Vyšnių valgymo instrukcija

Henrikas Vaitiekūnas
2019-07-18
Kai rinkimai ir inauguracija baigėsi, Redaktoriai (paprastieji ir internetiniai) ima reikalauti kitokios - bent jau kažkiek skaitomos - žurnalistinės produkcijos. Tie redaktoriai iš patirties žino: kai įvykių nėra, rašyti reikia apie tą patį, apie ką ir pernai tuo pat metu rašėte: kaip plaukti ir nenuskęsti, kaip pyragėlius vieną po kito valgant nesustorėti, o jei sezonas yra kitoks – ką nors apie grybus arba pirmuosius gripo simptomus.
Vyšnių valgymo instrukcija

Braškės baigėsi. Todėl dabar – apie vyšnias. Na, pati skaniausia uoga. Žinoma, atsiverčiu ką tik parašytus patarimus. Nustembu: pasirodo, kad pirmą kartą jas aprašė ne kas kitas, o filosofas Teofrastas. Dar 300 metų prieš Kristaus gimimą. Jei mitybos specialistė nuo to pradeda, matyt, tai yra svarbu. Įsidėmiu Teofrastą ir – kad į esmę įsigilinčiau bei rašinį apie vyšnias suprasčiau – atsiverčiu enciklopediją. Kas tas Teofrastas? Pasirodo, jog tai pilietis, pirmasis aprašęs nuodingus augalus. Ir todėl truputį dėl vyšnių neramu. Skaitau biomedicinos daktarės straipsnį, skirtą Lietuvos žmonėms toliau, ir dar viena abejonė širdin ima lįsti: girdi, iš 1000 žinomų vyšnių rūšių į prekybą pristatoma (taip ir rašoma: „pristatoma į prekybą“) tik apie 10. O ką, tos kitos – nuodingos?
 
Skaitom. Pasirodo, yra saldžiosios (Prunus avium) ir rūgščiosios (Prunus cerasus) vyšnios. Kurios geresnės – nesužinau. Ir nežinau, ar man reikia žinoti apie tas „avium“ ir „cerasus“. Todėl vėl skaitau. „Skaidulų šimte gramų saldžiųjų vyšnių yra apie 2,1 gramo, o rūgščiose – apie 1,6 gramo“, - rašo biomedicinos mokslų daktarė. Nežinojau, kad kiekvienam vyšnių valgytojui tai reikia žinoti. Bet žinosiu. Nes ką tik internete perskaičiau, kad skaidulų dienos norma vyrams yra 38 gramai, o moterims- 25. Tad dabar jau ir jūs galite suskaičiuoti, kiek vyšnių per dieną reikia suvalgyti. Vyrams gal trisdešimt, o moterims – apie dvidešimt. Bet čia dar ne pamokymų pabaiga.
 

Gerųjų vasariškų patarimų autorė įsibėgėja: pradeda rašyti apie fenolius. Pasirodo, šimtgramyje saldžiųjų vyšnių yra 109,8 miligramo fenolių, o tame pat kiekyje rūgščiųjų vyšnių – net 228,9 miligramo.
Šiaip jau į galvą neateitų savaitgalio dieną, po vyšnia sėdint, kažkokius fenolius skaičiuoti. Bet jei rimtas leidinys rimto žmogaus mintis rimtai pateikia – vėl griebiu enciklopediją: bandau sužinoti, kas yra fenolis. Atsakymas, pasirodo, ne toks jau ir paprastas.
 
„Fenolis – tai bet koks junginys iš šešianario aromatinio žiedo, susijusio su hidroksilo grupe..., - rašo žinynai. Še tau! Dabar turėčiau aiškintis (ir jums aiškinti), kas yra šešianaris aromatinis žiedas, kas yra hidroksilo grupė, ir kaip jie vienas su kitu susiję. Bet negaliu. Nes, jaučiu, ir skaitytojų kantrybė ant plauko. Tad toliau skaitau mokslų daktarės rašinį (skirtą Lietuvos gyventojams) apie vyšnias: įtariu, kad vis tiek anksčiau ar vėliau ji paaiškins, kuo tos uogos naudingos. O gal net patars jas valgyti?
Skaitau. Ir štai ką vėl randu: „Vyšnios – puikus triptofano, serotonino ir melatonino šaltinis... Dar vyšniose yra fruktozės, gliukozės (nurodyti gramai ir miligramai – H.V.), dar yra beta-karoteno, liuteino ir zeaksantino...“ Mažiausia girdėtas – zeaksantinas. Kas tai?
 
