- Daina, prieš porą gerų dešimtmečių apie tokį vitaminą D beveik niekas, išskyrus medikus, turbūt nebuvo girdėjęs, o šiandien jis mirga kas antrame straipsnyje apie sveiką gyvenseną.
 
- Iš tiesų. Dabar bene kiekvienas besirūpinantis sveikata žino apie šio vitamino svarbą, dažnas atlieka kraujo tyrimus, kad nustatytų jo atsargas organizme. Vitaminas D kelia ir didelį mokslininkų susidomėjimą. Vis dėlto šio vitamino vaidmuo ne iki galo ištyrinėtas.
 
- Mums, Baltijos šalių gyventojams, dažnai jo trūksta.
 
- Mano daktaro disertacija buvo tarptautinio projekto, kuriame dalyvavome kartu su mokslininkais iš Latvijos ir Taivano, dalis. Be kita ko, projekto metu pastebėta, kad Lietuvos ir Latvijos tiriamiesiems nustatytas ženkliai mažesnis vitamino D kiekis, palyginti su Taivano. Tai rodo, kad geografinės ypatybės – saulės kiekis, mityba, gyvenimo būdas – turi tikrai reikšmingą įtaką vitamino D kiekiui organizme.
 
- Tavo disertacijoje kalbama apie vitaminą D ir atopines ligas. Kas pastūmėjo gilintis į šią temą?
 
- Manoma, kad su atopijos atsiradimu ir sunkesne jos eiga taip pat gali būti susijęs nepakankamas vitamino D kiekis organizme. Ne visiškai išaiškintas šio vitamino vaidmuo mane paskatino detaliau gilintis ne tik į vitamino D reikšmingumą atopijos formavimuisi, bet ir į jo sąsajas su genetika.
Be abejo, temos pasirinkimas susijęs ir su tuo, kad laboratorija, kurioje dirbu, specializuojasi atliekant imunologinius ir alergijos diagnostinius tyrimus.
 
- Prie genetikos įtakos vitaminui D dar prieisime, tačiau prieš tai norisi pasiteirauti, kaip plačiai paplitusios atopinės ligos?
 
- Atopinės ligos ypač plačiai paplitusios ir per pastaruosius kelis dešimtmečius jų sparčiai daugėjo. Apie dvidešimt procentų pasaulio gyventojų serga atopinėmis ligomis.
Pagrindinės jų – atopinis dermatitas, alerginė astma ir alerginis rinitas. Be to, žmogus gali sirgti viena šių ligų arba jų deriniu. Pavyzdžiui, alergine astma ir alerginiu rinitu, alergine astma ir atopiniu dermatitu, ir panašiai...
 
- O kuo skiriasi atopinės ligos nuo alergijų?
 
- Atopija yra genetiškai predisponuojantis sutrikimas. Vadinasi, ji yra su genetiniais mechanizmais susijusi paveldima būsena, kurios metu padidėja imunoglobulino E kiekis kraujyje dėl atsako į aplinkos alergenus.
O alergija yra platesnė sąvoka. Ji apima įvairias padidėjusio jautrumo reakcijas (taip pat susijusias su padidėjusia imunoglobulino E gamyba ir didesne jo koncentracija kraujyje), tačiau alergija gali būti tiek susijusi, tiek ir nesusijusi su genetiniu polinkiu.
 
- Įdomu, kad įprastai vitamino D naudą žinome kauliniam audiniui. O čia toks reiškinys kaip atopinės ligos...
 
