„Sodros“ milijardai pensininkų nešildo

Darius Razmislevičius
2024-11-21
Paradoksalu, bet būna ir taip, kad geri dalykai Lietuvoje neteikia jokio gėrio visuomenei. Vienas pavyzdžių – „Sodros“ rezervo fondas.
Šiuo metu „Sodros“ rezervo fondo dydis jau siekia apie 2,5 milijardo eurų ir prognozuojama, kad iki metų galo pasieks visus 3 milijardus. Juk tai džiugios žinios, ar ne? Taip, bet, ko gero, tik nueinančiai konservatorių ir liberalų Vyriausybei, galinčiai tuščiai pasigirti augančiu pinigų kiekiu, kuris, deja, pats savaime ne tik neneša jokios naudos Lietuvos pensininkams, bet ir naudojamas neefektyviai – tie milijardai palikti infliacijos valiai, t. y. pasmerkti nykti.
„Sodros“ milijardai pensininkų nešildo

Prarastos investicijų galimybės
 
Buvusi Lietuvos Vyriausybė nuolat ragino gyventojus nelaikyti pinigų kojinėse, bet žvelgiant į tai, kaip tvarkomasi su „Sodros“ rezervu, kyla klausimas: ar pati valdžia mokėjo elgtis su pinigais? Panagrinėkime situaciją. Rezervas įstatymų nustatyta tvarka kaupiamas tam, kad ištikus krizei, taptų saugia finansine pagalve mūsų šalies socialinės apsaugos sistemai. Tačiau Vyriausybės taikyta rezervo valdymo strategija kelia rimtų abejonių. Finansų ministerija, atsakinga už rezervinių lėšų investavimą, per metus sugebėjo uždirbti vos 1 proc. grąžos.

 
Palyginkime: Lietuvos Vyriausybė pati skolinosi už 4 proc. palūkanų, o štai saugios Vokietijos obligacijos mokėjo net 3 proc. grąžos. „Sodros“ pinigai, kurie galėjo padėti stiprinti socialinę apsaugą, buvo prarasti dėl infliacijos – ir tai kainavo ne mažiau kaip 30–40 milijonų eurų per metus. Infliacija yra nematomas „Sodros“ rezervo žudikas. Jei milijardas eurų guli nenaudojamas penkerius metus, tai net esant žemesnei infliacijai jis netenka savo perkamosios galios.
 
Per pastaruosius metus, vyraujant ypač aukštai infliacijai, laikomos rezervo lėšos galėjo netekti iki trečdalio savo vertės. Kodėl taip pasielgta su šiais pinigais? Gali būti, kad tai lėmė elementari nekompetencija, o gal ir baimė prisiimti atsakomybę už aktyvesnes investavimo strategijas. Ar galime tai laikyti atsakingu pinigų valdymu? Tikrai ne. Tai panašiau į pinigų sudeginimą – lėtą, bet užtikrintą. Ir keisčiausia tai, kad apie sėkmingas investicijas nieko neišmano institucija, kuri turi rūpintis visos Lietuvos finansų sistemos stabilumu. Turbūt nereikia stebėtis, kad šalį pradeda aplenkti investuotojai: nepaslanki biurokratija nei pati sugeba, nei kitiems leidžia.
 
Kaupiama aukojant realią socialinę gerovę
 

Kol „Sodros“ rezervas kaupiamas ir nyksta, apie 40 proc. Lietuvos pensininkų skursta. Vidutinė pensija vis dar nesiekia oraus gyvenimo lygio. Nepanaudoti milijardai galėtų būti skirti pensijų didinimui, tačiau nueinanti Vyriausybė pasirinko kaupti neefektyvų rezervą ir teisinosi biudžeto deficito grėsme. Akivaizdu, kad iš dviejų galimybių – kaupti „Sodros“ fondą arba didinti realią socialinę gerovę – pasirinktas pirmasis variantas, kuris šiuo metu duoda minimalią naudą. Žymus ekonomistas profesorius Romas Lazutka teigia, jog pensijos galėtų būti didinamos sparčiau, nes lėšų tam yra. Kas trukdo?
Manau, kad tam trukdo neteisingai sudėlioti prioritetai. Socialiniu jautrumu konservatoriai ir jų ginklanešiai liberalai niekada nepasižymėjo.
 
