Štai kas, anot įvairių šaltinių, yra intuicija: pirmiausia tai – konkretus atsakymas į jūsų galvoje gimusį konkretų klausimą. Dar klajoja teiginys, kad žmogus be intuicijos išvis – ne žmogus. Nes be jos neįmanoma išgyventi. Intuicija – pagalbininkas, kuriuo tenka pasikliauti, kuomet kitokių padėjėjų-patarėjų nebelieka. O kaip jums patinka toks – beveik poetiškas apibūdinimas: „Reikia gebėti išgirsti, kada ir ką intuicija jums sako: ji niekuomet nieko nereikalauja ir šnabžda tyliai...“
 
Intuicija – rami proto reakcija, paprasta ir neutrali. Ir – tai labai svarbu – ji atsieta nuo trafaretų, aksiomų ir visokių „geležinių logikų“. (Čia jau neigiamybė, nes ne kaskart ja pasitikite).
 
Įžanga vis dar tęsiasi, todėl kreivu žvilgsniu į mus tebežiūrintiems – skaičiukai: žmonės, turintys stiprią intuiciją, į autoavarijas pakliūva penkis kartus rečiau. Net septynis kartus jie mažiau patiria buitinių traumų ir infarktų, triskart rečiau juos apninka neurozės, jų gretose dukart rečiau sergama širdies ir kraujagyslių ligomis.
 
Dar liko poetiškiausias palyginimas: intuicija – jūsų sielos ir širdies bendravimo su jūsų sąmone būdas. Kone eilėraštis, kuriam mokslas prieštarauja. Pastarasis sausai konstatuoja, kad „...intuicija su savo galimybėmis yra gerokai turtingesnė už kitas labiau žinomas pažinimo formas“.
 
Ar pajutote, kad iki esmės dar toloka? Ligi šiol vis dar šnekame apie populiariausią – buitinę intuiciją (tokią, kai pilietis sako: „pajutau TAI nugara...“). Gatvėje tokia buitinė nuojauta dar banaliai vadinama „sveiko proto balsu“. Religijoje (prieš savaitę apie tai rašėme) – Angelu Sargu.
 
Greta buitinės intuicijos sėkmingai gyvena (ir mums gyventi padeda) techninė: ja tikrai pasinaudota, gelbėjant pelkėje nuskendusį šarvuotį.
 
Ir dar yra neaprėpiamoji kūrybinė intuicija: tik dažnai daug metų tenka ją nešiotis su savimi, kol į paviršių išlenda.
 
Kas dar? Ogi chirurgai! Kaip puikiai mūsų organizmėlius jie bepažinotų, be intuicijos jų darbe – nė iš vietos. (Dėl laikraščio specifikos turiu pateikti dar vieną pavyzdį. Šiaurės šalyse tyrimais aiškintas ligų eigos prognozavimas. Prieita prie išvados – labiau atsižvelgti į viduriniojo medicinos personalo intuiciją. Nes slaugytojai daug dažniau nei daktarai sukasi apie ligonius. Tad daugiau ir įžvelgia. O patirtis įgalina prognozuoti. Tai – profesinė intuicija. Ją turi ir teisininkai. Ir pilotai. Ir kariai profesionalai...)
 
Žinau, kad pasiilgote pavyzdžių. Bet ir pavartę atmintį kiekvienas jų savo biografijose rasite. Maždaug prieš dešimtį metų tamsiuoju paros metu vairavau iš Kauno į Vilnių. Senatis leidžia atskleisti greitį: apie 140 km. Nors ir tuščiame plente švystelėjo mintis: kur čia benulėksi? Vos sumažinau iki 90km/val., priekinį langą uždengė juodas šešėlis: didžiulis briedis vargais negalais peršoko automobilį. Ir vėl variantai – tik du: arba Angelas, arba Intuicija.
 
