Net Karbauskio love story apniukusioje kasdienybėje kažkokia pilka. Su penkiasdešimt juodesnių atspalvių. Nei aistros, net žiburiukų akyse. Nei Rašytojų sąjungos atradimo virpuliukų dėl netikėtai nukritusios mūsų dienų Žemaitės. Matyt, Višinskių Poviliukai šiais laikais dirba viešųjų ryšių agentūrose. Slaptai. Bet taip, kad durų plyšys vis tik liktų praviras. Išdykėliams maga pasigirti, nors tu ką.
 
Vyriausybė, nors paskutiniai reitingai rodo, kad devyni jos nariai visuomenei kelia greičiau neigiamus, nei teigiamus jausmus toliau įrodinėja, kad nuo žąsies vanduo renkasi snapuose. Lyg niekur nieko toliau vykdo partijos programą, kuri yra tik jų galvose. Sveikata – ne išimtis. Ligoniai palauks. Nors laimėjimai ryškūs. 
 
Pirmas punktas. Jau laimėtas mūšis – užrištos alkoholio vartotojų  gerklės ir sustabdytas alkomafijos buldozeris. Riebus pliusas. Keli jau išbandyti blaivintojų profesoriaus triukai su skaičiais, ir, esu tikra, rudenį būsime maloniai nustebinti, kad išmintingo valstiečių partijos kurso dėka iš pirmos vietos pasaulyje pergalingai nusiritome žemyn. Alkoholikai ir toliau neliks be dėmesio.  Kodo, kaip akmens amžiaus liekanos, atsisakyta. Viens ir nebereikia.  Priklausomybių ligų centrai bus pertvarkyti ir dirbs kitaip. Kaip? Kitas klausimas. Alkoholikus nuo kaimo parduotuvėlių suoliukų ir pievų surinks į paskaitas, kuriose darbuosis užsidegę idėja savanoriai. Pirmasis pavyzdį, tikiu, rodys  ministras Aurelijus Veryga. Patirtis yra – mokyklos dar atsimena lektorių, skleidusį blaivybės tiesas ir šviesas. Tiesa, už pinigus. Tik entuziazmu nepripenėsi, o ir nereikia. Užteks savanorystės.

Mužikas gudrus. Į rankas pinigų neduos. Pirma suteik daugiau paslaugų, kurioms užkardos gudriai sustatytos, tuomet pranešk kolektyvui džiugią žinią.

Alkopramonė pradės gaminti vaisvandenius ir sultis be cukraus. Nes šis  graužia mūsų vidurius. Dar truputis kovos, šūkių, naujo cukraus mokesčio rimbo bei atstatytų priešams krūtinių ir su baltuoju siaubu bus baigta. Močiutės supras, kad uogienė be baltosios mirties yra daug skaniau. Jei joms kas neaišku, tegul dar kartą perskaičiuoja pensijas.

Kuri, tiesa, padidės, nes, didėjant infliacijai, Lietuvoje pinga vaistai. Valstybinė ligoninių kasa už visų mūsų pinigus, kuriuos valdžia atskaito gydymui, atspausdino kovos lapelius, kuriuose, kad kiekvienam asilui būtų aišku, parašyta – įsigaliojus naujam Kompensuojamųjų vaistų kainynui atpigo vaistai. Veryga džiūgauja: „šia skrajute paprašyta pasidalinti ir vaistinėse." Matyt, supranta, ko verti prašymai, todėl čia pat pokšteli – „pagal sutartis su ligonių kasomis, vaistinės privalo skleisti valstybės pateiktą objektyvią ir neiškraipytą informaciją."

O ką daryt, jeigu jam pačiam su matematika nesisekė. Ar klausyti nurodymo, jeigu eilinį kartą informacija klaidina, o pinigai spaustuvei jau sukišti?  Nebivololum 100 mg. – vietoj nebivololum 5 mg? Farmacininkai eilinį kartą prunkščia. Et, tuščia jo. Žinia, faktai ir skaičiai nėra stiprioji valstiečių ir popierinių profesorių  pusė.
 
Jeigu nuo tokių dozių, veikliųjų medžiagų ir rekomendacijų prireiks daktarų – menka paguoda. Ligoninėse – taip pat šios vasaros nuotaika. Ta pati pilkuma. Net pažadėtais milijonais kelti gydytojų algomis niekas nesidžiaugia? Mužikas gudrus. Į rankas pinigų neduos. Pirma suteik daugiau paslaugų, kurioms užkardos gudriai sustatytos, tuomet pranešk kolektyvui džiugią žinią. Turbūt taip.  Ech, brolyčiai, gerai šienapjūtė baigėsi, ponas prižadėjo atsilyginti. O jei esi išdegintoj žemėj, kurioje tik ką praėjo liūtis ir telkšo balos? Tam yra prievaizdas – išsikerojusi Valstybinė ligonių kasa su savo prielipais, kurie tarsi irgi ne prie ko, tačiau kaip akli kurmiai metų metais skaičiuoja grūdus. Be to, murma įprastas murmeles „apsimoka neapsimoka". Rajoninės ligoninės aišku neapsimoka. Tik joms niekas nepasakys, kad laikas langus užsikalti. Nes vinys brangios. Gaila.
 
Šitos valdžios smegenys ką nors sužlugdyti veikia itin gerai. Kitąmet nusprendė reitinguoti gydymo įstaigas. Mat taip užsienyje yra. Suvarys visus savo neatliktus namų darbus ant medikų galvų ir spręs – kuris čia blogas ir dar blogesnis? Bus ant ko nurašyti e.sveikatos milijonines „kliurkas“. Neįsivedei, stringa e.receptai, nesilaižai iš džiaugsmo girdamas – minusas. Eilės – minusas. Specialistų trūksta – minusas. Lėtiniai ligoniai laukia rudens ir per karščius klusniai nesirikiuoja prie palatų – minusas, aptriušusios palatos su „nukosėtomis“ VIP lėšomis – minusas, nėra laboratorijos su miegančia vedėja – minusas, neprisikviečiat specialistų – minusas, neištaisėt užgriuvusių tikrintojų klaidų – minusas. 113, o ne 112 – minusas. Gydot – minusas, negydot – du minusai... Visą tai, artėjančiai vyr. gydytojų rotacijų griūčiai. Kaip tik kitais metais. Va, tada tie ministerijos sugalvoti minusiukai taps nebloga valiuta pakeisti vieną vyriausiąjį gydytoją kitu direktoriumi.

Štai šioje vietoje – pasmerktiesiems šviesesni potėpiai. Teisybei prasimušti yra šansų dėl to, kad SAM yra tiesiog neįgali rengti panašius konkursus. Jeigu mokesčių mokėtojai žinotų, kad jų pinigus tvarko įstaiga be galvos, PSDF pinigus metų metais skirsto laikini veikėjai, alkoholio ir tuo labiau cukraus bėdos pasitrauktų į tokį užribį, kad jų net nesimatytų. Vaistų kainas reguliuoja iš esmės nevaldoma institucija, nesugebanti net lankstinuko be klaidų išspausdinti.
 
Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė persidirbo. Reikalauja keturiasdešimties dienų atostogų. Kaip gerai. Tegul eina. Ir Aurelijus tegul glaudes į kuprinę įsimetęs, ant rankos žingsniamatį užsidėjęs lanko Lietuvą.
Juk – boba iš ratų, kumelei jau linksmiau.