Respublikinė Panevėžio ligoninė - taip pat priklauso Sveikatos apsaugos ministerijai. Taigi, kas kaltas, jeigu STT ganosi po sveikatos sistemos viešųjų pirkimų plotus?Ar ministerijoje yra atsakingų už šį darbą? Na, bent tam, kad ministrė nors kai ką žinotų.
 
Šituos mazgus išpainioti yra tik vienas būdas - viską vadinti tikrais vardais. Kompiuteris ir ant konservatoriaus, ir ant socialdemokrato ir net ant pačios Prezidentė stalo yra kompiuteris. Taip pat kaip ir tualetinio popieriaus ritinukas - kokia socialinė politinė sistema bebūtų, vis tiek lieka tualetiniu popieriumi. Visiems. O štai veržlus, novatorius, strategas prie vienos valdžios yra ir veržlus, ir novatorius, ir strategas. Prie kitos gi jis - bukas bei dar bukesnis. Ir atvirkščiai. Kad taip nebūtų, reikia politikų su kietais, hm... stuburais, mokėjimu nesilankstyti, norėjimu kovoti už teisybę. Nebūtinai parankią partijai. Tačiau už tai nei rinkimų sąraše į aukštesnę vietą pakilsi, nei pinigų gausi.
 
Todėl valdžia gyvena savo svarbų gyvenimą ir mąsto apie geopolitinius dalykus. Tie, kur žemiau, susirūpinę kitais klausimais. Juk jeigu į darbą užsukę vyrukai paprašys rakto nuo šefo ar duomenų slaptažodžių, nepradėsi mąstyti apie pabėgėlius arba vertinti situaciją Lenkijoje, kurioje valdžią paėmė viena partija.