Pasirodo (jei vėl enciklopediją pavartai), kad zeaksantinas – organinis augalų pigmentas. Labai panašus į liuteiną. O liuteinas kaip ir zeaksantinas labai naudingi akims: jie saugo akies lešiuką nuo laisvųjų radikalų ir..., ir t.t.
Paprasčiau būtų pasakyti ir trumpiau, ir aiškiau. Pavyzdžiui, taip: „Vyšnios mažina galimybę susirgti katarakta.“ Bet čia aš jums taip sakau, o ne mūsų nagrinėjamo rašinio apie vyšnias autorė. Ji (būkime objektyvūs!) tęsia kitokius patarimus: sako, kad vyšniose yra gausu polifenolių. Ir paaiškina, kad „...polifenoliai yra biologiškai aktyvūs junginiai, kurie slopina oksidacinį stresą... Moksliškai įrodyta, kad vyšnių vartojimas mažina oksidacinį stresą.“ Ir kažkodėl užsimena, kad oksidacinis stresas padeda atsigauti dviratininkų bei maratono bėgikų raumenims. Bet aš kažkodėl tikiu, kad tarp šį rašinį skaitančių (ir tarp biomedicinos mokslų daktarės straipsnio apie vyšnias skaitytojų) dviratininkų bei maratono bėgikų yra nedaug. O štai nevaisingumo priežasčių ieškančių – tikrai rasis. Bet ponia biomedikė apie nevaisingumą tyli.

 
Na, nėra nieko nepataisomo: ištaisysim jos klaidą, dar sykį žvilgtelėdami į mokslo knygas. „Iki 80 procentų, priežasčių, lemiančių vyrų nevaisingumą, yra siejamos su oksidaciniu stresu“, - rašo rimtieji mokslininkai. Ir toliau, nagrinėdami šlapimo bei lyties organų ligas, jie rekomenduoja... vyšnias.
Dažnai, jau rašiniui įsibėgėjus, paimu ir numetu skaitytojams nemandagų klausimą: apie ką čia jūs dabar skaitote, ir apie ką čia mes rašome? Štai apie ką.
Kažkokia redakcija – kūrybiniam ir politiniam badmečiui užėjus – paskambina kažkokiam šiek tiek girdėtam (arba – kada nors gražiai aprašytam) Mokslo žmogui ir paprašo APIE KĄ NORS, KAS VISIEMS ĮDOMU parašyti. Tas mokslo žmogus mandagiai atsisakyti nemoka. Prižada. Paskui laiko neranda. Kai redakcija darsyk primena, tada tas pasižadėjėlis iš stalčiaus ištraukia kažkada rašytų mokslo darbų apmatus. Ten randa kažkokius skaičius. Kažkokius gramus ir miligramus. Kartais centimetrus. Ir jam visai nerūpi, kad tie gramai ar centimetrai nei redakcijai, nei skaitytojui neįdomūs. Kad jie smegenis apkrauna, vietą užima, o informacijos atneša NULĮ. Ir tada gimsta štai tokios publikacijos (pateikiu du to paties moksliško straipsnio apie vyšnias sakinius):

