Prieš savaitę SAM užregistravo Sveikatos sistemos įstatymo 11 ir 49 straipsnių pakeitimo projektą, kuriuo siekia užkirsti kelią bet kokioms priemokoms, kurias pacientai moka gaudami Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) apmokamas paslaugas. Įstatymas turėtų įsigalioti nuo kitų metų sausio 1d. Iki tol dar reikės priimti jį įgyvendinančius teisės aktus.
 
J.Čelutkienė teigė, kad įstatymo pakeitimus planuojama priimti pavasario sesijoje. Iki balandžio 11 d. projektas derinamas su visuomene.
Tačiau dar nepasiekęs Seimo, jis kelia daug diskusijų. Seimo narė, konservatorė Jurgita Sejonienė tvirtina, kad jei tokios pataisos bus priimtos, skųs jas Konstituciniams Teismui.
 
Pakeitimai
 
Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 dalies nuostata įtvirtina pacientų teisę gaunant valstybės kompensuojamas paslaugas pasirinkti brangesnes paslaugas, medžiagas, procedūras už tai apmokant kainų skirtumą.
 
Sveikatos apsaugos ministerija nusprendė šią nuostatą panaikinti. Sprendimą ji aiškina tuo, kad nors teoriškai nuostata turėjo suteikti pacientams galimybę pasirinkti tam tikras paslaugas, „praktikoje tapo neteisėto pacientų apmokestinimo įrankiu“.
 
„Siūloma atsisakyti šiuo metu skirtingai interpretuojamų nuostatų, kuriomis sveikatos priežiūros įstaigos naudojasi reikalaudamos iš pacientų papildomai primokėti už paslaugas“, – praneša ministerija.
 
Nors SAM pabrėžia siekį įgyvendinti žmonių konstitucinę teisę į valstybės garantuojamą nemokamą medicinos pagalbą, pasigirsta abejonių, ar pasirinktas būdas tinkamas.
 
Neteisinga paciento atžvilgiu
 

Seimo narė Jurgita Sejonienė kritikuoja ministerijos žingsnį: „Tai priemokų žabojimas pačiu brutaliausiu, radikaliausiu būdu. Prieštarauju dėl SAM teikiamos formuluotės, kad apskritai negalimos jokios priemokos, jei už paslaugą moka Valstybinė ligonių kasa. Nes, mano manymu, pirmiausia tai neteisinga paciento atžvilgiu.“

 
Ji paaiškina, kad šios pataisos panaikins paciento teisę pasirinkti sau geriau tinkančią priemonę tiek privačiose, tiek viešosiose gydymo įstaigose: „Vyksta viešieji pirkimai, visiems nuperka, pavyzdžiui, vienodus lęšiukus, bet gal pacientas nori kito, jam labiau tinkamo ir sutiktų už jį primokėti. Tokios galimybės nebelieka: arba jis už viską – operaciją, priemones – moka pats, arba naudojamas tas lęšiukas, kuris centralizuotai nupirktas visiems. Tas pats su sąnarių protezais ir kitomis priemonėmis.“
 
J.Sejonienė pažymi, kad chirurgijos srityje yra daug dalykų, kur pacientas nori pasirinkti ne tą, kuris perkamas visiems, bet labiau atitinkantį individualius poreikius.
 
Ji teigia, kad toks draudimas rinktis prieštarauja Vyriausybės siekiui judėti personalizuotos medicinos link. „Ministerija pristatydama programą skambiai kalbėjo apie personalizuotą mediciną... Čia aš jos nematau – nėra pritaikymo konkrečiam pacientui“, – pabrėžė parlamentarė.
 
Viceministrė: pacientai mus palaiko
 
„Tai – mitas. Nes tas įsivaizdavimas – geresnis ar blogesnis... Mes nepritariame tokiam požiūriui apskritai, – „Lietuvos sveikatai“ sakė J.Čelutkienė. – Paslaugos, operacijos, implantai – viskas suplanuojama taip, kad pacientui būtų adekvati, gera kokybė. Prastos kokybės priemonių valstybė nesiūlo. Lęšiukai, sąnariai ir visos kitos priemonės perkamos centriniu ar kitu būdu (čia laukia pokyčių šiek tiek) iš geriausių gamintojų ir tai leidžia gauti prekes visai kita kaina. O naudojamas priemones lemia medicininės indikacijos, kas geriausia pacientui. Jokių prastų ir geresnių priemonių nepripažįstame.“
 
Ji teigia, kad įstatymą įgyvendinančiuose teisės aktuose dar turi būti numatyti kontrolės mechanizmai, kokios laukia pasekmės, jei įstaigos nesilaikys šio įstatymo.
 
Viceministrė teigia, kad dėl parengtų įstatymo pataisų kritikos ar spaudimo nepajuto: „Nejaučiame spaudimo. Jaučiame, kad mus palaiko pacientai, viešosios įstaigos, visuomenė ir bendruomenė, nes, deja, iki šiol galiojanti įstatymo nuostata suteikia galimybę piktnaudžiauti ir visiškai nepateisinamai tuštinti pacientų kišenes.“
 
Skųs

„Praktika rodo, kad pastaruoju metu Konstituciniame Teisme pakankamai greitai išnagrinėjami tokie skundai, – ketinimą kreiptis į aukščiausiąją instanciją komentavo J.Sejonienė. – Jei jis įstatyminę normą pripažintų neteisėta, būtų privaloma ją stabdyti. Tačiau iki tol, deja, laukia laikotarpis, kai bus atliekami eksperimentai su pacientais. Kitaip negaliu šito įvardinti.“
 
J.Sejonienė mano, kad dabartinę formuluotę, jog negalima reikalauti jokio papildomo mokesčio, reikėtų koreguoti, numatant sąlygas, kuriomis gali būti imamos priemokos. „Neabejotinai, pacientai kiekvienu atveju turėtų būti informuoti, už ką primoka. Tai turėtų galioti ir valstybinėms, ir privačioms įstaigoms, kad visiems priemokų tvarka būtų aiški“, – teigia J.Sejonienė.
 
Vis dėlto Seimo narė pripažino, kad dabar galiojantis įstatymas nevienareikšmis. Ji taip pat pažymėjo, kad teoriškai dabar viešosios įstaigos negali teikti komercinių paslaugų, tačiau jas teikia.
 
„Šiuo metu įstatymai reglamentuoja, kad tu ir gali imti priemoką, ir kartu negali. Tai nei vieniems, nei kitiems nėra aišku. Todėl ir siūlau reglamentuoti aiškiai (...). Man rodos, tai – normali praktika“, – kalbėjo parlamentarė.
„Manau, kad šita tema ant bangos bus netrumpą laiką“, – prognozavo J.Sejonienė.
 
„Atidaryta daug vartelių“

„Diskusija prasidėjo ir ji, matyt, bus aštri“, – sako socialdemokratė, Sveikatos reikalų komiteto narė Orinta Leiputė. Ji pasakojo, kad su kolegomis Seime įstatymo projektą pamatė ir aptarė tik po to, kai jis buvo užregistruotas. Ne visi Seimo nariai dar apskritai spėjo su juo susipažinti.
 

„Priemokų problema ypač aktuali. Natūralu, kad šis klausimas sujudino visus, kadangi praėjusioje kadencijoje buvo atidaryta daug vartelių privačių įstaigų klestėjimui. Tai akivaizdžiai visi mato – dygstančias naujas klinikas. Gerai, kad yra privatus sektorius, bet turime užtikrinti ir normalų viešojo sektoriaus funkcionavimą, subalansuoti tuos santykius“, – „Lietuvos sveikatai“ kalbėjo Seimo narė Orinta Leiputė ir priminė, kad su tokiu pažadu buvo einama į rinkimus, jis yra Vyriausybės programoje.

 
Piktnaudžiauja
 
„Turime sąskaitas, kur vienoje privačioje klinikoje įrašyta paslauga apmokama iš ligonių kasų, jos vertė – trys ar keturi šimtai eurų, o atvejo vadybininko paslauga – tūkstantis eurų. Tokių dalykų nesinori, kad būtų. Ar kai pacientui reikia primokėti už naujesnį ar geresnį aparatą, nors paslaugos turi būti kompensuojamos lyg ir vienodai, – aiškino O.Leiputė. – Mes tikrai turime apie tai kalbėti, o kuo baigsis – matysime.“
 
Ji tvirtina, kad priemokos iškreipia medikų srautus: „Turime ribotą medikų skaičių. Priemokos privačiose įstaigose leidžia didinti jiems algas, dėl to turime didelį specialistų nutekėjimą ten, iš regionų į miestus. Dėl to reikalingi ir radikalūs sprendimai. Ar jie bus teisingi, pamatysime diskusijose.“

 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!