- Gerai žinoma, kad vitaminas D yra susijęs su kalcio ir fosforo apykaita bei būtinas palaikant skeleto tvirtumą. Tačiau jo vaidmuo žmogaus organizme gerokai platesnis.
Mano tyrimo rezultatai parodė, kad sergantiesiems atopinėmis ligomis buvo nustatytas mažesnis vitamino D kiekis nei sveikiems tiriamiesiems.
Mokslininkų pateikiami duomenys atskleidžia, kad šis vitaminas svarbus reguliuojant imuninį atsaką ir pasižymi uždegimą slopinančiomis savybėmis.
Jis gali būti reikšmingas įvairių ligų, įskaitant atopines, formavimuisi. Taip pat susijęs su jų sunkumu ir paplitimu. Todėl pastaruoju metu taip išaugo susidomėjimas vitaminu D.
 
- Savo darbe gilinaisi ir į genetinius vitamino D apykaitos mechanizmus. Pasirodo, genai gali lemti mažesnį jo pasisavinimą?
 
- Tyrimas atskleidė, kad turėjimas tam tikrų genų variantų, reikšmingų vitamino D apykaitai, gali turėti įtakos mažesniam ar didesniam jo kiekiui organizme.
Kitaip tariant, skirtinga geno variacija gali būti susijusi su nustatomu mažesniu vitamino D kiekiu.
 
- Kuo pacientams, sergantiems atopinėmis ligomis, svarbios jūsų tyrimo išvados?
 
- Tyrimas rodo, kad būtų tikslinga įvertinti genų variantus tiems atopinėmis ligomis sergantiems pacientams, kuriems vis nustatomas mažas vitamino D kiekis. Jų radimas galėtų paaiškinti mažesnę vitamino D koncentraciją.
Įtarimui pasitvirtinus, tiriamiesiems galbūt vertėtų skirti didesnes vitamino D dozes.
 
- Genetiniai tyrimai labai brangūs. Bet galbūt ir be jų galima įtarti, kad jei tyrimai vis patvirtina vitamino D trūkumą, vieniems žmonėms jo gali reikėti daugiau nei kitiems?
 
- Mūsų tyrimas ir veda prie individualizuoto paciento gydymo. Gali būti, kad pacientas net vartodamas standartines vitamino D dozes jo pakankamai nepasisavina...
Atsižvelgiant į genetinius mechanizmus ir vitamino D kiekį, individualiai pritaikytas vitamino D dozavimas galėtų būti naudingas kontroliuojant atopines ligas ir prisidėti sprendžiant problemas, susijusias su vitamino D trūkumo paplitimu.
 
- Taigi apibendrinant pokalbį – sergantiems atopinėmis ligomis verta stebėti vitamino D kiekį.
 
- Tikrai verta. Tiek tarptautinio projekto, tiek disertacijos duomenys pagrindžia, kad šiems pacientams tikslinga tirti vitamino D kiekį ir skirti papildus esant jo trūkumui. Tačiau kokiais kiekiais ir ar tikrai reikia – galutinį žodį visada taria gydytojas.
 
- Turbūt svarbu pabrėžti, kad pacientai savo nuožiūra neturėtų pradėti „gydytis“ vitaminu D?
 
- Svarbu paminėti, kad jokiais būdais nereikėtų vitamino D papildų vartoti savo nuožiūra, jei jo trūkumo nepatvirtina tyrimai, ir nepasitarus su gydytoju. Vitaminas D, kaip ir kiti tirpūs riebaluose vitaminai – A, E, K, kaupiasi organizme ir pasišalina sunkiau nei vandenyje tirpūs, todėl gali turėti toksinį poveikį. Vitaminą D reikia vartoti atsakingai – jo perteklius gali rimtai pakenkti organizmui.

---

 
Dosjė
D.Bastytė nuo 2019 m. dirba medicinos biologe LSMU ligoninės Kauno klinikų, Imunologijos ir alergologijos klinikoje.
2015 m. įgijo molekulinės biologijos magistro laipsnį, o 2019 m. – laboratorinės medicinos biologijos magistro laipsnį.
2025 m. įgijo biologijos mokslų daktaro laipsnį.
Nuo 2021 m. iki dabar Lietuvos sveikatos mokslų universitete dirba Jaunesniojo asistento ir Jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigose.


 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!