Survivalistai

Henrikas Vaitiekūnas
2021-04-26
Vieną gražią dieną, visai neseniai, Salantų tvenkinio vanduo tapo purvinas. Paskui neaiškios kilmės teršalai – mazutai visokie – pasirodė ir Salanto upės vandeny, o žmonės bijojo gerti šulinių vandenį.
Survivalistai

Susirūpino ir gamtininkai: negalėjo išsiaiškinti, iš kur tas teršalas. Bjaurystės ištakų ieškojo keletą savaičių. Kuomet rado, nuostabai nebuvo galo: pasirodo, vienas dabar jau aname pasaulyje besisvečiuojantis taupus žemaitis (pavadinsiu jį Petru) kadais čia įsikūrusiems sovietinės armijos kariškiams kasdien nešė po butelį degtinės. Parduotuvėje pirktus „degalus“ keitė į tikruosius – į benziną ir dizeliną. Ir kurą talpose darže užkasinėjo. Nes ruošė atsargas karui. Arba, kaip dabar salantiškiai teigia, laukė Paskutiniojo Teismo dienos.
 
Tiems, kurie domisi statistika: sklype buvo užkasta penkiasdešimt 200 litrų talpos statinių ir šešios cisternos (tūris – 12 kubinių metrų). Ir dar rasta per 40 akumuliatorių. Per daugiau nei 30 metų tos talpos parrūdijo, o degalai prasiskverbė į žemę ir vandenis. Gamtosaugininkai sako, kad šiandien avarija likviduota. Bet netikiu tuo, nes žinau lietuvišką taisyklę: nebėra Petro, nebėra ir Petro atsakomybės. Todėl dabar – Generalinis klausimas: kas buvo tas amžinybėn iškeliavęs Petras? Ar jis buvo tik taupus ir niūrią ateitį – pasaulinius karus bei visokiausius virusus – numatęs žemaitis iš Salantų? O gal jis – slaptos pasaulinės organizacijos narys – survivalistas?
 

Survivalizmas (angl. – išgyvenimas) – socialinis asmenų ar grupių judėjimas, ruošiantis ekstremalioms situacijoms, stichinėms nelaimėms bei politikos ar ekonomikos sutrikimams. Kaip keista bebūtų, tos trys ekstremalios ir galimos situacijos trumpai buvo aptartos ir vienoje ano penktadienio lietuviškoje televizijoje: kalbėta apie trečią pasaulinį karą, nesuvaldomą visose šalyse viruso plitimą ir apie Astravo AE pavojų. Šis rašinys nėra apie televiziją, todėl tik priminsiu, ką toje laidoje pasakė Radiacinės saugos centro specialistė: apie pavojų išgirdę žmonės, sakė ji, turėtų skubiai grįžti į savo būstą ir jame užsidaryti.
 
Jei amžiną atilsį mūsų herojus Petras būtų taip daręs, gal ir dabar dar gyventų. Bet jis, kaip jau supratote, sunkiai triūsė ir giliai turtą žemėn kasė.
Niekas nepaneigs, kad galbūt jis buvo pirmasis survivalistas Lietuvoje. O dabar jų – survivalistų – daug. Ir pasaulyje, ir mūsuose. Tik jie kažkodėl nenori eiti į televizijas ir apie savo veiklą pasakoti. Mat organizacija yra slapta ir į ją patekti norintiems reikia rimtų rekomendacijų. Na, o jei jau patekai, tau beveik dangus atsivėrė. (Čia – apie žinias, kuriomis survivalistai tarpusavyje dalijasi). Lietuviai nekalbėjo. O štai portugalas Paskualis su žmona Melanija patirtimi pasidalino. Jie po žemėmis užkasę turi keturias saugyklas: vienoje – tvarsliava ir vaistai (pasibaigus galiojimo terminui vaistai keičiami); antroje požeminėje saugykloje – ginklai (ir šaunamieji, ir kirvis su plaktuku, grandinė, laužtuvas); trečioje saugykloje negendantis maistas ir sandariose talpose vanduo. Klausiate, kas ketvirtoje? Ketvirtoji saugykla dubliuoja trečiąją. Bet yra visai kitoje vietoje.
 
Amerikoje požeminę saugyklą (dažniausiai rūsyje, po pamatais) turi įsirengęs vos ne kas trečias privataus būsto turėtojas. Ypač, jei jis jau gyveno šaltojo karo laikais ir ruošėsi X dienai, kuomet Rusija turėjo užpulti Ameriką. Bet šiandien tie senieji dolerio vergai paseno, jų vaikams – kaip ir mūsų – karas atrodo juokingas. Nes tokį jie amerikoniškuose filmuose ir mato. Tad drąsiai galiu teigti – tikrų bunkerių su maisto ir išgyvenimo atsargomis Amerikoje dabar rasi gal tik pas vieną iš šimto. Pas mus – gal pas vieną iš dešimties tūkstančių. Bet ar tai gerai? Vėl prisiminsiu tą TV laidą: sėdėkit namie, sakė joje, ir klausykit LRT televizijos ar radijo. Jei vis dar šypsotės, paklausiu: ar žinote, kokia mūsų gatvėse nuaidės sirena (jei suspės nuaidėti), kai iškils radiacinis arba cheminio ginklo pavojus? Prašau atsiminti: 9 sekundės kaukimo, po to 6 sekundžių pauzė. Po to – vėl iš naujo. Tai reiškia: „Dėmesio visiems!“ Keistoka reikšmė. Nes nežinote, ką daryti toliau. Pranešu: reikia slėptis. Bet nežinote kur?
 
Jei gyvenate kaime, jame ir slėpkitės. Nes kitur nespėsite. O jei mieste, turėtumėte skubėti į slėptuvę. Kiek iš viso Lietuvoje jų yra, nežino niekas. Bet ir jūs jau įtariat, kad tai – ne slėptuvės, o griuvenos. Nežinau, kodėl nuo mūsų tai slepiama. Bet gi norime žinoti, ar būtų galima paprastam žmogui (ne merui ir ne Seimo nariui) kur pasislėpti?
Kaunas. Prieš keletą metų mieste buvo 195 (oho!) slėptuvės. Kažkada jos turėjo apsaugoti nuo jonizuojančios spinduliuotės ir cheminio bei bakteriologinio poveikio. Bet dalis – užgriuvusių, dalis – paverstų sandėliukais. Tinkamos vos kelios. Jose esančių saugos priemonių laikas pasibaigęs prieš 30 metų. Ir sienos supuvusios. Ir pelėsiai visur. Nė paros neišgyvensi.

 
Klaipėda. Uosto teritorijoje kažkada buvo pastatyta moderniausia sovietų sąjungoje slėptuvė. Talpinanti 800 žmonių. Apsauganti nuo branduolinio ginklo. Sako, kad joje ir šiandien viskas tvarkoj. Tik ne paprastiems gyventojam ji skirta. Tik laisvos Lietuvos ponams. Bet Klaipėda yra puikus miestas dar ir dėl to, jog bėdai ištikus senieji klaipėdiškiai parodys net 28 vokiečių pastatytas slėptuves. Dalis jų – Kuršių nerijoje. Ir dar tas aukštas kaminas anapus „Meridiano“: jo rūsyje – buvusioje anų laikų valdžios slėptuvėje – ir dabar dar tilptų apie 200 klaipėdiškių.
 
Plungė. Buvusioje Plokštinės raketų bazėje (dabar tikrai vertas aplankyti muziejus) gal koks 1000 tilptų. Tik toloka.
Ir jokios informacijos nepavyko rasti apie Vilnių. Ir jokios apie tai, ką, ekstremaliam įvykiui ištikus, reiktų po ranka turėti. Padėsime jums.

 
Nejuokauju: didžiausias žmonijos išradimas, gelbėjantis karo, maro ir bado yra... makaronai. Ilgai galiojantys ir nekirmijantys jie gelbės ir moderniame pasaulyje. Niekaip neatspėsite, kas gi yra antras pagal svarbumą produktas: o gi „snikeris“. Trys ar keturi jo batonėliai vieną parą padės išgyventi.
Prašau nesišaipyti: visai gali būti, kad itin paklausiu rūbu tam tikru gyvenimo momentu taps toks, apie kurį dabar niekaip nepagalvojate. Tiesa, gauti jau ir dabar nelengva, bet prisiminkim mūsų survivalistą Petrą iš Salantų – neperšaunamą liemenę jis turėjo.
 
Apie vandens atsargas: nepamirškite, kad visuomet jo turite tualeto bakelyje.
Kaip ir dera, paskutinis pamokymas bus – medicininis: svarbu atskirti veninį kraujavimą nuo arterinio. Nes vienu atveju išsigelbėjimui turėsite valandą, o kitu – sąmonės neteksite jau po 20-30 sekundžių.
Pabaiga tebūnie tokia: blogos pranašystės ir nedideli pagąsdinimai – teneišsipildo.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    NVI atlikta pirmoji minimaliai invazinė stemplės vėžio operacija

    NVI atlikta pirmoji minimaliai invazinė stemplės vėžio operacija

    Nacionaliniame vėžio institute (NVI) atlikta pirmoji, o Lietuvoje viena iš pirmųjų minimaliai invazinė stemplės vėžio opera...
    Lukas Pavlavičius: „Noriu pažinti ne tik ligas, bet ir žmogų“

    Lukas Pavlavičius: „Noriu pažinti ne tik ligas, bet ir žmogų“

    Kauno poliklinikos šeimos gydytojas Lukas Pavlavičius teigia, kad jo specialybės atstovai dažnai nuvertinami, esą gali i&sc...

    Budinti vaistinė


    Vaistininko patarimai, kaip įveikti 5 dažnas pavasario problemas

    Vaistininko patarimai, kaip įveikti 5 dažnas pavasario problemas

    Šylant orams tikimės sulaukti ir geresnės savijautos, tačiau neįdėjus pastangų, deja, bet tik susiduriame su naujais sveika...
    Paslauga vaistinėse paskatino gyventojus pirmą kartą pasiskiepyti nuo erkinio encefalito

    Paslauga vaistinėse paskatino gyventojus pirmą kartą pasiskiepyti nuo erkinio encefalito

    Jau kuris laikas specialius kursus baigę išplėstinės praktikos vaistininkai gali skiepyti šalies gyventojus nuo erki...

    Sveika šeima


    Nenustebkite, jei susirgus COVID-19 ims slinkti plaukai

    Persirgę COVID-19 vis daugiau žmonių skundžiasi, kad jiems ėmė slinkti plaukai. Gydytoja-trichologė Gitana Šabūnienė ramina – toks infekcijos poveikis laikinas.

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Kolumbijos tremtinių tikrovė: dešimtmečiai be namų

    Per maždaug penkerius metus Kolumbijos pabėgėlių, prašančių prieglobsčio Ispanijoje, skaičius išaugo beveik 40 kartų. 2016 metais jų buvo užfiksuota mažiau nei 700, o pernai skaičius išaugo iki 28 tūkstančio. Ana (38 m.) ir jos šeima – vieni iš daugelio Kolumbijos gyventojų, kurių gyvenimus sugriovė pilietinis karas.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Patarimai, grįžtantiems iš Palangos
    Henrikas Vaitiekūnas Patarimai, grįžtantiems iš Palangos
    Survivalistai
    Henrikas Vaitiekūnas Survivalistai
    Keletas taisyklių pavasariui
    Henrikas Vaitiekūnas Keletas taisyklių pavasariui

    Naujas numeris
























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica