Tikrai parūpo! Nes visai neseniai buvo diena, kuomet televizijos rodė susirūpinusį Kęstučio Mažeikos veidą: aplinkos ministras svečiavosi Raseinių rajono vandenvietėje ir bandė aiškintis, kodėl geriamajame vandenyje gerokai daugiau, nei normos leidžia, yra nuodingojo arseno.
Jei senokai istorinius romanus beskaitėte, jau gal ir pamiršote, kas tas arsenas yra. Priminsiu apie jį senu anekdotu: pilietis, atėjęs į vaistinę, prašo trijų gramų arseno. „O receptą ar turite?“ – klausia vaistininkas. „Neturiu, - atsako pilietis. – Bet žmonos nuotrauką galiu parodyti...“  
 
Nuo viduramžių šitas bekvapis ir beskonis pusmetalis žinomas kaip žudantis lėtai ir neskausmingai. Ne viena garsi to meto moteris būtent arsenu baudė neištikimą vyrą. Nes nuodas buvo neaptinkamas: nei kvapo, nei skonio. Maišė jį ir į vyną, ir į valgį. Ir dar senelio ar močiutės galite paklausti, kuo jų laikų odontologai (vadinosi jie tada paprasčiau – dantistais) slopino nepakeliamą skausmą. Ogi laikinąja arseno plomba!
Žinau, ko toliau klausite: kodėl dabar garsiai apie arseną nebešnekam? Nes dabar iškart jį rastumėm. Ištyrę kraują, šlapimą arba plaukus. Bet mokslas ir dar vieną tiesą leido suprasti: šiandien arsenas žudo tyliau ir... vis daugiau. Ir vis daugiau jo aptinkama gruntiniuose vandenyse.
 
PSO nustatė leistiną normą – ne daugiau kaip 10 mikrogramų viename litre. Bet šiandien šių normų nepaiso daugiau nei 50 šalių, kuriose gyvena per 200 milijonų gyventojų. Lietuvoje galioja PSO priimtoji norma. O štai Indijoje ji – penkis kartus didesnė: leidžiama iki 50-ties mikrogramų litre.  
Tolesnis rašinio planas yra toks: priminsiu, kas blogo atsitiks, jei gersime vandenį, kuriame daug arseno. Bandysiu paaiškinti, iš kur tas arseno pagausėjimas vandeny. Pateiksiu keletą knygose rastų būdų arseną iš geriamojo vandens pašalinti ir dar bus vienas jums nežinomas faktas. O apie aplinkos ministro susirūpinimą mūsų sveikata – gale.
 
Jei geriamame vandenyje arseno kiekis viršija leistiną normą, pasekmės gali būti liūdnos. Pirmiausia – siejant su kitomis šių dienų sveikatos aktualijomis – tai yra imunotoksinis elementas: kuo daugiau arseno, tuo arčiau jūsų COVID-19. Kiti pagąsdinimai: arsenas ardo raudonuosius kraujo kūnelius, irstantys eritrocitai užkemša inkstų kanalėlius. Pažeidžiama virškinimo sistema. Pasitaiko ir toksinių kvėpavimo pažeidimų: bronchitų, tracheitų, gerklų spazmų. Žinoma, ir vėžys: plaučių bei šlapimo pūslės. O pirmieji požymiai – hiperkeratozė - atsiranda ant delnų ir pėdų. Hiperkeratozė yra odos suragėjimas, kurį gerai apsižiūrėję vyresnio amžiaus lietuvaičiai gal jau ir be nuotolinės daktaro konsultacijos aptiks. Patys.
 
Pagąsdinome. Toliau apie tai, iš kur arsenas atsiranda. Jis gimė kartu su mūsų planeta ir yra Žemės plutoje. Pagal dažnį – dvidešimtas jos elementas. O toliau – jau blogiau. Ir tą blogį kuriame patys. Jei paaiškės, kad ir jūs geriate vandenį su padėjusius arseno kiekiu (jūs gi niekada patys to netikrinote), tuomet prašome pasidairyti, ar artimiausioje jūsų aplinkoje nėra vaistų pramonės įmonės, keramikos gamyklos, odų, kailių ar medienos apdirbimo įmonių. O gal netoliese kažkas ieškojo skalūninių dujų? Bet išvardintieji veiksniai yra tik nedidelė galimybė papildomam arsenui rastis. Didžioji problema – žemės ūkis. Ir ypač – sovietinis palikimas: įvairiausi chemikalai ir pesticidai. Ir, jei po kokio kiaulių maro netoliese kas nors „laidojo“ tuos krituolius, galimybė arsenui rastis didelė.
 
Turiu dar vieną įrodymais nepatvirtintą, bet iškalbingą variantą. Pusbalsiu šnekama, kad viena pasaulyje garsi ir Lietuvoje taip pat žinoma kampanija (jos vardo neminiu, nes bijau juridinės atsakomybės) arseną naudoja vištų ir viščiukų lesalų gamybai. Jei tai būtų tiesa, jokio geriamo vandens nebereikia: taip arsenas į mūsų kūnelius patektų per mėsą. Bet – atsargos dėlei klausiu – gal tai tik gandas?
Dabar apie jau vandeny esančio arseno pašalinimą. Individualių šulinių turėtojams šiek tiek padėtų vandens nugeležinimo filtrai. Bet jie – brangūs. Technologijos, kaip filtruoti arsenu pernelyg įsodrintą vandenį, pasaulyje jau egzistuoja. Bet jos - ypač brangios. Ir, beje, Lietuvai netinkamos dėl dar vienos priežasties: kur tuomet dėtume jau išfiltruotą grynąjį arseną? Reikėtų specialių saugyklų. Bet negalime sau to leisti.
 
O dabar pagal planą dar turiu pateikti nežinomą įdomybę. Pamenate? Žadėjau.
Havajuose auga toks melsvai žalias dumblis – spirulina. Pasaulyje, išskyrus Lietuvą(?), spirulina žinoma dėl išskirtinio skonio ir neįtikėtinos maistinės vertės. Ir dar: šio dumblio poveikis žmogaus organizmui jau buvo nagrinėjamas daugiau, kaip 1200-uose mokslinių darbų. Galima daug apie tuos tyrimus rašyti. Bet galima ir vieną sakinį: jau įrodyta, kad spirulinos ir cinko (nežinau, kodėl?) mišinys net 50-čia procentų sumažina organizme susikaupusio arseno kiekį.
Spirulinos Lietuvoje nėra. Arsenas Lietuvos vandenyje – yra. Ar tikrai?
 
Raseinių rajone – tikrai. Taip pat tikrai – Jurbarko, Marijampolės, Lazdijų, Vilkaviškio, Kauno apylinkėse. Nepatikrintais duomenimis – dar dešimtyje rajonų. Prieš dešimtį mėnesių, 2019-ųjų spalį, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sakė: „Nustatyti arseno kilmę, iš kur šio sunkiojo metalo atsiranda geriamajame vandenyje, su šlubuojančiais mūsų mokslo pajėgumais labai sudėtinga... Net gėda kam pasakyti, bet mes remiamės gręžiniais, padarytais (? – tokia jau ministro kalba) 1965-aisiais arba net 1958- aisiais metais.“
 
O toliau jau žinote: prieš savaitę buvo naujas gręžinys. Atvažiavo ministras. Lietuviškos TV jį parodė ne kabinete, o prie giliai į žemę besiskverbiančio grąžto. 
Ministras patvirtino, kad tarpiniai gręžimo rezultatai bus po trijų mėnesių, o kompleksinio tyrimo rezultatai paaiškės po šešių mėnesių. Nes rūpi ministrui mūsų geriamojo vandens kokybė ir mūsų sveikata. Bet kodėl tik dabar? 2016, 2017, 2018 ir 2019 metais nerūpėjo?
Atsakymą išvydau TV titruose: buvo užrašyta „Aplinkos ministras, KANDIDATAS Į LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMĄ“.
 
O dabar turime paaiškinti ir tai, kas pavadinime užrašyta. Per šią kadenciją Kęstučiui Mažeikai nepavyko Seime „prastumti“ jo proteguoto įstatymo dėl laukinių žvėrių medžioklės su lankais įteisinimo. Todėl kadenciją norėtųsi pratęsti. Todėl pagaliau ir atvyko ministras į kaimą. O televizijos apie ministrą rinkėjams priminė. Skubiai ir kol kas nemokamai.