Gali išgąsdinti
 
„Daugiausiai su miego paralyžiumi susidūriau vaikystėje. Tuo metu lankiau pradines klases, man buvo apie dešimt metų. Pavargęs po mokyklos užmigau palikęs įjungtą televizorių, tačiau greitai prabudau gulėdamas ant nugaros ir man pasirodė, kad lubos juda tai artyn, tai tolyn. Tuomet pradėjau girdėti kažin kokius žmonių balsus. Net ir dabar žinau, kad tai nebuvo iš televizoriaus sklindantys garsai, nes jie kalbėjo apie mane. Moteriškas balsas sakė „ne, šis vaikas dar per jaunas tai matyti“. Nors nemačiau jokių būtybių, tos lubos, balsai ir šviesa iš kito kambario atrodė keistai. Baisiausia buvo tai, kad negalėjau pajudėti - pultelis buvo visai šalia, ant sofos, bet aš negalėjau pajudinti pirštų“, - savo patirtimi dalinosi vilnietis Vytautas.
 
„Neatsimenu, kaip viskas pasibaigė. Būdamas vaikas nesupratau, kas įvyko. Tačiau tokia būsena vėliau pasikartojo dar keletą kartų. „Pabudęs“ negalėdavau pajudėti ir visa mane supanti aplinka atrodė kitokia bei labai gąsdinanti.“
 
VU Psichologijos instituto docentas T.Stumbrys patvirtino, kad miego paralyžius yra tokia būsena, kuri dažniausiai nutinka pabudimo iš miego metu, bet gali atsirasti ir užmiegant - žmogus jaučia, kad jo kūnas yra tarsi sukaustytas, jis negali pajudėti ir gali matyti tam tikrus vaizdinius. „Tie vaizdiniai dažniausiai yra grėsmingi, todėl pagrindinė emocija, kurią miego paralyžiaus metu išgyvena žmogus, yra baimė. Nežinančiam žmogui yra baisu, kad jis visiškai negali pajudėti ir gali matyti, kad miegamajame kas nors yra.“
 
Miego paralyžius yra susijęs su REM - greitų akių judesių - miego faze, kuriai būdingi ryškūs sapnai. Šios fazės metu kūno raumenys būna visiškai atsipalaidavę, aktyvūs išlieka tik akių ir kvėpavimo raumenys.
 
Nekelia grėsmės
 

„Miego paralyžius gali būti šiek tiek susijęs su miego sutrikimais, pavyzdžiui, narkolepsija, tačiau daugeliu atvejų tai yra pavienis fenomenas, kuris gali nutikti bet kam. Dažniausiai miego paralyžius pasireiškia nuo paauglystės, vaikams jis pasitaiko rečiau. Reikia neužmiršti, kad miego paralyžius nėra pavojingas - pačiam žmogui tai gali atrodyti kaip grėsminga situacija, bet kitokių simptomų jis nesukelia“, - sako docentas Tadas Stumbrys

 
„Miego paralyžiaus epizodas yra pakankamai trumpas, jis gali trukti nuo keleto iki keliolikos minučių. Paprastai žmogus jaučia, kad tai truko neilgą laiką, tačiau dėl lydinčių gąsdinančių emocijų, ypač baimės ir siaubo, gali subjektyviai atrodyti, kad tai vyko ilgiau“, - sakė T.Stumbrys.
 
Anot specialisto, galima išskirti tris pagrindines miego paralyžiaus vaizdinių kategorijas.
 
„Vienas vaizdinių - žmogus jaučia, kad kažkas kambaryje yra. Tai dar yra vadinama „įsibrovėlio haliucinacija“. Miego paralyžiaus metu žmogus negali pajudėti, atsisukti ir apsižvalgyti, tačiau jaučia, kad nėra vienas. Dažniausiai atrodo, kad kambaryje tūno kažkoks blogis, kurio žmogus gali stipriai išsigąsti. Kita kategorija - apsunkinto kvėpavimo pojūčiai, kai žmogui atrodo, kad jį kažkas dusina. Žmogui gali spausti krūtinę, jis negali kvėpuoti. Trečiasis tipas yra siejamas su kiek mažiau baisiomis patirtimis, tik su neįprastais kūno pojūčiais. Žmogui gali atrodyti, kad jis atsiskiria nuo savo kūno ir pakyla į viršų, taip atsiranda „atsiskyrimo nuo kūno“ patirtys. Labai nedidelis procentas žmonių mėgaujasi šia būsena“, - teigė docentas.
 
