Tiesa, vieną nuostatą dabar bandysiu pažeisti. Nors gerbiu lietuviškąją mediciną ir jos specialistus, pažįstu ne vieną pacientą (kai kurių garsias pavardes žinote ir jūs) sveikatą patikintį JAV ar Vokietijos klinikoms. Tai kainuoja Didelius Pinigus. Singapūre – su tokia pat medicinine kokybe - JCI sertifikatu – pusantro karto pigiau. Pavyzdžiui, koronarų šuntavimas JAV – 55 tūkst. dolerių, Singapūre -13 tūkst. Ritidektonija (veido patempimas) JAV - 19 tūkst., Singapūre - 6,5 tūkst. Žinoma, rašau tik apie atvykėlius. O štai saviems – savos taisyklės. Vyriausybė šalies piliečiams kompensuoja 32 proc. sveikatos priežiūros kainos. Gyvenimo trukmė Singapūre – viena ilgiausių pasaulyje, viršija 83 metus. Šioje šalyje – mažiausias kūdikių mirtingumas (1 vieta), o antsvorį turi tik 5 iš 100 gyventojų. Kaip tokių rezultatų pasiekta? Paslaptis slypi detalėse. Singapūro avialinijos – vienos saugiausių, komfortabiliausių ir geidžiamiausių pasaulyje – kažkada pradėjo nuo nieko bendro su aviacija neturinčios detalės: nuo kokybiško garso... keleivių ausinėse. Po to perėjo prie sėdynių išlenkimo formos ir t.t. Pasirinkę studijuoti mediciną Singapūro (ir iš kitų šalių čia atvykę) studentai pradeda nuo senosios kinų medicinos studijų. Metus skiria medicinos technikos pažinimui. Bet ne sraigtelius-varžtelius studijuoja, o sprendžia aparatūros tobulinimo galimybes. O dabar dar apie tai, ko niekur neskaitėte. Singapūras – beveik vienintelė šalis pasaulyje, sėkmingai išsprendusi kamščių gatvėse problemą. Bet lietuvaičiams toks sprendimas tikrai nepatiks! Čia puikiai veikia visuomeninio transporto sistema. Bet rasta ji – tik po abejonių ir skaudokų sprendimų. Mat kiekvienas singapūrietis, norintis įsigyti automobilį, dar privalo turėti ir specialią automobilio licenciją! Šioji, paprastai, kainuoja kiek daugiau nei pats naujausias automobilis. O už ją gauti pinigai patenka į visuomeninio transporto fondą. Ar norėtumėte tokiu būdu „pravalyti“ Vilniaus gatves? Nepamiršau, kad rašau į medicininį savaitraštį. Tad keletas trumpų pastebėjimų iš Singapūro Vaiko ir motinos ligoninės. Maistas rytdienai užsakomas iš vakaro. Pasirinkimas iš penkių variantų. Išvežioja tą maistuką panašūs į vilnietiškas „dėžes“ automatai. Tik stumdyti jų nereikia: užprogramuoti, ir žino, prie kurios lovos ką privežti. Kiekviena slaugytoja turi kompiuterį. Kiekviename tualete – raudonas mygtukas su skaičiais nuo nulio iki penkių. Išeidamas, turi nuspausti tą skaičiuką: taip kaskart įvertinama tualeto švara ir tvarka. Nuo metro stotelės iki ligoninės – 500 metrų. Šį atstumą kas 3 minutės įveikia nemokami mikroautobusai. Detalės. Bet jos – labai svarbios. O paskutinė detalė tokia: ir dieną, kai grįžote iš ligoninės, ir dar poryt būtinai sulauksite jus gydžiusiojo daktaro skambučio: pasiteirauti, kaip sveikstate, yra ne prievolė, o pareiga. Paskutinis sakinys – paerzinimui. Dabar, kai skaitote šį rašinį, Singapūre yra 27 laipsniai šilumos. Bet dėl per didelio drėgmės kiekio (89 proc.) pojūtis toks, tarsi būtų plius trisdešimt du. Nelabai patogi valstybė! lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!Kaip keista bebūtų, bet gydytojų sąrašai Singapūre egzistuoja. Yra sąrašas ligoninių, turinčių tarptautines akreditacijas, yra įspūdingi jų internetiniai puslapiai. Bet konkrečiai nurodyti negaliu. Nes galbūt pažeisčiau kokį lietuvišką įstatymą.
Komentuoti: