Eilės nuolatinės
 
Kaip žinia, norint užtikrinti kokybiškesnes paslaugas, reikalavimai slaugai griežtėjo, pvz., didėjo vienam pacientui skirtas plotas, dėl ko slaugos skyriams ligoninėse ar slaugos ligoninėms teko sumažinti lovų skaičių. Taigi, ir priimti mažiau pacientų?
 
Panevėžio slaugos ligoninės direktorius Karolis Valantinas tvirtina, kad prieinamumą gelbsti valstybės politika viršsutartines slaugos paslaugas apmokėti šimtu procentų. „Optimistiškai nuteikia ir faktas, kad šiemet slaugos paslaugų eilutė didės 16-18 proc.“, – teigė direktorius.
 
Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centre laukimo eilė – per šimtą pacientų. Tačiau centro direktorė Inga Tamosinaitė pabrėžė nenorinti sieti eilių vien su reikalavimų pokyčiais ir teigė, kad slaugos paslaugoms gauti eilė nuolatinė. „Kelinti metai nebuvo, kad neturėtume eilės“, – sakė ji.
 
K.Valantinas pasakoja, kad pasikeitus reikalavimams eilės pas juos pailgėjo. „Tai natūralu, kai vietoj 245 lovų liko 185, o pacientų tik daugėjo“, – konstatuoja ligoninės direktorius.
 
Vilkpėdės ligoninės vadovė Ina Čebotariova teigia, kad jų įstaigoje eilės dėl naujų reikalavimų per daug nepakito. Nors sumažėjus 65 lovomis jų liko 220, didesni paslaugų įkainiai paskatino atsirasti naujus paslaugų teikėjus. „Dalies pacientų poreikių atliepė ir pradėtos teikti ambulatorinės slaugos paslaugos namuose“, – pastebėjo pašnekovė.
 
Dvi eilės
 
Mykolo Marcinkevičiaus slaugos ligoninėje eilėje su šeimos gydytojo siuntimu laukia netoli 20 pacientų, tačiau neaišku, ar jie paklius būtent į šią įstaigą – gal greičiau spės rasti kitą. Pavaduotoja medicinai Henrieta Dabkuvienė paaiškina, kad pas juos praktiškai visos turimos vietos skiriamos pacientams, kurie atvyksta iš aktyvaus gydymo stacionaro – jų pačių įstaigos, Santaros klinikų, Nacionalinio vėžio instituto, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės...
Į Vilkpėdę iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės atvyksta 75 proc. jų pacientų.
 
„Praktiškai Lietuvoje yra dvi eilės – namų ir stacionaro, – paaiškina K.Valantinas. – Itin sunkios būklės ligonių, po traumų, insultų, infarktų, dar su stomomis, žaizdotų, nors jau ir gavusių reikalingą gydymą, neišsiųsi namo, nors jų laikas gulėti ligoninėje kaip ir baigiasi. Slaugos ligoninės juos priima pirmumo tvarka. Kita eilė – namų pacientai, kurių būklė stabilesnė. Jų eilė pas mus siekia mėnesį pusantro. Atėjus vasarai eilės mažės, nes pacientai bus išnaudoję keturis mėnesius slaugos dienų.“
 
Demencijos reikalavimai
 
Tačiau dabar slaugos ligoninių vadovai priversti sukti galvas ir dėl sergančiųjų demencija. Nuo 2030 m. įsigalios griežtesnė tvarka, dėl kurios ne tik mažės slaugos vietų sergantiesiems demencija – kai kur jų gali išvis nelikti, jei įstaigos neatitiks naujos tvarkos.
 
Iš pradžių reikalavimai buvo itin griežti ir tai ne juokais sukėlė direktoriams nerimą. Jie neslepia – net rankos nekilo pradėti juos įgyvendinti, atrodė – misija neįmanoma. Laimei, reikalavimai pradėti švelninti.
 

Kauno Kazio Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės direktorė Ieva Bradulskienė paaiškina, kad senos statybos pastate įrengti šimto kvadratų erdvę ir padaryti judėjimą ratu, palatas tik pirmame aukšte, kaip buvo iš pradžių numatyta – tiesiog neįmanoma. „Džiugu, kad į tai atsižvelgta ir senuose pastatuose įsikūrusiems skyriams reikalavimai sušvelninti“, – sakė ji.

 
„Mes esame tokiuose pastatuose, kokiuose esame, – konstatuoja I.Čebotariova. – Pas vienus kai kas pritaikyta iš senų ligoninių, pas kitus – iš poliklinikų, vaikų darželių, žodžiu, sąlygos įvairios...“
 
Statys naują ligoninę
 
H.Dabkuvienė teigia, kad jie demencijai turi tik dvi lovas ir plėstis neplanuoja. Atskiro skyriaus neįrenginės, o jei ir reikės daryti kokius struktūrinius pokyčius – sudėtinga su tiek lovų nebus.
 

O štai Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninei – problema: jie arba turėtų mažinti lovų skaičių, kas jau tiesiog neapsimokėtų, arba ieškoti kitų sprendinių. Įstaigos vadovas Karolis Valantinas teigė, kad jis rastas – Panevėžys su savivaldybės pagalba ES lėšomis planuoja statyti naują, 36 vietų ligoninę sergantiesiems demencija. „Tai leis atitikti reikalavimus“, – sakė pašnekovas manydamas, kad tokių kaip Panevėžys gali būti ne vienas.

 
Tikisi švelninimų
 
I.Bradulskienė viliasi, kad reikalavimai bus dar kiek sušvelninti, nes net ir dabar yra sunkiai įkandami. Ji atkreipia dėmesį, kad kiek per griežta leisti skyriuje turėti ne daugiau kaip dvylika pacientų. „Iš tiesų, tai labai labai mažai. Manome, kad būtų logiška ne daugiau kaip dvidešimt keturis. Nes dvylikai pacientų užtikrinti ir atskiras palatas su dušu, tualetu, ir šimto kvadratų erdvę, juolab kad ne visi vaikštantys ir ja naudosis, būtų sudėtinga“, – kalbėjo vadovė.
 
Ji konstatuoja, kad demencija sergančių slaugos poreikis Lietuvoje ir Kaune didžiulis.
 
„Pavyzdžiui, mes turime dvylikos lovų skyrių, o laukia keturiasdešimt pacientų... Jei kas keturis mėnesius keičiasi tik po dvylika žmonių, kada jie sulauks? Tikrai per mažai vietų ir visi tai suprantame, bet kad galėtume turėti jų pakankamai, reikia įgyvendinamų reikalavimų“, – sakė I.Bradulskienė.
 
O jei atsisakyti sergančių demencija slaugos? „Tuomet reikės sudaryti sutartis su paslaugas teikiančia įstaiga, bet yra keblumų, nes įstaiga, su kuria norėtum ir galėtum sudaryti sutartį, nebūtinai sudarys su tavimi. O be to negalėsi dirbti, – konstatavo pašnekovė, vis dėlto neprarandanti vilties. – Tikime, jog pavyks rasti bendrų, protingų sprendimų, kad visoms pusėms būtų gerai.“
 
Įsitvirtinti rinkoje nelengva
 
Nors slaugos lovų mažėjo, įkainiai didėjo, tad ar apsimoka teikti šias paslaugas? K.Valantinas teigia, kad jų lovos rentabilios, tačiau pažymi, jog padėtis įstaigose gali būti skirtinga.
 
O ar didesni slaugos įkainiai ir palankios sąlygos suvilios kurtis naujus paslaugų teikėjus? Jei ir taip, tai greičiausiai turėtų būti didesni teikėjai, svarsto I.Čebotariova.
 
„Mažoms įstaigoms, kad ir su penkiasdešimčia lovų, išsilaikyti sunku, nes reikia generuoti pajamas, kurios atsvertų išlaidas, o jų yra daug vien dėl kasmet didėjančių reikalavimų. Tai ir duomenų sauga, ir kibernetinis saugumas, ir dar daug kitų, ir į viską reikia investuoti. Įstaiga reikia turėti pakankamai darbuotojų, tarp jų ir aukštos kvalifikacijos, kurie tikrai ne pigiai samdomi...“ – konstatavo I.Čebotariova ir pridūrė, kad naujam tiekėjui nėra lengva įsitvirtinti, suburti kolektyvą. – Darbas fiziškai ir emociškai sunkus, žmones nelabai jo renkasi, o vadovai balansuoja tarp gerovės pacientui ir gerų sąlygų darbuotojui. Visur pasaulyje problemos panašios.“

 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!