Skirtingose kultūrose šis fenomenas buvo suprantamas ir traktuojamas savaip. „Viduramžiais krikščioniškoje Europoje dažnai buvo minimi demonai, kurie ateidavo nakties metu. Brazilijos tradicijose kalbama apie raganą, o Japonijoje - piktąsias jėgas Kanašibari. Jeigu pasižiūrėsime į šiuolaikiškesnę kultūrą, kalbama apie ateivių abdukcijas - žmonės guli sustingę lovoje, o tada juos kas nors pakelia į kosminį laivą. Tai irgi yra šiuolaikinė mitologija, kuri primena miego paralyžiaus tematiką“, - komentavo T.Stumbrys.
 
Būtina šviesti visuomenę
 
„Miego paralyžius nėra labai dažnas dalykas, bet atvejų tikrai pasitaiko. Peržiūrėjus jo paplitimą, matomi labai skirtingi duomenys. Kai kur fenomeną patiriančiųjų skaičiai tesiekia keletą procentų, kitur tai patiria kone kas trečias. Vėlgi, rezultatai neaiškūs ir dėl registravimo neatitikimų. Kai kurie žmonės gali galvoti, kad tai tebuvo sapnas ir nesakyti, kad patyrė miego paralyžių. Tačiau pastebimi ir dėsningumai: pavyzdžiui, jeigu žmogus patiria stresą arba dėl kitų priežasčių sutrinka jo miego kokybė, tuomet miego paralyžiaus galimybė yra didesnė. Laboratorijoje buvo pastebėta, kad jeigu mes žmogų nakties metu dažnai žadinsime, tikėtina, kad jis patirs miego paralyžių. Beje, miegant ant nugaros miego paralyžius yra kelis kartus dažnesnis“, - aiškino T.Stumbrys.
 
Nors ši būsena atrodo grėsminga, anot specialisto, ji gali būti išnaudojama sąmoningam sapnavimui.
 
„REM miego metu, kada mes sapnuojame, raumenys yra automatiškai atsipalaidavę. Dalis žmonių turi REM elgesio sutrikimą, kurio metu raumenų atonija neįvyksta, bet pas visus kitus žmones vyksta natūralus kūno sustingimo procesas. Kadangi ta būsena yra „tarpinė“, vienas būdas, ką mes galime padaryti, tai bandyti save pažadinti ir pereiti į budrumo būseną. Pirmiausia galima daryti bandant pajudinti kojos pirštų galus ir padėti „išmušti“ savo kūną iš paralyžiaus būsenos. Tačiau taip pat žmogus gali ir pabandyti atsipalaiduoti. Užtenka suvokti, kad vaizdiniai yra baisūs, bet tėra tik sapno dalis. Tokiu būdu atsiranda galimybė pereiti į REM miegą ir nepraradus sąmoningumo kontroliuoti sapną“, - kalbėjo docentas.
 
Pašnekovas pabrėžė, koks svarbus visuomenės švietimas apie miego paralyžių - tai padėtų išvengti daugybės bauginančių situacijų. „Jei žmogus nežino apie miego paralyžių, jam viskas gali atrodyti labai grėsmingai. Bet jeigu suprantame, kad miego paralyžius iš esmės yra nepavojinga būsena, žmogus gali bandyti suvokti, kad tuoj pabus. Smagu, kad dabar yra apie tai kalbama plačiau ir vis daugiau visuomenės suvokia, kad viskas gerai, jie tik išgyveno miego paralyžių“, - sakė T.Stumbrys.

 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!