Sparnuotieji spąstai

Henrikas Vaitiekūnas
2024-05-13
Šiandienos klausimas yra toks: skrydžio laimė ar... bėda? Ką analizei pasirinksit?
Sparnuotieji spąstai

Pirmoji šito klausimo pusė tikrai girdėta: ji – iš kadaise visuotinai populiarios dainos „Sparnuotosios sūpynės“. Kur kas daugiau neramių minčių turėtų atnešti antroji klausimo dalis. Nes dar niekuomet apie tai negalvojote. O šiandien pamąstymui – tinkamiausia proga. Ypač jei gyvenate parko ar vaikų žaidimo aikštelės prieigose. Jei sūpynes nuolat pro langą matote. Ar šaižų jų girgždesį kasdien girdite.
 
Kad niekas tų geležinių vyrių kokia nors alyva nesutepa – įprasta bėda. Rimtesne ji tampa, kai šeštą valandą ryto, o kartais ir aštuonios trisdešimt vakare (lietui lyjant, sniegui sningant) tose sūpynėse visa jėga ima suptis visai ne darželinukas, o... trisdešimtmetis vyras. Arba dvidešimtmetė auskaruota raudonplaukė. Visa jėga! Supasi taip, kad baimė ima, jog tuoj tuoj apsivers!
 
Kadangi visuomet randasi svarbesnių reikalų, reiškinys mažai tyrinėtas. O ir patys tyrimai – paviršutiniški. Štai, ką sako šaltiniai.
 
„...Sūpuoklės vysto kaulų sistemą ir atitolina osteoporozę“ – rašo internete viena Lietuvos klinikų. „...Patys gražiausi Andų kalnų vaizdai atsiveria, kai supatės Ekvadoro sūpuoklėse: jos – 2660 metrų virš jūros lygio“, – kviečia kelionių vadovas. O italų pediatrų 2020-ųjų metų išvada štai kokia: „Rekomenduojame sūpuokles itin nervingiems vaikams. Nes jos malšina stresą.“  

 
Ir dar. Prancūzijos psichiatrai sūpynes primygtinai siūlo tiems, kurie negeba minčių koncentruoti: „Pusvalandis, jose praleistas, padidins darbo ar studijų efektyvumą.“ O švedų laikraštis „Goteborgs Posten“ įspėja: „Besaikis ar per ilgas buvimas sūpuoklėse gali pakenkti jūsų stuburui ir sąnariams...“
 
Nuomonių – tokia pat įvairovė kaip ir sūpuoklių. Dar sužinojau, kad pažangioji žmonija (ką tai reiškia?) kasmet rugpjūčio 4-ąją mini Pasaulinę sūpuoklių dieną. Ir kad dar Antikos daktarai būtinai rekomenduodavo bent kartą per metus jose pasisupti.
 
Ar tikrai jie neklydo? Pirmiausia į vieną puodą sukrovėme visas nuomones „Už“. Vieningai ir neginčijamai šaltiniai tvirtina, kad sūpuoklėse „atsigauna“ smegenų kraujotaka. (Tik kodėl niekam abejonės nekilo, ar visiems ir visuomet reikia tą kraujotaką stiprinti? Ar neturės tai neigiamų pasekmių? Atsakymai nerasti). Psichologinės lektūros variantai tvirtina, kad paciento buvimas sūpuoklėse leidžia geriau pažinti, suprasti, o vėliau ir valdyti emocijų pokyčius. (Kur, kada ir kokiais prietaisais tai registruota, nepranešama). Dar, sako, jos gerina virškinimą. (Nesunku įsivaizduoti, kad tai yra elementarus pilvo masažas).
 
Psichologai ir psichiatrai, ypač tie, kurie teigia mumyse besikapstantys „labai giliai“, nore suptis ar kitu būdu ore vartytis įžiūri kasdienio mūsų gyvenimo atkartojimą. Girdi, tas „aukštyn-žemyn“ yra kasdienės sėkmės bei nesėkmės. Taip pat galimybės situaciją ištaisyti. (Jei palyginimas tinka, patys jį ir apsvarstykite).
 