 
- Vyšnių teigiamas poveikis kraujo lipidams, miego kokybei, kognityvinėms funkcijoms, nuotaikai, sergantiems diabetu ar artritu dar reikalauja mokslinių tyrimų su žmonėmis. (H.V.klausimas: O tai, ką aprašėte, – tik gyvūnų tyrimai?).
Kita citata kai kam iš skaitytojų (anot tos mokslininkės) turi labai patikti:
- Vyšnių sodo priežiūra bei tręšimas yra svarbūs veiksniai ir jie gali stipriai paveikti vaisių fenolinių rūgščių bei flavonolių kiekį.
Manot sodininkams patiko? Na, niekaip: nes jie nieko nežino nei apie fenolines rūgštis, nei apie flavonolius. Ir nereikia jiems apie tai žinoti. Ir nereikia jiems tokių pseudopatarimų ir pseudoatradimų skaityti. Tiesiog laiko gaila.
Tie, kuriems laiko negaila, čia aprašytą istoriją gali „pagooglinti“. Tekstas, apie kurį čia rašome, vadinasi taip: „Mokslų daktarė įvertino vyšnias: apie šį jų poveikį įtaria retas“.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    E.Matulytė „Čia ne ta infekcija, kuri surinks daug antivakserių“

    E.Matulytė „Čia ne ta infekcija, kuri surinks daug antivakserių“

    Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja infektologė Elžbieta Matulytė (31 m.) su koronavirusu susidūrė ne tik pi...
    Apie tykančią ligą pašnibždėjo troškulys

    Apie tykančią ligą pašnibždėjo troškulys

    Pasislėpusi liga. Taip dauginę mielomą apibūdina trečius metus su ja gyvenanti šiaulietė Irma (51 m.). Kraujo vėžys atėmė i...

    Budinti vaistinė


    Nuo COVID-19 pradėti skiepyti šalies vaistininkai

    Nuo COVID-19 pradėti skiepyti šalies vaistininkai

    Pagrindinis šalies vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ informuoja, kad įmonės darbuotojai jau pavieniais atvejais ...
    Seimas įteisino didesnes vaistų kompensacijas nepasiturintiems

    Seimas įteisino didesnes vaistų kompensacijas nepasiturintiems

    Nuo kovo 1-osios valstybė kiek daugiau kompensuos už vaistus ir jų priemokas nepasiturintiems, neįgaliesiems ir pensininkams. ...

    Sveika šeima


    Abortas - trumpalaikis palengvėjimas

    Nėštumo nutraukimas – jautri tema. Ir nors abortai mūsų šalyje nėra draudžiami, dalies žmonių akyse prilyginami žmogžudystei. Klinikinės psichologės Mildos Lukašonokienės teigimu, jį turėjusios moterys susiduria ne tik su fizinėmis pasekmėmis, tačiau ir su psichologinėmis.

    Sveikatos horoskopas


    Gruodžio 14-20 d.

    Avi­nas
    Sap­nai, su­sap­nuo­ti pir­ma­die­nio nak­tį, pil­dy­sis ar­ti­miau­siu lai­ku. Penk­ta­die­nį jau­si­te ener­gi­jos ir ge­ros nuo­tai­kos ant­plū­dį. Sa­vait­ga­lį eu­fo­ri­ja kiek nu­slūgs, ta­čiau nu­si­min­ti ne­ver­ta - ūpas pa­kils, jei at­si­pa­lai­duo­si­te namie su knyga ar karštoje vonioje.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Izraelio vakcinacija: palestiniečiai „ant ledo“

    Dar praėjusių metų gruodžio 19-ąją per televiziją gyvai transliuota Izraelio ministro pirmininko Benjamin Netanyahu vakcinacija nuo koronaviruso davė startą beveik visuotinam vakcinavimui. Per dvi savaites išganingos vakcinos sulaukė apie 12 proc. Izraelio gyventojų ir šalis pagarsėjo kaip viena greičiausiai vakcinuojan...

    Komentarai


    Ketsuekigata nani gata?
    Henrikas Vaitiekūnas Ketsuekigata nani gata?
    Tema ir būsimos potemės
    Henrikas Vaitiekūnas Tema ir būsimos potemės
    Pulti ant kelių? Taip!
    Henrikas Vaitiekūnas Pulti ant kelių? Taip!

    Naujas numeris

























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica