Vaistų skyrimas šiose dviejose Europos Sąjungos šalyse skiriasi, visai kitos sveikatos apsaugos sistemos, kiti reikalavimai, ir, žinoma, nuvykus ten dirbti, tenka jų reikalavimus vykdyti.
Kiekviena medicinos įstaiga Jungtinėje Karalystėje turi savo receptus, ant jų vaistus išrašantis psichiatras neprivalo uždėti savo antspaudo - užtenka užrašyti vardą, pavardę ir pasirašyti. Visi galintys dirbti gydytojai yra registre, turi registro numerį, tad dažnai reikia mintinai mokėti tuos registro skaičius, jie naudojami medicininėje dokumentacijoje. Skirtingai rašomi paskyrimai ir stacionare besigydantiems pacientams. Jeigu, pavyzdžiui, per vizitaciją, atsižvelgiant į ligonio reikalavimus, reikia paskirti papildomą medikamentą, būtina „antroji nuomonė“, kuriai kviečiamas „nepriklausomas psichiatras“ iš kitos įstaigos.
Buvo tikrai iššūkis, kai reikėjo kviesti „antrai nuomonei“ kolegą korektoriui paskirti (ciklodoliui, ar parkopanui), esant akivaizdiems akatizijos reiškiniams, ir pačiam ligoniui pageidaujant. Visi specialistai, galintys suteikti „antrąją nuomonę“ irgi yra atskirame, dar kitokiame registre, jų sąrašas yra interneto puslapyje. Yra pildoma speciali iškvietimo forma. Antrąją nuomonę teikiantis psichiatras ateina jam patogiu laiku, kalba su ligoniu ir su personalu bei gali susipažinti su medicininės dokumentacijos įrašais. Paprastai tai atrodo taip: gauname elektroninį laišką, iškart adresuojamą tam tikrai grupei psichiatrų, su prašymu: „Būsiu labai dėkingas(-a), jei kas nors iš jūsų atvyks dėl tokios ar anokios priežasties...“
Paprastai kas nors galintis tuoj atsiliepia ir per pusvalandį būna aišku, kad „kas nors tokią paslaugą suteiks“, informuojamas skyriaus personalas bei padaromas įrašas ligos istorijoje. Registre esantys specialistai yra kolegiški, linkę padėti panašiu ar kitokiu atveju. Ypač didžiulis iššūkis man buvo, kai reikėjo paskirti clonazepamą - net 8 miligramus, dėl ko mėginau diskutuoti. Lietuvoje paprastai svarstome pacientams dviejų miligramų tabletukės ketvirčio ar puselės skyrimą bei vartojimą. Tad skirtumai milžiniški ir tikrai tenka persiorientuoti. Na, bet skyrius buvo specifinis - ne tik ūmių psichozių. Pacientai jame gulėjo ir visos šalies, „patys pavojingiausi“, padarę nusikaltimus, aktyviai reiškiantys suicido, homicido rizikas, grasinimus, agresyvūs.
Britai gauna pylos už per dideles skiriamų vaistų dozes. Jų vartoja per daug. Beveik kas vakarą, BBC žinių metu vis pranešama, kad neatitinka diagnozuotų psichozių ir skiriamų psichotropinių medikamentų kiekis - vaistų skiriama per daug.. Antidepresantų irgi raginama skirti mažau, vengti, kiek įmanoma, kadangi jie patys gali sukelti mintis apie savižudybę. Geroji praktika reikalauja neskirti antidepresantų bei psichotropinių vaistų nėščioms moterims. Taigi vėl - auditas skyriuje. Auditas (vidinis) vyksta kiekvieną trečiadienį, ketvirtą valandą.
Visuose skyriuose yra tikrinamos vaistų paskyros. Tikrinimo tikslas - ar nėra viršytos dozės. Paskyrimo lape gydytojas ne tik įrašo skiriamą ir dozuojamą psichotropinį vaistą, bet turi įrašyti ir Jungtinėje Karalystėje leidžiamą medikamento maksimalią paros dozę. Jei tai būna nepažymėta paskyrimų lape, atsiranda žalia varnelė. Tai reiškia, kad rasta klaida. Iki ketvirtos valandos skyriaus (komandos) lyderis, vadybininkas, būna patikrinęs visus paskyrimus, o prieš tai pasikvietęs ir paprašęs, kad gydytojas peržiūrėtų paskyrimus, o seselė savo įrašus. Taigi iki auditorės visi paskyrimai jau būna patikrinti tris kartus. Ir vis tiek, pro auditorės akis niekas neprasprūsta - žalių varnelių visada būna, apie 3-5. Tai vadinasi rutininis auditas. Jis būna visada. Niekas niekam galvos nenuima, bet jau ketvirtadienį, kitą dieną, per rytinį susirinkimą, ligoninės vadybininkas perskaito, kiek kokiame skyriuje yra pažymėtų žalių varnelių, kiek jų priklauso gydytojams, kiek seselėms.
Sankcijos – ištaisyti klaidas iki savaitgalio ir užrašyti datą, kada klaidos ištaisytos. Ir žinoma, pasirašyti, kas jas ištaisė. Už ištaisytas žalias varneles gydymo įstaigos direktorius pirmadienį padėkoja. Padėkos sulaukia kiekvienas, nes klaidų irgi kiekvienas padaro. Administracija labai rūpinasi, kad darbuotojai gerai jaustųsi, kad nepatirtų streso, kad visi būtų geros nuotaikos ir darbingi. Tai tiesioginės administracijos pareigos, aprašytos darbo apraše. Jų nevykdantis administratorius gali būti pakeistas. Viena administracijos tiesioginių pareigybių - motyvuoti kolektyvo narius gerai darbuotis pacientų labui, ir patiems gerai bei darbingai jaustis. Komandos lyderis neriasi iš kailio kolektyve kurdamas gerą, sveiką atmosferą.
Tad tokie tie skirtumai tarp proginio ir rutininio audito. Dviejose tos pačios Europos Sąjungos šalyse. Dar - kiekviena medicininė komanda Jungtinės Karalystės gydymo įstaigoje turi įdarbintą farmacininką, kurio pareiga prižiūrėti vaistų skyrimą, ligonių vizitacijų metu rekomenduoti, kad vaistų dozės nebūtų viršijamos, preparatais tinkamai suderinti tarpusavyje.
Sugrįžus sulaukiu daug kolegų, prašančių konsultacijos, kaip išvykti. Ypač jauni gydytojai - jiems linkiu ir skatinu būtinai pamėginti, ir, jei bus noras sugrįžti. Tai būtų proga ledus ir Tėvynėje pralaužti, ir gydytojo reputaciją į tinkamą vietą grąžinti. Gydytojas turėtų galėti pragyventi ne vien iš europinių projektų, nusėdančių kabinetuose ar pranešėjų tribūnose, bet iš garbingos misijos, sunkaus darbo ir didžiulės atsakomybės už kito žmogaus sveikatą. Jungtinėje Karalystėje gydytojo darbas yra geriausiai apmokamas, kai pas mus mėnesio alga atitinka britiško pusvalandžio užmokestį. O abi šalys - Europos Sąjunga.
Autorė yra Vilniaus m. psichikos sveikatos centro ( Vasaros g. 5 ) psichiatrė, medicinos mokslų daktarė, Mykolo Romerio universiteto docentė
.jpg)
.jpg)
.JPG)
.JPG)
.JPG)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
Komentuoti: