Tik moterims

Henrikas Vaitiekūnas
2021-04-12
Žinoma, visoms neįtiksiu. Bet dar daugiau bus ponių, kurios antrosioms pusėms bandys teigti, kad čia – tikrai ne apie jas. Užuolaidą galim jau dabar šiek tiek praverti: šis rašinys yra apie ligą, kuria sirgti (taip visuomenė mano) – yra gėdinga. Todėl 99,7 procento pacienčių ją neigia.
Tik moterims

Moksliškai ta liga vadinama oniomanija. Jei paprastais žodžiais pasakyti, tai yra besaikis nereikalingų (na, gerai: tebūnie beveik nereikalingų) daiktų pirkimas. Kasdien, kol yra pinigų. Arba dar baisiau: kai jos perka tik tam pirkiniui pinigų teturėdamos. Kas pastaruoju atveju toliau „vyniojasi“, suprasti nesunku. O jūs jau suvokėte: dažniausia tai yra ne prastai, o gerai ir labai gerai gyvenančių ponių liga.
 
Gali būti, kad jus šokiruoja tas nuolatinis ponių minėjimas, ir visiška tyla apie analogiškai besielgiančius ponus. O gal jus jau ir pats rašinio pavadinimas diskriminavo? Bandysiu „atsimušti“: Amerikoje oniomanija diagnozuota 9 proc. gyventojų. Tačiau 85 proc. (iš tų devynių) yra moterys. Specialistai sako, kad tapatūs yra ir lietuviški skaičiai. Bet oficialiai pripažinti to negalime. Nes lietuviški priklausomybių daktarai tokios ligos nėra įvardiję ir tarp priklausomybių ligų jos nėra. Tiesa, biomedicinos specialistai (R.Leonavičius, V.Adomaitienė) dar 2012-aisiais yra pristatę klinikinį konkrečios pacientės, sirgusios šia liga gydymą. Tačiau jų darbo pabaigoje taip ir užfiksuota: medikamentai nepadėjo ir pacientė nugrimzdo į dar gilesnį priklausomybės liūną.
 

Kada visa tai prasidėjo? Neieškojome pirmųjų medicininę problemą tyrinėjusių psichoterapeutų, o siūlome atsisukti į lietuviškas istorijas. Tėvai ir seneliai tikrai prisimins netolimus laikus, kai pirmiausia stodavome į per visą gatvę nuvingiavusią eilę, o tik paskui imdavome klausinėti: „Ką čia duoda?“ Taip buvo visuotinio deficito laikais. Bet išliko iki dabar, kai parduotuvės perkrautos. Tik formos pakito. Ponioms, kurios su šia formuluote nesutinka, taip pat turiu ką pasiūlyti. Tikriausia, turite draugę, kuriai jau parodėte naująjį „iPhone Pasific Blue“? Ir, žinoma, nenustebote, kai kitą dieną ji pasiūlė darkart pasimatyti: kad parodytų jums, jog ką tik įsigijo dar prašmatnesnį „iPhone 12 Pro Max Gold“!
 
Ir jūs gi suprantate, kad ne tik šios dvi draugės yra tokios. Gyvenimui nepastebimai gerėjant (ir ponioms vis dažniau besiskundžiant „tais prakeiktais valdžios suvaržymais bei sienų uždarymais“) būtent taip turtingosios slepiasi nuo nuobodulio ir kasdienių problemų. Nuo atsakomybės ir vienatvės: kalti visi kiti, bet ne jos. Na, kartais dar kaltas vyras, kuris ją paliko. Tiesa, ponia net nežino, kur ir ką jis dirbo. Bet, kad kartu „nusinešė“ ir auksinę kredito kortelę, žino tikrai.
 
Ar pastebėjote loginę klaidą prieš tai buvusioje pastraipoje ? Nebūtinas ten buvo žodis „turtingosios“. Nes lygiai taip pat elgiasi ir oniomanės, saujoje spaudžiančios paskutinius 20 eurų. Čia pasekmės dar skaudesnės – keistoji priklausomybė griauna ne tik sergančiosios, bet ir artimųjų gyvenimus. Pirmas žingsnis – skolos, antras – smulkios vagystės. Ir t.t
Žinau, kad šioje vietoje – kai ką pritaikę ir kai kuo suabejoję – jau griežtai sakote: „Na, čia jau tikrai ne apie mane...“  Bet dar kartą: pažiūrėsim, kai dugną dėsim.
 
Truputį autorizuosiu. Kai dukra buvo ikimokyklinio amžiaus, su ja iš anksto sutardavau: į žaislų parduotuvę užeisim tik... pasižiūrėti. Nelabai tuomet dar buvo į ką žiūrėti. Bet atrodė, kad norai dideli. Šiandien atžalas auginantiems gerokai sunkiau. Tad kviečiu: atsisukite dabar į tą žaislų kampelį namuose. Ne vienas nemažai kainavęs buvo tik trumpai pačiupinėtas. Ir numestas. Nes prireikė naujo. Štai, kur pradžia!
 

Palypėkim dabar aukštėliau. Viena itin brangi jachta yra pasididžiavimas. Ir kaimynų pavydas. O kai trys tokios pat (!) – kas tai? Atsakymas: liga. Ne bet kokia: psichinė. Ir visi tyli. Dabar – vėl žemyn: trys ar net keturios identiškos suknelės garderobe. Apie apatinius rūbelius nekalbu: jūs apie tai pagalvosite. Ir dar. Jei nesate didi politikė ar aukštas pareigas užimanti persona, žinoma, kad norėtumėte tokia tapti. Beje, vienas tikrai savimeilę paglostantis būdas tai padaryti – yra! Tereikia nueiti į tikrai gerą parduotuvę. Tokių yra. Ir atsitiks štai kas.
 
Miela pardavėja jus priims su nuoširdžia (?) šypsena. Patikins, kad šitas pirkinys, pasiūtas tarsi specialiai jums. Dar pagirs jūsų figūrą ir skonį. Ir tuomet jus užplūs adrenalinas bei kiti vos ne orgazminiai jausmai. Gyvenimas tą akimirką taps gražus. Ir, svarbiausia, pasijusite svarbia. Nes mokslininkai jau išmatavo, kas vyksta apsvaigusiųjų nuo pirkinio smegenyse. Gebėjimas mąstyti beveik išnyksta, o įtampa srityse, atsakingose už emocijas, išauga. Tą akimirksnį pamirštama viskas, kas gyvenime šiuo metu negatyvu. Bet tai trunka tik akimirką. Namo grįžus, depresijų sąrašas tik pasipildo. Kodėl nusipirkau nereikalingą daiktą? Kodėl išleidau kitoms reikmėms taupytus pinigus? Prasideda savigrauža. Stiprus kaltės ir nerimo jausmas.
 
O gal norite sužinoti, kur ir kada visa tai pasibaigia? Nesibaigia ir nesibaigs niekada. Nes ratas neturi nei pradžios, nei pabaigos. Jis sukasi taip: dirbu, kad pirkčiau, gyvenu, kad vartočiau.

Pastarieji sakiniai buvo apie tuos, kurie mažiau turtingi. Arba turtingi, kaip ir visi lietuviai. Bet visada yra dar turtingesnių. Ir už pastarąjį turtą tenka mokėti dar viena liga. Vadinasi ji 18-ojo amžiaus prancūzų filosofo Diderot vardu: Diderot sindromas.
 
Ponas D.Diderot nebuvo turtingas. Bet kuomet Rusijos imperatorė Jekaterina nupirko iš jo visą sukauptą biblioteką, jis pasijuto turčiumi ir nusipirko... raudoną chalatą. Ir ką tuomet pastebėjo? Ogi tai, kad chalatas nedera su senais ir padėvėtais kitais jo rūbais bei daiktais. Tuomet nusipirko naują raudoną kilimą. Po to – batus (nežinau, kokios spalvos). Žinoma, naujam vaizdeliui apžiūrėti prikeikė ir naujo veidrodžio. Paskui seni baldai nebetiko prie aplinkos. O jei gyventų dabar, iškiltų būtinybė ir automobilį pakeisti. Ir nieko čia blogo. Išskyrus tai, kad pinigų nebeliko...
 
Šiandien Lietuvos ekonomistai Diderot sindromą vadina „atsakomuoju pirkimu“, ir tą veiksmą taiko didžiajai ekonomikai. O mes kitaip. Mes siūlome apsidairyti aplink: atsakomųjų pirkimų, tuo neabejojame, esate atlikę ir jūs, mielos ponios. (Prisiminkim pasakojimą apie tai, kaip draugės pirko telefonus). Pažiūrėsim, kai dugną dėsim. Jei turėsime iš ko jį dėti. (Vyriausybė žada, kad netrukus duris vėl atvers visos parduotuvės).
Čia buvo įspėjimas. O dabar, kaip visuomet gale, seks pamokymas. Man labiausia patiko toks: kai nusipirksite naują daiktą, seną kam nors atiduokite.
Ir bent du kartus per savaitę surenkite atvirkštinę šventę: dieną be pirkinių.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Prof. J.Macijauskienė: brangiausia – sutikti žmonės ir bendrystė

    Prof. J.Macijauskienė: brangiausia – sutikti žmonės ir bendrystė

    „Baigusi mūsų universitetą, iškart pradėjau dirbti dėstytoja, tad visas akademinis gyvenimas ir vyko čia. Brangiausia...
    Dr. A.Pranculis: gali vaikščioti su aneurizma ir to nežinoti

    Dr. A.Pranculis: gali vaikščioti su aneurizma ir to nežinoti

    „Įsivaizduokit, po tokio ypač sudėtingo dviejų aneurizmų gydymo žmogus teoriškai gali po valandos pradėti vaik&scaron...

    Budinti vaistinė


    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vasaros sezonui įgaunant pagreitį, specialistai perspėja atkreipti dėmesį į kelionių vaistinėlės sudėtį – ją būtina ruo&scar...
    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    „Sperminas skystas – vartojamas prie bendro silpnumo, po infekcinių susirgimų, prie neurastenijos, prie širdies...

    razinka


    Sveika šeima


    Vasaros išvykas gadina vabzdžiai

    Dėl klimato pokyčių įsibėgėjanti vasara stebina ne tik nenuspėjamais orais, bet ir neįprastai aktyviais vabzdžiais. „Šių metų pavasaris ir vasara gana drėgni – todėl stebimi gausesni vabzdžių spiečiai ir, žinoma, dažnesni įkandimai. Šiemet kreipiasi daug pacientų – tiek vaikų, tiek ir suaugusiųjų, kuri...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Kaip iš kelionės neparsivežti tymų?

    Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centras (ECDC) praneša apie didėjantį sergamumą tymais Europoje. Didžiausias atvejų skaičius užfiksuotas Rumunijoje, kur nuo metų pradžios jau susirgo daugiau nei 7 tūkst. žmonių. Taip pat protrūkiai registruojami Prancūzijoje, Nyderlanduose, Belgijoje ir Ispanijoje.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Margarita Jankauskaitė Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Pagalbos mirti dilemos
    Paulius Skruibis Pagalbos mirti dilemos
    Legenda apie širdį
    Henrikas Vaitiekūnas Legenda apie širdį

    Naujas numeris