Reikalinga nauja strategija
 
Situacija yra tikrai prasta ir reikalauja skubių sprendimų. Ką reikėtų daryti? Vyriausybė ir „Sodra“ turi iš esmės peržiūrėti rezervo valdymo strategiją. Mano įsitikinimu, rezervas turėtų būti investuojamas į saugius ir pelningus finansinius instrumentus, tokius kaip Europos valstybių obligacijos ar patikimi fondai. Jei šios lėšos uždirbtų bent 3 proc. metinės grąžos, jų vertė ne tik išsaugotų savo perkamąją galią, bet ir augtų. Sukaupus minimalų rezervą, likusios lėšos galėtų būti skiriamos pensijų didinimui ar kitoms socialinėms reikmėms.
 
Reikia atsisakyti perteklinio kaupimo, kuris ilgainiui tampa nuostolingas. Čia reikia iš esmės keisti požiūrį: rezervas nėra vien taupymo priemonė, tai – investavimo galimybė, kuri gali stiprinti valstybės ekonomiką. Kai ketvirtadalis gyventojų susiduria su skurdu, pinigų laikymas „krizėms“ netenka prasmės. Geriausias būdas pasiruošti ekonominiams sunkumams – stiprinti gyventojų perkamąją galią, didinant pensijas ir mažinant socialinę atskirtį. Naujoji Vyriausybė turės realią galimybę ištaisyti ydingus savo pirmtakės sprendimus, pasukti valstybės vairą socialiai teisingesnės politikos link. „Sodros“ rezervo politikos peržiūra bus vienas prioritetinių uždavinių.
Seimo narys, socialdemokratas Darius Razmislevičius

Delfi.lt

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      A.Matulo dieta: jau ir pamiršo makaronų skonį

      A.Matulo dieta: jau ir pamiršo makaronų skonį

      „Režimo priverčia laikytis pats gyvenimas“, – sako šešias kadencijas Seime dirbęs buvęs Seimo Svei...
      Dalis gyventojų sulauks išskirtinio pasiūlymo

      Dalis gyventojų sulauks išskirtinio pasiūlymo

      Lietuvoje pradėtas vykdyti tyrimas, kuris leis sužinoti, kokių pavojingų cheminių medžiagų yra žmonių organizmuose. „Tokio t...

      Budinti vaistinė


      Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

      Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

      Vasaros sezonui įgaunant pagreitį, specialistai perspėja atkreipti dėmesį į kelionių vaistinėlės sudėtį – ją būtina ruo&scar...
      Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

      Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

      „Sperminas skystas – vartojamas prie bendro silpnumo, po infekcinių susirgimų, prie neurastenijos, prie širdies...

      razinka


      Sveika šeima


      Patrauklios pakuotės – spąstai vaikams

      Daugelis patraukliai supakuotų užkandžių yra itin perdirbti ir turi daug nesveikų priedų, skatinančių persivalgymą bei priklausomybę. Tyrimai rodo, kad pakuotės dizainas – ryškios spalvos, animaciniai personažai – stipriai veikia vartotojų, ypač vaikų, elgseną.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      Atidaryta išmaniųjų telefonų demencijos klinika

      Intensyvus naršymas internete keičia mūsų smegenis, tvirtina sveikatos ekspertai. Atminties sutrikimai, koncentracijos stoka, nuolatinis stresas – tokius simptomus vis dažniau patiria išmaniuosius telefonus intensyviai naudojantys žmonės. Japonijos gydytojai šią būklę pavadino „išmaniųjų telefo...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Kognityvinis disonansas
      Henrikas Vaitiekūnas Kognityvinis disonansas
      Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
      Margarita Jankauskaitė Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
      Pagalbos mirti dilemos
      Paulius Skruibis Pagalbos mirti dilemos

      Naujas numeris