Nesmagu, kai pirma parašai apie save, o tik paskui – apie Vinstoną Čerčilį. Bet... Kuomet karo metu premjeras vakarieniavo su dar trimis ministrais, jam kažkodėl pasirodė, kad tuoj prasidės bombardavimas. Tad pakvietė persikelti į rūsį su slėptuve. Ir vos viskį ten nusinešė viršuje buvusios virtuvės... nebeliko.
 
Toliau – jau be pavardžių, bet jums padedant. Kas atsitinka, kuomet sutinki iš pažiūros simpatišką ir tarsi mielą žmogų, tačiau... nesmagu su juo viename kambary būti. (Man taip kažkada atsitiko, žiūrint į vieną TV žinių pranešėją, kuri į žiūrovus ir kolegas ekrane vis pirštu rodo. Nuojauta susivienijo su intuicija ir liepė su ja nebendrauti. Bet, kaip keista bebūtų, netrukus teko net prie vieno stalo pasėdėti. Ir nuojauta nepavedė – nemielas žmogus.)
 
Filmavimo pertraukėlės metu JAV aktorė Demi Moor, labai mėgusi kavą, jos atsisakė. Nustebo visi. Ir ne tik tą, bet ir kitą dieną, kuomet paaiškėjo, kad nuo užkrėsto pieno visa filmavimo grupė susirgo... dizenterija.
O dabar naujiena. Nes tikriausiai nežinojote, kad yra net keletas intuicijos rūšių.
 
Fizinė (arba kūno) intuicija. Šios nuojautos atstovai apie „įvykius“ ir „įspėjimus“ sužino arba jėgų antplūdžiu, arba visiška apatija. Emocinė intuicija – kai fizinius pojūčius pakeičia vienas vienintelis signalas: „Čia (ten) kažkas... ne taip....“ Kažkokia baimė. Ir intelektualioji intuicija – atradimo džiaugsmo šaltinis. Mokslas arba kūryba.
 
Bet daugeliui įdomiausia – mistinė ar maginė intuicija, kurią kiekvienas jūsų gali jau dabar patikrinti. Tereikia išeiti iš namų (ar net tik pro langą pažvelgti) ir spėti, kas gi praeis pirmas – vyras ar moteris. Tuo pačiu būdu kai kam sekasi atspėti, koks – raudonas, žalias ar juodas – kamuoliukas TV žaidime iškris.
 
O dabar jau laikas klausimui. Intuityviai jaučiu, kad jis bus toks: „O pamokėlių ir patarimų ar bus?“.
Kaip keista bebūtų, bet intuicijai padeda „nutolusios“ treniruotės: pabandykite dantis valytis ir kavą užsiplikyti kita nei paprastai ranka. Ir kaire ranka (ar abiem vienu metu) rašyti.
 
Nepanikuokite, jei kokia nors užduotis atrodo veik neišsprendžiama. Užsiimkite kitu darbu. O paskui grįžkit prie tos užduoties. Gali būti, kad teks grįžti net 3-4 kartus.
 
Ir dar savo intuiciją galite patikrinti, kuomet dabar, orams jau atšilus, prisėsite ant suolelio. Ir stebėsite praeivius. Ne tik jų amžių, bet ir profesijas paspėliokite. Nesiseka? Turbūt nežinojote, kuriai „tyrėjų“ grupei save priskirti. Bet dabar žinosite: 65 procentai mūsų visuomenės yra vizualai (matuojantys ir sveriantys akimis); dar 30 procentų – audialai (bendraujantys žodžiais) ir tik 5 procentai tarp mūsų – kinestetikų (tų, kurie pasaulį suvokia per judesį, lytėjimą ir... praktinę patirtį).
 
-Ar tu tikrai manai, kad viską teisingai čia surašei? – girdžiu klausiant skaitytojus.
Atsakymas:
- Šimtu procentų tikras nesu, bet INTUITYVIAI jaučiu, kad tai į tiesą yra (arba gali būti) panašu...

 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!