Seime – diskusija neįgaliųjų integracijos visuomenėje ir įdarbinimo klausimais
2017-03-22
Renginio tipas: Diskusija
Renginio data: Trečiadienis, 2017 m. kovo 22 d.
Renginio pradžia: 15:00
Renginio pabaiga: Trečiadienis, 2017 m. kovo 22 d.
Renginio vieta: Europos informacijos biuras, Seimo III rūmai
Kovo 22 d. 15 val. Europos informacijos biure (Seimo III rūmai) organizuojama diskusija „Ar visi turi teisę oriam gyvenimui bendruomenėje?“, kuria siekiama išryškinti problemas, susijusias su jautria psichikos negalią turinčių asmenų integracijos tema.
„Nepaisant to, kad globos institucijų darbuotojai yra geranoriški, institucinė kultūra globos namuose neskatina gyventojų savarankiškumo ir šiurkščiai pažeidžia Jungtinių Tautų (JT) neįgaliųjų teisių konvenciją, kurią Lietuva yra įsipareigojusi įgyvendinti“, – pažymi diskusijos iniciatorė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Monika Navickienė.
Šalyje šiuo metu veikia daugiau nei 40 globos namų suaugusiems ir vaikams, turintiems proto ar psichikos negalią. Juose gyvena daugiau nei 6 tūkstančiai žmonių – palatose, kur jų teisė į privatumą ir žmogaus orumą apribota, o galimybės išvykti gyventi į bendruomenę – minimalios.
Pasak Seimo narės, visi šie globos namų gyventojai galėtų gyventi bendruomenėje, nemaža jų dalis – ir dirbti. Nepaisant to, vyksta atvirkštinis procesas – du šimtai žmonių nuolat laukia eilėje, kad patektų į uždaras globos įstaigas, nes reikalingų paslaugų ir pagalbos jiems ir jų artimiesiems bendruomenėje nėra.
Skatinama tarptautinių įsipareigojimų, 2012 m. vasario 14 d. Lietuva numatė vykdyti globos namų pertvarką ir plėtoti paslaugas bendruomenėje. Iš ES paramos finansuojama pertvarka skaičiuoja trečius metus, tačiau realių pokyčių nematome. Nevyriausybinės organizacijos nuolat įspėja apie informacijos trūkumą bei reiškia abejones dėl pertvarkos proceso ir jo kokybės.
„Visuomenės supratimas kinta, ypač kalbant apie vaikų globos namus. Tai, kad juose nėra užtikrinami vaikų emociniai poreikiai, o kartais – ir elementarios teisės, akivaizdu beveik visiems. Globos namų pertvarka persipynusi ir su kitomis visuomenės problemomis: psichikos sveikatos stigma ir psichosocialinės pagalbos trūkumu kiekvienam iš mūsų, neefektyviu ES lėšų panaudojimu, vangiais pokyčiais, užsitęsusia įvairių visuomenės grupių atskirtimi bei silpnu pilietinės visuomenės vaidmeniu kuriant bendruomeninę kultūrą atvirą visiems“, – sako M. Navickienė.
Diskusijos dalyviai: Justas Džiugelis – Seimo narys, Dovilė Šakalienė – Seimo narė, Dainius Pūras – Vilniaus universiteto profesorius, Dana Migaliova – Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ vadovė, Rasa Laiconienė – Vilniaus m. savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktoriaus pavaduotoja, Rasa Dičpetrienė – „Gelbėkit vaikus“ vadovė, Reda Sutkuvienė – „Mano Guru“ vadovė, Dovilė Juodkaitė – Lietuvos neįgaliųjų forumas, Henrika Varnienė – Lietuvos neįgaliųjų forumas, Asta Kandratavičienė – Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė, Giedrius Sadzevičius – Lietuvos psichikos negalios žmonių bendrija „Giedra“, Arūnas Germanavičius – Vilniaus universiteto profesorius, Ugnė Grigaitė – VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ projektų vadovė, Rūta Lukošaitytė – „Rastis“ vadovė.
.jpg)
(1)(1).png)
.jpg "Operacija")
.jpg)
.jpg "UAB „Affidea Lietuva“ gydytojos radiologės dr. Rūtos Briedienės teigimu, ABUS tyrimas ypač reikalingas ir tikslingas moterims, kurių krūtyse gausus liaukinis audinys. „Didžiausias šio tyrimo privalumas - automatizacija, kurios metu krūties audiniai apžiūrimi standartizuotai, nepraleidžiant atskirų krūties audinio sričių, kas kartais nutinka įprastinio, rankinio ultragarso tyrimo metu“, - sako gydytoja.")
.jpg)
Komentuoti: