Pastebima mokykloje
 

„Disleksija, arba kaip Lietuvoje vadiname – specifinis skaitymo ir rašymo sutrikimas, yra neuroraidos sutrikimas, pasireiškiantis ilgalaikiais sunkumais išmokti teisingai ir sklandžiai perskaityti bei užrašyti pavienius žodžius. Kaip ir kiti sutrikimai, pavyzdžiui, autizmo spektro sutrikimas, disleksija gali reikštis tam tikrame spektre – nuo itin sunkaus iki lengvo sutrikimo laipsnio“, – aiškino profesorė dr. Reda Gedutienė.

 
Psichologė pabrėžė, kad itin akivaizdūs disleksijos požymiai pastebimi vaikui pramokus skaityti ir rašyti.
 
„Paprastai disleksija yra nustatoma mokykliniame amžiuje, vaikui pradėjus mokytis skaitymo ir rašymo įgūdžių. Pradėję lankyti mokyklą, vieni vaikai be didelių sunkumų išmoksta skaityti ir rašyti, kitiems tai tampa didžiuliu ir ilgalaikiu iššūkiu, – sakė R.Gedulienė paaiškindama, kad siekiant atpažinti sutrikimą pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į skaitymo manierą. – Pradėjus mokytis skaityti ir rašyti, vaikai daro daug skaitymo ir rašymo klaidų: praleidžiamos raidės ir (ar) skiemenys, raidės sukeičiamos vietomis, pakeičiamos kitomis. Skaitymo ir rašymo tempas itin lėtas, skaitoma monotoniškai, be ekspresijos, dažnai ignoruojant skyrybos ženklus, skiemenuojant. Vėliau vaikai, turintys disleksiją, skaito ir rašo lėčiau nei bendraamžiai, daro pavienių žodžių skaitymo ir rašybos klaidų, skaito nerišliai.“
 
Pašnekovė teigė, kad vis dar pakankamai sudėtinga tiksliai pasakyti, kiek populiacijoje yra asmenų, turinčių disleksiją. Skirtingose šalyse, priklausomai nuo jų rašytinės kalbos pobūdžio, diagnostinių kriterijų bei kitų veiksnių, skiriasi ir paplitimo procentas.
 
„Lietuvoje disleksijos paplitimo tyrimai nebuvo atlikti. Sunku pasakyti, koks vaikų, paauglių ir suaugusiųjų procentas yra paveiktas disleksijos. Galima tik spėlioti apie šiuos skaičius pagal analogiją su kitomis kalbomis, kurių rašto sistema panaši į lietuvių, ir kelti prielaidą, kad disleksijos paplitimo procentas panašus. Lietuvių kalbos fonetika ir gramatika panaši į čekų, todėl, remiantis Čekijos duomenimis, galėtume spėti, kad disleksiją turi apie 6-8 proc. lietuvių populiacijos“, – pasakojo profesorė.
 
Aplinkiniai nesupranta sunkumų
 
„Neatpažinus ir nenustačius priežasties, kodėl vaikui ilgą laiką nesiseka išmokti teisingai skaityti ir rašyti, gali būti randami įvairūs paaiškinimo būdai – negabus lietuvių kalbai, tingintis ir panašiai. Svarbu, kad nustačius disleksiją specialistai tinkamai paaiškintų šeimai, vaikui apie tai, kas tai yra, kokią pagalbą vaikas gaus ir kaip jam padės pedagogai, tėvai. Paprastai neigiamų pasekmių nebus, jei bus suteikta vaikui ilgalaikė, tikslinga, nuosekli ir individuali pagalba, sudarytos galimybės kompensuoti sunkumus technologijomis ir kitais pritaikymais ugdymo procese. Tačiau neatpažinus, nenustačius disleksijos, o klaidingai priskyrus tinginystei arba negabumams, asmuo gali išgyventi nevisavertiškumo jausmą, galvoti, kad yra kvailas. Tai gali paveikti sprendimus renkantis profesiją“, – aiškino R.Gedutienė.
 
Pati savaime disleksija nėra priežastis nuotaikos sutrikimams, tačiau nepalankios sąlygos asmeniui, turinčiam disleksiją, gali turėti įtakos jo savijautai. „Vaikas, pradeda nerimauti, vengti ar bijoti mokyklos, kai joje neatliepiama jo ugdymosi poreikiams, kai nesuteikiama tinkama pagalba. Nerimaujama tose situacijose, kuriose yra vertinamas skaitymas ir rašymas, vertinami skaitymo ir rašymo įgūdžiai“, – pastebi pašnekovė.
 
Disleksija, kaip ir kiti sutrikimai, yra dažnai įvardijama kaip „nematomas“ sutrikimas. Pasak specialistės, dėl šios priežasties iškyla problemų: tėvams ir pedagogams sunku laiku suprasti, kad tai ne laikini, o ilgalaikiai sunkumai vaikui išmokti teisingai ir sklandžiai perskaityti bei užrašyti pavienius žodžius. Nežinantiems sunku įsisąmoninti, kad kam nors skaitymas ir rašymas gali būti sunkus ir ilgalaikis iššūkis.
 
„Idealiu atveju visi vaikai turėtų būtų testuojami atrankos testu pirmoje ir antroje klasėse ir taip būtų identifikuojami tie, kurie patiria sunkumus. Jiems reikia individualios tikslingos ir nuoseklios specialistų pagalbos. Taip pat reikia pritaikymo – technologinės pagalbos. Pavyzdžiui, idealu būtų, jei vaikas galėtų pasirinkti skaityti vadovėlį ne tik akimis, bet ir ausimis. Kiekvienas mokinys, ne tik turintis disleksiją, galėtų rinktis skaityti ne tik popierinį, bet ir garsinį vadovėlį ar rašyti naudodamasis „iš kalbos į tekstą“ technologijomis, rinktis atsakinėti žodžiu nei raštu ir panašiai“, – kalbėjo R.Gedutienė.
 
Priskiriama kitiems sutrikimams
 
Mokytojai ir tėvai, pasak R.Gedutienės, dažnai painioja rimtus sunkumus su pastangų ar netgi intelekto stoka. Dėl to net ir itin gabūs vaikai nuolat išgyvena frustracijos bei nesėkmės jausmą, nes nesupranta, kodėl jiems vienus dalykus sekasi mokytis pakankamai gerai ir greitai, o skaityti bei rašyti – sunkiai ir lėtai.
 
„Tai dažnai lemia didžiulę įtampą tiek namuose, tiek mokykloje. Todėl vaikai patenka į ydingą, užburtą nesėkmės ir neigiamų emocijų ratą. Susirūpinti vaiko patiriamais sunkumais reikėtų tada, kai nėra stebima tolygi skaitymo ir rašymo įgūdžių pažanga, lyginant su bendraamžiais“, – kalbėjo KU profesorė.
 
Pašnekovė pabrėžė, kad disleksija nėra paprastas sumikčiojimas ar retas neteisingas žodžio perskaitymas. Kai sunkumų išmokti teisingai ir sklandžiai perskaityti bei užrašyti žodžius kyla ne dėl sensorinių pažeidimų, intelekto ar apleistos kultūrinės ir ugdymosi aplinkos namuose bei tinkamo mokymo stokos mokykloje, galima įtarti disleksiją.
 
„Kaip ir kiti sutrikimai, disleksija gali būti lydima gretutinių sutrikimų, pavyzdžiui, matematikos mokymosi sutrikimų, dėmesio stokos ir hiperaktyvumo. Moksliniais tyrimais nustatyta, jog vaikai, turintys kalbos ir kalbėjimo, dėmesio ir atminties sutrikimų ikimokykliniame amžiuje, gali patirti skaitymo bei rašymo sunkumų mokykloje. Vienas iš mitų, kad disleksija yra išaugama. Deja, ne. Suaugę, turintys disleksiją, skaito ir rašo, bet paprastai skaitymas ir rašymas nėra pakankamai automatizuotas:  skaitoma ir rašoma lėtai, pasitaiko, ypač stresinėse situacijose, skaitymo ir rašybos klaidų“, – aiškino R.Gedutienė.


 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!