Varvanti nosis ir kiti pavasario šaukliai

Henrikas Vaitiekūnas
2023-02-27
Vėl lendu į žinių stalčiuką, kuriame surinkta žmonijos patirtis, peršalimus ir varvančias nosis gydant. Liaudies gyduolių paslaptys iš pasaulio. Bet žinynai įspėja: kas tinka japonui – nebūtinai tiks suvalkiečiui. (Toks įspėjimas – būtinas. Antra vertus, neturim tiek driežų, kad iš jų kaip Kinijos piliečiai virtume... driežų sriubą). Trečia vertus, toji driežų sriuba sudėtim beveik identiška mūsiškam vištienos sultiniui. Bet čia reikia ir dar vienos pastabos: nei garsioji driežų sriuba, nei lietuviškas vištienos sultinys nuo virusų nesaugo. Bet profilaktikai – tinka.
Varvanti nosis ir kiti pavasario šaukliai

Kinų liaudies medicina aprašo dar vieną slogą ir gerklės skausmą mažinantį veiksmą: pataria kvėpuoti deginamo pelyno dūmais. Bet gal nebandykite: tik dar labiau gomurį ir nosiaryklę suerzinsite. Nors, šiaip jau pelyno į tolimiausią kampą nugrūsti nevalia: jis sustabdys viduriavimą, panaikins sunkumą skrandyje, o dėl vienos sudėtyje esančios vaistinės medžiagos – kapilino – yra teisėtai priskirtas antibiotikams. Tad mūsų temai pelynų arbata taip pat tinka.
 
Savą įprotį, kuomet apsisnargliuoja, turi ir netolimi kaimynai suomiai: geria pašildytas juodųjų serbentų sultis. Vitamino C jos turi daugiau, nei reikėtų, tačiau peršalimų garsusis vitaminas negydo: ir jis tinkamas tik profilaktikai.
Ir nenustebkite, jei pavasarį Liverpulio, Lesterio ar Londono gatvėje išvysite keletą vyriškių, apie kaklą apsivyniojusių... kojinę. Taip elgiasi tikri anglai, kuriuos taip elgtis išmokė tikros anglės – jų močiutės. Mat britaniškoji liaudies medicina pataria: jei nori išvyti peršalimą, ištepk kaklą vištienos taukais ir apvyniok jį kojine.

 
Japonija. Populiariausias liaudiškasis peršalimo gydymo būdas – marinuoti rūgštieji abrikosai. „Pastiprinimui“ jie paprastai dar užpilami žaliąja arbata.
Ar žinome, kaip be vaistų išgydyti pavasarinius kosuliukus ir šniurkščiojančias nosis? Kaip greit ir efektyviai nemalonių pojūčių atsikratyti be chemijos ir nesveiko (o kartais net pavojingo) kvėpavimo virtų bulvių garais? Teks jums tai priminti.
Pirmiausia – apie lengvai pasigaminamus ir visiems prieinamus „kokteilius“. Receptas nr. 1. 150 gramų lietuviškų krienų sumalti mėsmale. Išspausti dvi vidutinio dydžio citrinų sultis. Išmaišyti. Vartoti po arbatinį šaukštelį kasdien. Deja, ligon įsijautus – nebepadės. Tad vėl labiausia tiks profilaktikai.
 
Receptas nr. 2: stebinantis paprastumas! Įkyrų kosulį sumažins vos du šaukšteliai nuskustos paprasto lietuviško obuolio žievelės. Ją reikia užpilti dviem stiklinėmis verdančio vandens ir gerti po šimtą gramų kelis kartus perdien. Jei tingite obuolį skusti, tuomet 2-3 nevalytus pavirkite litre vandens 15 minučių. Gerti triskart per dieną prieš valgį. (Taip ne tik slogą išsigydysit, bet ir veido spalva atgis).
 
Receptas nr. 3 (išvejantis net lėtinį bronchitą): juodieji ridikai ir medus. Sumaišyti pagal skonį. Receptas veiksmingas ir greit veikiantis. Tačiau netinka turintiems skrandžio problemų. (Gali sukelti net pankreatitą).
 
Receptas nr. 4: kosuliui stabdyti. Į pusę butelio mineralinio vandens įpilti pieno, įdėti šaukštelį medaus ir užvirinti. (Virti – nevalia). Man receptas – įtartinas: nebandyčiau. Bet jei ryšitės, apie rezultatą prašome pranešti.

O dabar svarbus receptas-patarimas, kuriam pritars ir šeimos daktarai. Bet kokio peršalimo, kosulio, nosies varvėjimo nevalia gydyti pirtyse ar saunose: pakenksite sau. Tas pat ir apie karštą vonią: su peršalimo ligomis ji nesuderinama.
 
Bet jaučiatės sveikas? Tik šiaip – slogutis kažkoks kankina ir nuotaika bloga? Daktarai sako, kad jie žino ligą, kurios žinynuose nėra, bet trečdalis žmonijos ja vis vien serga. Tai – pavasarinis nuovargis. Bene geriausias vaistas nuo jo ir nuo pavasarinio kulkšnių maudimo, ir nuo grybelio, ir nuo odos ar net virškinimo problemų – garstyčių grūdelių arbata. Šaukštelį garstyčių sėklų reikėtų 5-6 minutes pavirti 600 gramų vandens. Gerti prieš valgį triskart per dieną. Bet yra svarbių įspėjimų! Štai, profesorius A.Unikauskas teigia, kad būtina su daktarais konsultuotis. Nes garstyčiomis galima ir apsinuodyti. O dabar apie vaistus, kuriuos kasdien matome ant pavasarinio stalo, bet pamiršom, kad tai – vaistai. Būtent jie palengvina mums pereinamąjį metą ir padeda pavasario laukti.
 
Todėl – keletas minčių ponioms (nes jas migrena kankina keturiskart dažniau, nei jų vyrus). Kas toji migrena yra? Rasite pasiskaitymų. Bet jos nepatyrusiems pranešu: tai – gerokai baisiau nei įprastas galvos skausmas. Ir, deja, taip pat labiau būdingas pavasariui – kai organizmas kiek pasilpęs, o darbai nesibaigia. Ir ne tik galvą ilgai bei pulsuojančiai skauda: migrena paveikia ir miegą, ir virškinimo ligas prišaukia. Yra ne vienas liaudiškas būdas migrenai gydyti. Pradėsiu nuo „žiauriausiojo“ (mat vaizdelis ne koks): ausin teks įkišti burokėlių ar svogūnų sultyse išmirkytą vatos ar marlės tamponą. Ir, žinoma, teks aprišti galvą rankšluosčiu. Sako, trimis iš keturių atvejų pagelbėja.

 
Kiti būdai. Pirmasis: nieko nevalgius gerti daug šalto vandens, kad žarnynas išsivalytų. (Nes pilnas žarnynas dažnai būva migrenos priežastis). Antrasis: viržių šakeles puslitryje vandens virti 15 minučių. Nukošti, išgerti per 3-4 kartus. Trečiasis: kaktą aprišti (vėl reikės rankšluosčio) riekelėmis pjaustyta bulve.
Pavasariais – po ilgos žiemos prie kompiuterio – daugeliui pradeda mausti nugarą. Šeimos gydytojai (ypač, jei esate nebejaunas) jums visuomet nustatys stuburo slankstelių nusidėvėjimą. Ir beveik bus teisūs. Tik nedažnas jums šiuo atveju pasiūlys masažą, juolab masažą su medumi. Tačiau tik toks masažas ir padeda! Bet prašome neapsigauti: saldus jis tikrai nėra. Teks kažkiek ir pakentėti!
 
Neabejoju: kiekvieno šias eilutes skaitančiojo šaldytuve tikrai rasčiau agurką. Tinkama šiam metui daržovė. Viską paskaninanti ir pagyvinanti. Bet gal pamiršote, kad dar – ir gydanti! Agurkų sultimis nuo senų laikų (o tai jau gali būti ir pamiršta) buvo gydomas vidurių užkietėjimas. Ta daržovė tinka ir diabeto kamuojamiems: mat agurko sultyse gausu fermento, artimo insulinui. Agurkas pasižymi šlapimą varančiuoju ir kraujo spaudimą reguliuojančiu veikimu. Ir, jei grįžtume į pirmąją rašinio dal, agurką su medumi daktarai dažnai rekomenduoja kaip puikią priemonę atsikosėjimui.
 
Apie pavasariais puolančius (dažniau jaunimėlį) karbunkulus ir furunkulus. Receptas: sutarkuoti svogūną, sumaišyti tarkį su pienu ir tas šunvotes ištepti. O jei ta bjaurybė išdygs jau orams atšilus – padės vandens lelijos žiedai.
Linkiu tikrosios šilumos sulaukti iš pavasario bėdų galutinai išsivadavusiems!

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Naujos kartos genetinis tyrimas padės tiksliau gydyti sėklidžių vėžį

    Naujos kartos genetinis tyrimas padės tiksliau gydyti sėklidžių vėžį

    Sėklidžių vėžys išlieka labai aktuali tema, svarbi tai amžiaus grupei, kai tikrai dar negalvojama apie jokias ligas, juo la...
    G.Likatavičius: metadono programa finansuojama neblogai

    G.Likatavičius: metadono programa finansuojama neblogai

    „Vilniaus narkotinių medžiagų rinkos tendencijos panašios į Europos rinkos. Vyrauja sintetiniai kanabinoidai ir sinte...

    Budinti vaistinė


    Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

    Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

    Džiuginanti šiluma ragina atitrūkti nuo miesto šurmulio ir įvairias pramogas bei poilsį perkelti į gamtą. Nors laisv...
    Vaistinių lentynose trūksta kompensuojamųjų vaistų

    Vaistinių lentynose trūksta kompensuojamųjų vaistų

    Pasibaigus pandemijai daugelis šalių susidūrė su vaistų trūkumu. Ir nors pamažu galima atsikvėpti, nes gamybai susireguliuo...

    razinka


    Sveika šeima


    Kai terapeutas – miškas

    Sąmoningas buvimas miške mažina stresą, gerina nuotaiką ir atkuria psichologinę būseną, sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesoriai, vieninteliai Lietuvoje siūlantys podiplomines Miško terapijos studijas. Tuo metu Miško terapijos seansų dalyviai kviečiami visais sensoriniais pojūčiais – r...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Stop internetui ar „skrolinam“ toliau?

    Antraštėse paprastai internetas piešiamas neigiama spalva: kelia depresiją, nerimą, trikdo miegą. Tačiau naujausias tyrimas rodo, kad viskas gali būti priešingai, o asmenų, besinaudojančių internetu, gerovės lygis aukštesnis už tų, kurie internetu nesinaudoja.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Yra liga, kurios galbūt... nėra
    Henrikas Vaitiekūnas Yra liga, kurios galbūt... nėra
    Ko bijo Šolcas, Macronas ir Erdoganas?
    Henrikas Vaitiekūnas Ko bijo Šolcas, Macronas ir Erdoganas?
    Sparnuotieji spąstai
    Henrikas Vaitiekūnas Sparnuotieji spąstai

    Naujas numeris