Tiek apie teigiamybes, stumiančias mus sūpuoklių link. Bet čia dar ne viskas! Dar būtinai turiu parašyti apie tai, ką ne vienas „sūpuoklininkas“ pasąmonėje jaučia, bet pasisakyti nedrįsta. Tai – niekuomet negęstanti kiekvieno dvikojo neįgyvendintoji svajonė – SKRYDIS! T.y. galimybė dangaus link pakilti.
 
Bet privalome – kol kas pėstute – žengti toliau. Kadangi rašinio gale jūsų laukia netikėta ir skandalinga išvada, dabar – visokeriopos sūpuoklinės neigiamybės.
 
Retokai pasitaikančios (nes bėdai įgyti reikia ne vieną mėnesį kasdien sūpuoklėse vartytis) yra galimos stuburo ar jo tarpslankstelinių diskų deformacijos. Nuo krūvio.

 
Dar retesnis, tačiau Lietuvoje fiksuotas – klaustrofobijos atvejis. (Tikrai išskirtinis: stipriai sūpuoklėse įsisupęs „herojus“ imdavo jausti nuolatinę baimę, kad tuoj tuoj apalps. Ir iškris).
 
Regėjimo problemos. Kadangi sūpuoklėse akys nuolat priverstos keisti fokusą, vyzdžiuose randasi pakenkimai. Analogiškai gali būti paveikiamas ir smegenų „fokusas“, todėl dažnai nuo sūpuoklių nulipus sutrinka judesių koordinacija.
 
Kitos neigiamybės – virškinimo sutrikimai, galvosopis, klausos problemos. Ir t.t.
Ir turbūt jau pajutote, kad ne tomis – tik kažkiek neigiamomis sūpuoklių pasekmėmis – siekiame jus nuo jų atgrasyti. Artėjame prie pavojingiausios dalies: iš lėto, kiek pagąsdindami. Ir iš anksto įspėjame: ties išvadomis, kurias preliminariai ruošiamės paskelbti, mokslininkai tebetriūsia. Galutinių rezultatų kol kas nėra. Bet!..

 
Psichotyrimai rodo: nulipusio ar staiga nuo sūpuoklių nušokusio piliečio eisena bei smegenų būsena yra gerokai nuo normos nutolusi. Kai kas tai vadina euforija. Drąsesnieji – tiesiog kvaituliu. Tarsi išgėręs būtum. Kai kurie sūpuoklių „skrajūnai“ džiaugsmingai pasakoja, kad jie vėl trumpai akimirkai buvo atsidūrę vaikystėje. Ir tuomet prisiminimus, persipynusius su šios akimirkos euforija, vėl norisi pakartoti! Ar jaučiate, kur link tai veda? Pakartoti? Taip! Taip! Dar kartą! Ir tai yra ne kas kita, o dar vienas žingsnis į... priklausomybę.
 
Žinoma, tai sveikiau nei alkoholis ar cigaretės. Ir aplinkiniams, iš pažiūros, tai visiškai nekenkia. Ir jokia gamta nenukenčia. Bet kuomet atidžiai įsižiūri į TV debatuose dėl aukščiausių postų Lietuvoje besivaržančiuosius, mintis apie tai, kad kai kurie jų tik prieš akimirką nuo sūpuoklių nušoko, yra!
 
Ir dar įtariu, kad be galo sūpuokles yra pamilę, tik nuo mūsų tai slepia, kai kurie save influenceriais vadinantieji. Ir dar tie, kurie jau daugiau kaip dešimtmetį internetuose diskutuoja, kas geriau – sviestas ar margarinas, kava ar arbata? Jie turbūt taip pat slapčiomis (gal naktimis?) save sparnuotomis sūpuoklėmis skraidina.
 
Ir tai yra patogu! Jokio kvapo! Jokių išorinių požymių! O galva – susisukusi. Nes kraujo pritekėjo ir ten, kur papildomai jo nereikėjo! Net senas jaunesniu patampa. Nes – prisiminkite senosios Lietuvos pavyzdį – anuomet įsisūpavimas simbolizavo siekį skatinti augalų vegetaciją. O dabar, patys to nejausdami ir tik prigimties vedini, bandome savo niekinę vegetaciją skatinti. Pasaulis eina ratu. Tik kažkodėl niekas sūpuoklių dar neįvardino pačiu naujausiu ir moderniausiuoju... narkotiku.
 
(Bet prašome neužsimiršti: čia tik viena „gamybinių“ daktarų-psichodarbininkų versijų. Patvirtinimų nėra. Bet dėl viso pikto pažiūrėkite pro langą: kas ten, ant jūsų kiemo sūpynių būtent dabar taip įnirtingai „sportuoja“?).
 
Komentarų šia reta spaudoje tema dar nėra daug. Man patiko tas, kuriame kažkas teigė, jog sūpynės – tai simbolinė švytuoklė tarp dangaus ir žemės...

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    K.Čeponytė: tikrai tenka panaktinėti prieš egzaminus

    K.Čeponytė: tikrai tenka panaktinėti prieš egzaminus

    Šiemet gabi Vilniaus universiteto vientisųjų medicinos studijų šešto kurso studentė Kamilė Čeponytė pelnė VU ...
    Artėjant Pasaulinei anksčiau laiko gimusių naujagimių dienai, gydytojos ir mamos priminimas: vien medikų ir įrangos neužtenka

    Artėjant Pasaulinei anksčiau laiko gimusių naujagimių dienai, gydytojos ir mamos priminimas: vien medikų ir įrangos neužtenka

    Lapkričio 17 d. minima Pasaulinė anksčiau laiko gimusių naujagimių diena, skirta atkreipti dėmesį į šiems mažyliams ir jų t...

    Budinti vaistinė


    Mobilioji vaistinė – į kaimą ar prekybos centrą?

    Mobilioji vaistinė – į kaimą ar prekybos centrą?

    „Kam važiuoti į kaimelius, jei gali autobusiuką pasistatyti Gariūnuose ar prie „Akropolio“, kur yra didesnis žmo...
    Perspėja dėl naujos ES direktyvos poveikio: brangs vaistai, jų bus gauti sunkiau

    Perspėja dėl naujos ES direktyvos poveikio: brangs vaistai, jų bus gauti sunkiau

    Lietuvoje veikiančias farmacijos bendroves vienijanti Vaistų gamintojų asociacija (VGA) atkreipia dėmesį, kad netrukus gali ne tik...

    razinka


    Sveika šeima


    Rūpestį kelia Lenkijoje aptiktas pavojingas virusas

    „Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ragina visas šalis išlikti budrias dėl įvežtinės poliomielito rizikos, vykdyti epidemiologinę priežiūrą bei stiprinti laboratorinę diagnostiką ir kontrolę“, – sako NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Lina Balaišienė.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Viltis retomis ligomis sergantiems vaikams

    Mokslo proveržis genetikoje atveria naujas galimybes šeimoms, kurių vaikai serga retomis ligomis. Barselonos mokslininkai sukūrė pažangią diagnostinę platformą, kuri jau padėjo išsiaiškinti 23 vaikų neuroraumeninių ligų kilmę.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Atpildas vis vien ateis
    Henrikas Vaitiekūnas Atpildas vis vien ateis
    Žaidžiantys pasitikėjimu
    Paulius Skruibis Žaidžiantys pasitikėjimu
    Ar nepasiklydome tarp įtraukiojo ugdymo ir specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų integracijos?
    Vilija Targamadzė Ar nepasiklydome tarp įtraukiojo ugdymo ir specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų integracijos?

    Naujas numeris