Universitetų jungimasis – vienintelis kelias į išlikimą ir kokybę

Vydas Gedvilas
2016-04-11
Nudžiugino žinia apie tai, kad Vilniuje įsikūręs Lietuvos edukologijos universitetas jungiasi su Kaune esančiu Vytauto Didžiojo universitetu. Seniai sakiau ir galiu pakartoti: universitetai Lietuvoje turi jungtis, nes kitaip dalies jų laukia elementarus bankrotas.
Universitetų jungimasis – vienintelis kelias į išlikimą ir kokybę

Priežastis paprasta: drastiškai sumažėjęs ir toliau mažėjantis studentų skaičius. Tai, natūralu, lemia mažesnį valstybės finansavimą, mažesnes pajamas iš studentų, tai verčia mažinti personalą, išlaidas infrastruktūros išlaikymui ir t.t.
Daugiau studentų jau nebebus – reikia su tuo susitaikyti. Studentai iš užsienio – realybė, tačiau jokia panacėja. Bent artimiausią dešimtmetį, prognozuočiau, jų skaičius jei ir augs, tai labai nežymiai. Jie netaps gelbėjimosi ratu nei vienai aukštajai mokyklai. Tik šalutiniu ir ne itin reikšmingu – nors laukiamu ir reikalingu - žmogiškųjų išteklių ir lėšų šaltiniu.
 
Nėra ko labai stebėtis ar piktintis. Pasakysiu atvirai – aukštosios mokyklos, įspūdis, ilgą laiką atsisakė suvokti realybę. Arba puikiai suvokė, tačiau dėl įvairių priežasčių bandė ją ignoruoti, slėpti, nepripažinti.

O realybė tokia: pagal tarptautines normas Europos Sąjungoje milijonui gyventojų tenka 4,8 aukštosios mokyklos. Lietuvoje – net 16,2. Tai ne šiaip sau, ne simbolinė, tai išties nenormali disproporcija.
 
Oficialiai Lietuvoje veikia daugiau nei po dvidešimt universitetų ir kolegijų, o iš viso šalyje, jei neklystu, yra 45 aukštosios mokyklos. Valstybėje, kur pagal oficialiąją statistiką nebėra net 3 mln. gyventojų. Akivaizdu, kad tiek įstaigų negali lyg niekur nieko gyvuoti toliau. Visų pirma pagal elementarius ekonomikos dėsnius.
Laužyk galvos nelaužęs – jungtis reikės. Tie, kurie to nepadarys arba pavėluos, gali sulaukti paties liūdniausio likimo.
 
Kalbu čia, aišku, ne apie „grandus“. Ne Vilniaus universitetui, pavyzdžiui, reikia galvoti apie jungimąsi. Galvoti turi tos aukštosios mokyklos, kuriose studentų skaičius sumažėjo drastiškai, kurios vos suduria galą su galu, kurios mato ir žino, kad situacija tik blogės. Kalbu apie mažesnius universitetus, kurių įvardinti šįkart nenorėčiau. Aukštųjų mokyklų sąrašai, kaip ir studentų skaičius, yra vieša informacija, jei kam įdomu.
 
Svarbu tai, kad iniciatyvą turi rodyti pačios aukštosios mokyklos. Ne Vyriausybė, ne Švietimo ir mokslo ministerija turi sugalvoti, kas su kuo turėtų jungtis ir liepti tai padaryti, o patys universitetai. Pagaliau jie gi geriausiai žino, kokie potencialūs partneriai ar jungimosi variantai atneštų didžiausią naudą, tiek įstaigoms, tiek studentams.
 
Dar vienas svarbus dalykas – regionai. Kalbant apie universitetus juose mes negalime visko vertinti ir traktuoti vien iš varpinės sostinėje. Būtina įvertinti specifiką, poreikį, o bene labiausiai – galimas ekonomines ir socialines pasekmes tuo atveju, jei universiteto regione neliktų.

Kalbu apie Klaipėdos universitetą, apie Šiaulių universitetą. Ypač pastarajame studentų skaičiaus mažėjimas buvo išties didžiulis. Kai kas įstaigą jau suskubo nurašyti, tačiau laimei, jos vadovai ėmėsi kad ir nelengvų, nepopuliarių, skausmingų, tačiau labai reikalingų pertvarkų ir permainų. Kol kas neaišku, tačiau aš manau, jog tai duos teigiamą rezultatą.
 
Bet kokiu atveju pamėginkime įsivaizduoti, kas lauktų tokio miesto kaip Šauliai, jei jame staiga nebeliktų universiteto? Būtų didžiulis smūgis. Ne tik miestui, bet ir visam regionui. Tai akivaizdu. Todėl universitetas, žinoma, turi kapanotis pats, tačiau prie to pagal išgales turi prisidėti ir valstybė. Nes priešingu atveju nebepadės jokios ES lėšomis finansuojamos regioninės politikos priemonės ar projektai. Jie visi kartu paėmus vargu ar atstotų vieno universiteto gyvavimą.
 

Kitas dalykas – nedideli specializuoti universitetai. Tokie sėkmingai gyvuoja visame pasaulyje, tokiems regiu galimybes bei perspektyvas ir pas mus. Pavyzdys galėtų būti Lietuvos sporto universitetas, ar tokios įstaigos kaip Vilniaus dailės akademija. Pavadinimas ne toks jau ir svarbus – svarbu tai, kokios paslaugos prieinamos ir siūlomos, kokia infrastruktūra, kokie dėstytojai ar treneriai. Jei, tarkime, Lietuvos sporto universitetas turi viską, ko reikia sportininkams, jis gali ir turi dirbti toliau, nes paklausa yra ir visada bus. Ne tokia didžiulė, kaip kokiame Vilniaus universitete, bet bus. Ir nuolatos.
 
Reziumuojant galiu tik pasikartoti: universitetai turi jungtis. Ar bent jau burtis į klasterius. Ir, žinoma, reikia koncentruotis į sritis, kur tu esi stipriausias. Būtinos specializacijos. Nes kai kiekvienas universitetas savo programose siūlo viską iš eilės, tai signalas apie, švelniai tariant, ne pačią aukščiausią studijų kokybę. Bent jau dalyje universitetų tai tikrai.
 
Tokių „specialistų“ paskui niekam nereikia, jie arba emigruoja, arba gyvena iš socialinių pašalpų, jie didina bedarbystę, nekuria jokios pridėtinės vertės – ir taip mūsų visuomenės bei valstybės problemų bei sunkumų kraitis tik didėja.
Mėginkime nusimesti jį ne tada, kai jau nebeįmanoma, o tuomet, kai realiai galime imtis pokyčių ir proveržio.

Vydas Gedvilas, Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas, Seimo Darbo partijos frakcijos narys


 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    E.Matulytė „Čia ne ta infekcija, kuri surinks daug antivakserių“

    E.Matulytė „Čia ne ta infekcija, kuri surinks daug antivakserių“

    Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja infektologė Elžbieta Matulytė (31 m.) su koronavirusu susidūrė ne tik pi...
    Apie tykančią ligą pašnibždėjo troškulys

    Apie tykančią ligą pašnibždėjo troškulys

    Pasislėpusi liga. Taip dauginę mielomą apibūdina trečius metus su ja gyvenanti šiaulietė Irma (51 m.). Kraujo vėžys atėmė i...

    Budinti vaistinė


    Nuo COVID-19 pradėti skiepyti šalies vaistininkai

    Nuo COVID-19 pradėti skiepyti šalies vaistininkai

    Pagrindinis šalies vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ informuoja, kad įmonės darbuotojai jau pavieniais atvejais ...
    Seimas įteisino didesnes vaistų kompensacijas nepasiturintiems

    Seimas įteisino didesnes vaistų kompensacijas nepasiturintiems

    Nuo kovo 1-osios valstybė kiek daugiau kompensuos už vaistus ir jų priemokas nepasiturintiems, neįgaliesiems ir pensininkams. ...

    Sveika šeima


    Abortas - trumpalaikis palengvėjimas

    Nėštumo nutraukimas – jautri tema. Ir nors abortai mūsų šalyje nėra draudžiami, dalies žmonių akyse prilyginami žmogžudystei. Klinikinės psichologės Mildos Lukašonokienės teigimu, jį turėjusios moterys susiduria ne tik su fizinėmis pasekmėmis, tačiau ir su psichologinėmis.

    Sveikatos horoskopas


    Gruodžio 14-20 d.

    Avi­nas
    Sap­nai, su­sap­nuo­ti pir­ma­die­nio nak­tį, pil­dy­sis ar­ti­miau­siu lai­ku. Penk­ta­die­nį jau­si­te ener­gi­jos ir ge­ros nuo­tai­kos ant­plū­dį. Sa­vait­ga­lį eu­fo­ri­ja kiek nu­slūgs, ta­čiau nu­si­min­ti ne­ver­ta - ūpas pa­kils, jei at­si­pa­lai­duo­si­te namie su knyga ar karštoje vonioje.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Izraelio vakcinacija: palestiniečiai „ant ledo“

    Dar praėjusių metų gruodžio 19-ąją per televiziją gyvai transliuota Izraelio ministro pirmininko Benjamin Netanyahu vakcinacija nuo koronaviruso davė startą beveik visuotinam vakcinavimui. Per dvi savaites išganingos vakcinos sulaukė apie 12 proc. Izraelio gyventojų ir šalis pagarsėjo kaip viena greičiausiai vakcinuojan...

    Komentarai


    Ketsuekigata nani gata?
    Henrikas Vaitiekūnas Ketsuekigata nani gata?
    Tema ir būsimos potemės
    Henrikas Vaitiekūnas Tema ir būsimos potemės
    Pulti ant kelių? Taip!
    Henrikas Vaitiekūnas Pulti ant kelių? Taip!

    Naujas numeris

























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica